Miltiniai Blynai: Gaspadinės Receptas ir Tradicijos Lietuvoje

Šiame straipsnyje panagrinėsime miltinių blynų gaminimo tradicijas Lietuvoje, remdamiesi XIX a. pabaigos „Lietuvos gaspadinės“ receptais ir šiuolaikinėmis interpretacijomis. Aptarsime, kaip blynai buvo ruošiami anksčiau, kokie ingredientai buvo naudojami ir kaip šis patiekalas siejamas su lietuvių kultūra bei šventėmis, ypač Užgavėnėmis.

Grūdai ir Miltiniai Patiekalai Lietuvių Virtuvėje

Grūdai ir jų produktai tradiciškai užima svarbią vietą lietuvių virtuvėje. Iš grūdų, vandens ir druskos galima pagaminti daugybę patiekalų, naudojant įvairias javų rūšis: rugius, kviečius, avižas, miežius, grikius. Anksčiau Lietuvoje augintos ir soros, spelta kviečiai bei avinžirniai. Grūdai gali būti naudojami sveiki, šlifuoti, smulkinti (kruopos) arba malti į įvairaus rupumo miltus.

Tešla gali būti rauginta (kildinta) arba nerauginta. Patiekalai skiriasi vandens ir miltų santykiu, gaminio dydžiu bei paruošimo būdu. Lietuviška duona ir pyragas - dideli, kietos raugintos tešlos gaminiai, kepami krosnyje. Blynai ir lietiniai - ploni, skystos, dažniausiai nekildintos tešlos gaminiai, kepami karštuose riebaluose ar krosnyje. Skryliai ir kleckai - nedideli, kietos nekildintos tešlos gaminiai, verdami vandenyje. Virtiniai ir koldūnai - tešlos gaminiai su įdaru, verdami vandenyje, piene ar riebaluose. Košės - sveiki ar apdoroti grūdai, verdami nedideliame kiekyje vandens. Sriubos - sveiki ar apdoroti grūdai, verdami dideliame kiekyje vandens.

Norint pagerintos tešlos, į ją dedama papildomų ingredientų: kiaušinių, varškės, pieno, rūgpienio, sviesto, cukraus. Papildomą skonį patiekalui suteikia padažas.

Blynai „Lietuvos Gaspadinėje“

Liudvikos Didžiulienės knygoje „Lietuvos gaspadinė“ grūdiniai patiekalai aprašomi skirtinguose skyriuose: virtiniai - pagal įdarus prie mėsos ar pieno patiekalų, blynai - prie kiaušinių patiekalų. Iš jų tik ruginė duona buvo valgoma prie kasdienio valstietiško stalo.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus

Miltiniai Blynai ir Užgavėnės

Užgavėnės - sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis - išvyti žiemą ir paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe.

Užgavėnių metu rengiamas karnavalas, kur žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, ubagų ir žydų kaukės. Visuomet rengiama Lašininio (storai prisirengusio vyro) ir Kanapinio (lieso aukšto vyro) kova. Kova baigiasi Kanapinio pergale, nes nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos. Šventės metu deginama pamėklė Morė, kitur dar vadinama Kotre, Raseinių Magde, Čiučela.

Blynai yra vienas iš pagrindinių Užgavėnių patiekalų. Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat sekmadienį valgoma 3, pirmadienį - 6, o antradienį, per Užgavėnes - net 9 kartus. To paties patiekalo nepatieksi - reikia ruošti vis ką nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys persirengėlių! Ką šeimininkė darys - paprasčiausia iškepti blynų. Tačiau tradicinis Užgavėnių patiekalas yra šiupinys su kiaulės uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi po Kalėdų stojęs mėsėdas.

Blynų Receptai

Štai keletas miltinių blynų receptų, kuriuos galite išbandyti:

Paprasti Blynai

Ingredientai:

  • 2 valgomieji šaukštai cukraus
  • 2 vienetai kiaušinių
  • 4 stiklinės kvietinių miltų
  • 1 stiklinė pieno
  • Šiek tiek druskos
  • 2 vanilinio cukraus

Paruošimo būdas:

  1. Kiaušinius išplakti su cukrumi.
  2. Po truputį dėti miltus ir supilti pieną.
  3. Kai tešla pasidaro tiršta, sudedame druską, vanilinį cukrų.

