Pietų Afrikos atradimų istorija: nuo senovės iki šių dienų
Ekspedicijos - tai žodis, kuris daugeliui asocijuojasi su nežinomybe, rizika, atradimais ir visiškai arba beveik nežinomomis teritorijomis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Pietų Afrikos atradimų istoriją, nuo seniausių laikų iki šių dienų, atskleidžiant įdomius faktus ir įvykius, kurie formavo šį regioną.
Sudanas: kelionė į neatrastą Afriką
Prieš pradedant gilintis į Pietų Afrikos istoriją, verta trumpai užsiminti apie Sudaną, šalį, kuri ilgą laiką buvo neatrasta keliautojų. Nors nemažai žmonių mano, kad Afrikos šalys yra pasmerktos amžinoms problemoms, jų gyventojai trokšta saugumo ir laisvės gyventi. Sudanas, po daugelio dešimtmečių pilietinių karų, 2019 metais žengė drąsų žingsnį - nuvertė diktatorius ir pareiškė, kad šalis pribrendo pokyčiams.
Įvertinant milžinišką Sudano turizmo išteklių potencialą, akivaizdu, kad neatrasta šalis tuojau pat pateko į tikrų keliautojų akiratį. Nors Sudanas netinka turistams, kuriems viskas turi būti tobula, ši šalis tinkama tik tikriems keliautojams ir suteikia daug galimybių ją pažinti kitaip.
Pirmasis kultūrinis šokas Chartume
Pirmasis kultūrinis šokas ištinka sostinėje Chartume. Nors skrydis iš Europos tetrunka 4-5 valandas, atsiduriama aplinkoje, kurią sunku su kažkuo lyginti. Penkiamilijoninis mikrokosmas yra vienas didžiausių ir karščiausių dykumos miestų planetoje. Žvilgsnį tuojau pat patraukia šiuolaikiniai įmantrių formų stiklo ir betono pastatai prie Mėlynojo Nilo, už ką sostinė neretai vadinama „Afrikos Dubajumi”. Ištaigus „Corinthia“ viešbutis miesto siluete išsiskiria kaip milžiniškas kiaušinis - palikimas laikų, kai kaimyninės šalies diktatorius Muammar al-Gaddafi paliko savo investiciją Chartume.
Chartumų, kaip sako vietiniai, yra trys: senasis, naujasis ir Omdurmanas. Įžymybės - jų mieste vos kelios, tačiau pirmuoju smuiku čia groja Nilas, tiksliau, du Nilai. Per miestą iš pietryčių teka Mėlynasis Nilas, įtekantis į Baltąjį Nilą, lėtai ir išdidžiai tekantį bei jau įveikusį per tris tūkstančius kilometrų.
Taip pat skaitykite: Pietų Afrikos ekonomikos apžvalga
Senovės istorijos muziejai Chartume
Ir nors Chartumo nacionalinis muziejus atrodo Afrikos stiliumi pavargęs ir apšepęs, viena kita jame praleista valanda gali padaryti tokį įspūdį, kuris nepalieka jokių abejonių - Sudanas yra absoliučiai neatrasta šalis pasaulio turizmo žemėlapyje. Tai ne Kairo muziejai, bet unikalios senovės civilizacijų ir ankstyvojo krikščionybės meno kolekcijos abejingų nelieka. Kai egiptiečiai, padedami Sovietų Sąjungos, statė Asvano užtvanką, UNESCO skambino varpais ir prašė viso pasaulio - gelbėkite, ką įmanoma išgelbėti. Patvinęs Nilas negailestingai užliejo slėnį, o išgelbėti Kušo imperijos artefaktai rado saugų prieglobstį šiame muziejuje. Lenkijos archeologai ir šiais laikais darbuojasi šalies šiaurėje, buvusioje krikščionių karalystės sostinėje Makurijoje, dabartinėje Senojoje Dongoloje.
Merojės piramidės
Turbūt nėra labiau žinomos Sudano vizitinės kortelės kaip viduryje dykumos kažkur pasimetusios, į rytus nuo Nilo stūksančios, geriau ar blogiau išsilaikiusios, kaip miražas plynaukštės horizonte iškylančios piramidės. Tai buvęs Merojės karališkasis nekropolis. Nors Merojės piramidės nėra aukštos ir didelės, niekur jų pasaulyje daugiau nėra kaip čia. Juose atgulę juodieji faraonai palaikė ryšius su karingais, bet kultūriškai labiau pažengusiais egiptiečiais. Merojė šimtmečius buvo prekybos centras tarp Viduržemio jūros ir Rytų Afrikos. Egipto amatininkų dėka juodieji faraonai statėsi unikalius pastatus - taip atsirado piramidės ir karališkasis Merojės miestas, klestėjęs nuo III a. pr. Kr. iki III a. po Kr. Abu nekropoliai pelnytai puikuojasi UNESCO paveldo sąraše.
Kelionė per Bajudos dykumą
Sudano teritorija per didelė suvokti atstumus ir laiką, reikalingą atstumams įveikti. Vietos personalas moka skaityti mūsų emocijas ir pateikė intriguojantį pasiūlymą - atsisakyti patogaus važiavimo asfaltu ir nusukti nuo kelio bei patirti tikrą nuotykį. Kirsti Bajudos dykumą, kur nėra jokių kelių ir aiškių kelrodžių. Greičiu ši patirtis negali prilygti tikram „Dakarui”, bet visos juslės aiškiai indikavo, kad tai buvo vienas iš gyvenimo nuotykių.
Kažkur bekraštėse, bevaisėse dykumos platybėse mūsų keturračių karavanas privažiavo klajoklių gyvulių girdyklą. Nomadai čia atveda dideles kupranugarių, avių ir ožkų bandas ir kantriai laukia, kol galės pagirdyti savo didžiausią turtą. Čiabuviai iš gilaus šulinio vandenį, kaip ir šimtus ar net tūkstančius metų atgal, kelia odiniais maišais, naudodami fizinę gyvulių jėgą ir keistai šiais technikos laikais atrodančią techniką.
Trečiasis Nilo slenkstis
Iš istorijos žinome, kad per dykumą tekantis galingas ir veržlus Nilas savo kelyje per dykumą turi įveikti slenksčius. Jų kitados buvo šeši ir jie išsidėstę tarp Asvano Egipte ir Chartumo Sudane. Elektrinių statyba ir tvenkinių suformavimas tris iš jų pasiglemžė, bet štai trečiasis prie Tombos vietovės išliko visame savo gražume. Geologinėje praeityje šiose apylinkėse žemę drebino vulkaninė veikla, suformavusi gamtines kliūtis, kurias turi įveikti Nilas. Būtent ši aplinkybė lėmė tai, kad juodieji Nubijos faraonai galėjo apsiginti ir apsisaugoti nuo įsiveržėlių egiptiečių. Trečiasis slenkstis yra nepaprasto grožio - laiko nuapvalinti granito luitai smėlio lygumos viduryje suformuoja aukštą kalvą, nuo kurios kaip ant delno atsiveria sudėtinga slenksčio togografija.
Taip pat skaitykite: Pietų Afrikos vyno istorija
Kermos miestas
Visiškai netoli trečiojo Nilo slenksčio Sudanas atskleidžia dar vieną archeologinę vietovę. Daugiau kaip prieš 4500 metus čia suklestėjo pirmoji civilizacija Sudano teritorijoje, kėlusi grėsmę Senovės Egiptui. Kermos klestėjimo laikais čia dygo miestai su didžiuliais mūriniais pastatais, vadinamaisiais defuffa. Dabar archeologų dėka čia galima išvysti gilioje praeityje klestėjusio miesto labai turtingą muziejų.
Nubijos kaimai
Auksinio smėlio kopos gviešiasi į darbščių valstiečių dirbamuosius laukelius, palmių giraites, kuriose spalvingi Nubijos gyventojų kaimai atrodo kaip mažos oazės. Daugelį nubių namų išdažyti margais piešiniais. Nesvarbu, kad šių laikų piešiniai atrodo kaip kičas, tačiau tai sena tradicija, kurią skaitant galima daug sužinoti apie šeimininkų ir bendruomenės gyvenimą. Nubiai didžiuojasi savo didelėmis namų valdomis. Viešnagė pas nubius, tai ne tik galimybė persikelti į ankstesnę ar tolesnę praeitį, ne tik galimybė pamatyti tikrą gyventojų buitį, bet ir pajausti žmonių svetingumą, išgirsti vis dar vartojamą senąją nubių kalbą.
Džebel Barkalis
Nuo ankstyvos senovės Džebel Barkalis buvo svarbus kraštovaizdžio elementas regione, žymėjęs valstybių, prekybinių kelių ribas. Tūkstančius metų šį kalną garbino žmonės. Tai buvo Egipto dievų buveinė, Nubijos karalių viešpatavimo vieta, karavanų atskaitos taškas. Prie kalno rasta 13 šventyklų ir 3 rūmų liekanos, 9 karališkosios piramidės, dėl to vietovė pelnytai įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nors iš kitados čia stovėjusios Hatoro šventyklos likusios tik dvi kolonos, paslaptį išlaikė faraono Taharkos įsakymu uoloje iškalta jos dalis.
Makhonjwa kalnai ir nežemiška kilmė
Pietų Afrikoje stūksančiuose Makhonjwa kalnuose galima rasti vienų iš seniausių akmenų Žemėje. Mokslininkai tikina, kad sugebėjo aptikti nežemiškos kilmės organinių medžiagų, prieš 3,3 mlrd. metų. Milijardus metų ant Žemės krito daugybė meteoritų, kurie smarkiai keitė planetos paviršių. Daugelis ekspertų yra įsitikinę, kad dalis žemiškos gyvybės sudėtinių medžiagų galėjo atkeliauti iš kosmoso.
Didieji geografiniai atradimai
XV-XVI amžiais vyko didieji geografiniai atradimai, kurie pakeitė pasaulio istoriją. Štai keletas svarbiausių įvykių ir asmenybių:
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
- Didžiųjų geografinių atradimų priežastys: Technikos laimėjimai (kompasas, astroliabija, karavelė); Noras atrasti naują jūrų kelią į Indiją, aplenkiant arabų ir turkų valdas; Europoje trūko aukso ir sidabro (ypač pinigų kalimui); Žmonijos noras kuo daugiau pamatyti ir išmokti.
- Bartolomėjus Diasas: Atrado Gerosios Vilties kyšulį Portugalų keliautojas, jūrininkas, nusprendęs įrodyti, kad Afrika yra žemynas.
- Kristupas Kolumbas: Atrado Ameriką, ieškodamas kelio į Indiją.
- Vasko da Gama: Atrado jūrų kelią į Indiją aplink Afriką.
- Fernandas Magelanas: Surengė pirmąją kelionę aplink pasaulį, įrodydamas, kad Žemė yra apvali.
Kolonializmo įtaka Afrikai
Didžioji Afrikos dalis du kartus buvo valdoma kolonija. Priešingai kai kuriems neseniems pasisakymams, išryškinantiems kolonializmo naudą, iš tiesų šie potyriai smarkiai sulėtino ekonominį žemyno vystymąsi. Remiantis tikėtinais kontrafaktais, Afrika dabar skurdesnė, nei būtų buvusi be kolonializmo. 1884-1885 Berlyno konferencija formalizavo tai, kas vėliau pagarsėjo, kaip ‘Peštynės dėl Afrikos’. Europos jėgos pasidalino Afriką tarpusavyje ir pradėjo administruoti savo naujas kolonijas.
Kolonializmo poveikio vertinimas susideda ne vien iš nuogų skaičių. Pavyzdžiui, ar būtų įvykęs Pietų Afrikos afrikiečių nuskurdinimas būtų įvykęs, jei Zulų valstybė būtų užėmusi Randą ir išvysčiusi aukso kasybos pramonę? Jei europiečiai atvežė technologiją ir institucijas, afrikiečiai būtų galėję pritaikyti ar atnaujinti jas ir patys.
Homo naledi atradimas
Pietų Afrikos Respublikoje, giliai Tekančios Žvaigždės (Vestminsterio) urvų komplekse, 2013 metais rastų iškasenų amžių nustatė kelios ekspertų komandos. Komandos dėmesio centre buvo sunkiai pasiekiama PAR Tekančios Žvaigždės urvų sistema, priklausanti Žmonijos lopšiui - UNESCO pasaulio paveldo vietovei, esančiai už maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo. Nustatyta, kad minimų fosilijų amžius yra 236-335 tūkst. metų. Tai reiškia, kad mūsų rūšis formavosi drauge su kitomis, kad Afrikoje egzistavo hominidų rūšių įvairovė.
tags: #pietu #afrikos #atradimai #istorija