Blynai su Razinomis

Ingredientai:

  • 2 skiltelės miltai
  • 1 skiltelė pieno
  • 1 arbatinis šaukštelis cukraus
  • 1 žiupsnelis druskos
  • 1 žiupsnelis kepimo miltelių
  • 1 saujelė razinų

Paruošimo būdas:

  1. Miltus, pieną, cukrų, druską, kepimo miltelius sudedame į vieną indą ir viską gerai išmaišome.
  2. Razinas pamirkome karštame vandenyje.
  3. Išbrinkusias dedamą į tešlą, išmaišome.
  4. Blynus kepame keptuvėje.
  5. Patiekiame su uogiene.

Mieliniai Blynai

Ingredientai:

  • 400-450 g miltų
  • 500 ml pieno
  • 7 g sausų mielių
  • 2 kiaušinių
  • 4-5 v. š. cukraus
  • Žiupsnelio druskos
  • Aliejaus kepimui

Gaminimo eiga:

  1. Į dubenį subėriau miltus, mieles, cukrų ir druską. Išmaišiau.
  2. Kiaušinius išplakiau ir sumaišiau su šiltu pienu.
  3. Kiaušinių ir pieno plakinį sumaišiau su biriais produktais.

Blynų Dekoravimas ir Patiekimas

Blynus galima ne tik skaniai iškepti, bet ir gražiai papuošti. Štai keletas idėjų:

Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės virtuvės patiekalai

  1. Vaisių dekoracijos: Vieną storesnį blyną įdėkite į lėkštę ir dekoruokite vaisių gabaliukais. Saulytė ar gėlytė tikrai bus skaniau, nei paprastas blynas!
  2. Šimtakojis: Iš mažesnių apvalių blynukų galite sudėlioti pailgoje lėkštėje šimtakojį. Teliks iš razinų ar mėlynių padaryti jam kojeles, o iš šokoladinio kremo ant pirmojo blynelio nupiešti veiduką.
  3. Personažai: Vyresniems dekoruotojams galite patikėti išdėlioti ant blyno ir kokio nors personažo veidą. Kūrybiniam procesui panaudokite vaisių gabalėlius, uogas, spalvotus žirniukus, pusryčių dribsnius, varškės kremą, grietinėlę ar vaisių sirupą.
  4. Žvėreliai: Iškepkite didesnių ir mažesnių apvalių blynų, iš jų galima išdėlioti šuniuką, meškiuką ar netgi kiškį.

Pyragai: Nuo Paprastų Iki Šventinių

L.Didžiulienės laikais kvietinių miltų kepiniai buvo laikomi šventiniais - jie vadinti pyragais. Mūsų gastronominėje kultūroje ryškiai skiriami kasdienė juoda ruginė duona ir kvietinis šventinis pyragas. Akmenės apylinkėse būdavo sakoma: „Pyragas yra svetys.“ Kai kurie kalbininkai net šio žodžio kilmę sieja su slaviškos kilmės puotos pavadinimu. Lietuvių kalboje šis žodis taip pat yra vaišių sinonimas: žmonės sakydavo „prašo svečius ant pyrago“.

Paprastasis Pyragas

Paprastojo pyrago prabangą lėmė ne tik naudojami brangūs pikliuoti kvietiniai miltai, bet ir gaminimo technologija: juk miltai buvo užmaišomi piene. O paprastuoju jis vadinamas todėl, kad vis dėlto tai - nesudėtingas, nedaug ingredientų turintis ir technologiškai paprastas kepinys. Sudėtingesni pyragai būdavo su įdarais ar kepami prašmatnių, puošnių formų.

Originalus paprastojo pyrago receptas:

  1. Sušildžius gorczių pieno (ar vandenio), įpilti rēczkelēn, pridēti szauksztą druskos, praauszinti, kad nebutų sziltesnis už szviežiai pamilžtą pieną.
  2. Tada pilti miltus ir maiszyti palengva: Teszla teesti netirsztesnē, kaip raguoliams; pridēti stiklą tirsztų mielių, (sausų mielių isztenka trejų lutų), iszmaiszyti gerai ir, apdengus, pastatyti.
  3. Po dvejatos adynų pažiurēti: jeigu jau gerai pasikēlē, iszplakti gerai su ranka, pridēti stiklą grusto cukraus, asztuonius kiauszinius, du szauksztu sviesto, o miltų pilti tiek, kad teszla pasidarytų tirszta, bet nelabai kieta, ir minkyti toliai, koliai teszla visiszkai nuo rankų atszoks.
  4. Iszminkius taip, pastatyti vēl, kad pasikeltų. Po pusēs adynos pasikels; tada pakurti peczių ir daryti bandas (banda - nedidelis kepalas, kepaliukas), dedant ant skauradų, skardžių (blekių), arba popierių, iszteptų sviestu ir pabarstytų miltais; laikyti taip, koliai peczius pasikurins.
  5. Tada patepti iszplaktu kiausziniu kiekvieną bandelę ir įstatyti pecziun. Juszkos ir pecziaus nereikia tuojaus uždengti, bet lukterti, koliai pyragai pasikels. Uždengus peczių, po pusēs adynos mažosios bandelēs bus gatavos; o didesnēsēs reikia dar pusę adynos palaikyti; kaip jau lengvos - iszimti.

Šventinis Pyragas Boba

Gastronomijos istorijoje bobomis vadinti prašmatnūs šventiniai (ypač kepami per Velykas) pyragai. Šio kepinio pavadinimo kilmę ir sąsajas su moterimis dar turi aiškintis mokslininkai, tačiau greičiausiai tokį pavadinimą lėmė senovinių bobų forma. Jos buvo kepamos specialiose aukštose, į vieną pusę siaurėjančiose cilindrinėse formose, tad ant stalo padėtas ir papuoštas kepinys šiek tiek priminė moters siluetą. Buvo manoma, kad, kuo aukštesnė iškepta boba, tuo ji geresnė. Kartais nutikdavo net taip, kad stipriai pakilęs kepinys netilpdavo į krosnį.

Anot Rusijos gastronomijos istoriko Viljamo Pochliobkino, bobos kilusios rytinėse LDK ir šiaurės rytų Rusios teritorijose, ties Smolensku, Polocku, Pskovu bei Novgorodu. Tik XVII-XVIII amžiais šie kepiniai paplito visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Vėlesniais laikais, XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje, bobos žemėjo. O paplitus valgomajai sodai ir kepimo milteliams, atsirado atskira jų rūšis, kepama be mielių (panaši į mūsų šiuolaikinius keksus), - babkos (bobelės). Dar vėliau babkos pavadinimas tapo bendrinis, juo imti vadinti įvairūs plokštainio formos kepiniai.

Originalus bobos receptas:

  1. Penkis stiklus saldaus pieno, du stiklu szildyto sviesto įpilti rēczkelēn ir uždaboti, kad nebutų sziltas, bet tik apidrungis.
  2. Tada pridēti truputį druskos ir szeszius stiklus gerujų kvietinių miltų (gerieji miltai - pikliuoti miltai) ir nepilną stiklą gerų mielių; iszplakti viską ir pastatyti uždengus, kad pasikeltų.
  3. Po valandēlēs pažiurēti ir, jeigu pasikēlē, plakti rankomis isz visos sveikatos, pridedant deszimtį kiauszinių ir szeszius stiklus miltų (cukraus - kiek norint, menkiausia nors du stiklu), plakti vel kuosmagiausiai.
  4. Jeigu teszla butų skystesnē, kaip blynams, tai dar pridēti miltų, nes reikia, kad teszla butų tirsztesnē, negu blynams. Kaip jau teszla nuo rankų atszoka ir ranka czysta atlieka, pastatyti vel, kad pasikeltų po pusēs adynos.
  5. Isztepti rundelį sviestu, iszbarstyti miltais, sukrēsti teszlą ir, pastatyti, kad pasikeltų, ir pakurti peczių. Rundelin krecziasi teszlos tik iki pusei, nes paskui iszkyla; pamaczius, kad jau rundeliai pilni, skubinti ruoszti peczių.
  6. Pastaczius bobas po peczium, nedengti tuojaus nē juszkos nē pecziadangtēs bet lukterti, koliai gerai pasikels. Paskui uždengti ir laikyti pecziuje ilgiaus, negu paprastus pyragus. Iszēmus isz pecziaus, isz rundelių neimti umai, bet palaukti, koliai praausz.

Kūrybiškumas ir Tradicijos

Blynai ir pyragai - tai ne tik maistas, bet ir tradicijos dalis. Šiais laikais galime varijuoti receptus, naudoti įvairius ingredientus ir dekoravimo būdus, tačiau svarbu nepamiršti ir senųjų tradicijų, kurios suteikia šiems patiekalams ypatingą prasmę.

Taip pat skaitykite: Skonio kelionė į vaikystę

tags: #miltiniai #blynai #gaspadine #receptas

Populiarūs įrašai: