Pietų Afrikos atradimai verslo žinios
Šiame straipsnyje nagrinėjami verslo atradimai Pietų Afrikoje, remiantis įvairių šaltinių informacija. Straipsnis apima įvairius aspektus, įskaitant keliones į Afriką, karjeros galimybes, verslo aplinką, kultūrinius skirtumus, litvakų istoriją ir ekonominius aspektus.
Kelionės į Afriką: nuo turizmo iki karjeros
Jeigu norite pasiekti Afriką, galima rasti pigių skrydžių bendrovių siūlomų išties prieinamų bilietų į ketvirtą pagal dydį Maroko miestą Marakešą, ne tik lietuviams jau gerai pažįstamu tapusį Egiptą. Norintiems pasižvalgyti po žemyno gilumą kelionių agentūros rekomenduoja pažintinius ir egzotinius turus į Keniją, Etiopiją, Botsvaną, Namibiją. Dabar vargu ar ką nors nustebinsi papasakojęs apie Afrikos safarį - kažkur jau bus girdėta, matyta. Bet kokią kelionę galima nusipirkti, jei turi užtektinai pinigų, už juos ir į Mėnulį skraidina. Tad dėl to pačiam rašyti apie kitų keliones man niekada nebuvo pats įdomiausias darbas. Nes niekas geriau popieriaus lape neįamžins kelionės įspūdžių ir nuotykių, nei pats jos dalyvis. Tačiau apie Afriką galima kalbėti tų lūpomis, kuriems Juodasis žemynas - ne kelionių ir turizmo, o karjeros kryptis. Dirbti Afrikoje? Skamba keistai. Mūsų galvose emigracijos ir karjeros keliai ir klystkeliai veda į puikiai jau žinomas Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis.
Lietuvių patirtys Afrikoje: Marokas ir Pietų Afrika
Lietuviai atranda Afriką ne tik kaip turistai, bet ir kaip karjeros siekiantys profesionalai. Agnė Baziukevičiūtė, baigusi Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją ir studijavusi Anglijoje, pasirinko Maroką. Po praktikos Lietuvos garbės konsulate Maroke liko šioje šalyje ir įsikūrė šalies jūrų uoste Kasablankoje. Ji teigia, kad Marokas jai labai patiko, ir apie ateitį konkrečiai neplanuoja, nes niekada nemanė, kad gyvens ir dirbs Maroke. Anot Agnės, Maroke nėra griežtų aprangos normų, o marokiečiai gerbia užsieniečius. Tačiau ją stebina atsainus vietinių požiūris į darbą.
Jaunius Danielius, dirbęs elektroninės prekybos kompanijoje, turėjo galimybę 2015-aisiais gyventi ir dirbti Pietų Afrikos Respublikoje. Jam labiausiai sužavėjo šalies gamta ir maistas. Jis gyveno Keiptaune, kuris pasižymi puikiu klimatu ir švelnia pora mėnesių trunkančia žiema. Tačiau lietuvį erzino gatvėse slampinėjantys įkyrūs išmaldos prašinėtojai. Užtat verslo aplinka - gana vakarietiška ir moderni, netrūksta labai protingų, verslių, darbščių žmonių. Nors PAR, kaip minėta, viena turtingiausių Afrikos šalių, internetas ten, anot Jauniaus, toks, kad primena situaciją Lietuvoje prieš gerus dešimt ar net daugiau metų: gana brangus ir labai lėtas.
Verslo aplinka Afrikoje: galimybės ir iššūkiai
Nors Pietų Afrika yra viena turtingiausių Afrikos šalių, ją kamuoja didelis nusikalstamumas ir kitos vidinės problemos, tokios kaip didžiulis sergamumas AIDS bei šalį draskantys rasiniai konfliktai. Tačiau verslo aplinka PAR yra gana vakarietiška ir moderni, netrūksta labai protingų, verslių, darbščių žmonių. Tačiau internetas ten gana brangus ir labai lėtas.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
ISM Executive MBA projektas PAR
Konsultacinis projektas PAR - tai ISM Executive MBA, aukščiausiojo lygio vadovams skirtų studijų, kulminacija. Šis projektas atliekamas vietoje baigiamojo magistrinio darbo. EMBA studentai išvyksta į Johanesburgą ir Keiptauną, kur į realias organizacijas atvyksta kaip verslo konsultantai ir grupėse sprendžia tikras verslo situacijas bei turi paruošti pokyčių pasiūlymus.
Šarūnas Putrius, „Telesofto“ vadovas, savo jėgas išbando draudimo ir bankininkystės paslaugų organizacijoje „Discovery“. Jis sako, kad konsultuoti ir dirbti petys į petį su daugiau nei 14 tūkst. darbuotojų turinčios organizacijos lyderiais ir jų vadovų komandomis jam yra neįkainojama patirtis. Vilius Kavaliauskas, investicijų įmonės „Equite“ vadovas, su komanda nagrinėja komercinio PAR banko „Bidvest Bank“ atvejį. Jis sako, kad kelionė į PAR leidžia praplėsti akiratį, pasisemti naujų patirčių, išmokti kažko naujo konsultuojant organizacijas ar dirbant su kitais ISM Executive MBA komandos nariais.
Kultūriniai skirtumai ir integracija
Agnė Baziukevičiūtė pastebi, kad kai kurie marokiečių darbo ypatumai lietuviams sunkiai suvokiami. Neatėjimas į darbą, nes „šiandien nenoriu“, jokių pastangų ieškant išeičių iš problemų - tiesiog laukimas iš vadovybės, ką nuveikti, atsakomybės nusikratymas… Taip pat labai mėgstama prašyti privilegijų ir panašiai.
Jaunius Danielius teigia, kad socialinis gyvenimas PAR nėra paprastas. Vietiniai nelabai noriai atsiveria, priima tave į savo draugų ratą. Su tavimi gali smagiai pašnekėti, paklausti, kaip sekasi, kaip gyveni, tačiau į draugystę nesileidžia. Vargu ar kitą kartą su tuo žmogumi kur nors susitiksi ar pietausi. Tačiau jei pavyksta vietiniams įrodyti, kad galima tavimi pasitikėti, kad esi kažko vertas kaip žmogus, tada tikėtina, kad gali tapti geru pažįstamu.
Litvakų istorija Pietų Afrikoje
Dauguma Pietų Afrikos žydų yra kilę iš Lietuvos - jų protėviai emigravo daugiausia XIX amžiaus pabaigoje. Viename iš Keiptauno muziejaus aukštų J. Danielius išvydo atkurtą lietuvišką kaimą, daugybę lietuviškų žemėlapių, atvirukų, laiškų. Visa tai - žydų, Pietų Afrikos litvakų, paveldas.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Caely Jo, trečiosios kartos imigrantų palikuonė, teigia, kad apie 90 proc. PAR žydų yra kilę iš Lietuvos. Jos proseneliai atvyko į PAR maždaug 1930-ais. Jie turėjo sunkius ir vargingus gyvenimus, tačiau Pietų Afrikos Respublikoje jie buvo sutinkami labai šiltai. Čia jau buvo spėjusi susikurti artimai bendraujanti imigrantų žydų bendruomenė, kuri siekė padėti atvykstantiems. Tą bendruomenę vienijo ortodoksinis judaizmas.
Litvakų tradicijos ir tapatybė
Nepaisant to, kad litvakai emigravo į PAR prieš daugelį metų, jie išsaugojo savo tradicijas ir tapatybę. Iki šiol PAR litvakai dievina šaltibarščius! S. Felderis teigia, kad jo tėvų karta užaugo pagal senas Lietuvos žydų tradicijas. Manau, kad visus PAR litvakus būtent šios tradicijos ir siejo tarpusavyje, net jei tai nebuvo įvardijama žodžiais. Mes visi, švęsdami savo šventes, ruošdavome patiekalus, kurie buvo lygiai tokie, kokius juos ruošdavo mūsų proseneliai Lietuvoje.
Afrika kaip atsvara Rusijos ir Baltarusijos rinkoms
Vytautas Paukštys, įmonės „Eskimi“ generalinis direktorius, teigia, kad Afrika gali tapti atsvara Europos verslams, kai ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis nutraukiami. Tačiau labai priklauso nuo sektoriaus. Tas verslas, kuris nereikalauja didelio investicinio kapitalo ir gali lengvai ateiti, pasižiūrėti ir nuspręsti, ar jam verta ten dirbti, tikrai gali. Kalbant apie ekonominį Afrikos dydį, jis ten yra ir galbūt galėtų atsverti Rusiją ir Baltarusiją. Žinoma, Afrikos trūkumas toks, kad ten yra daug rinkų, ir negalima pasirinkti vienos - reikia dirbti keliose, todėl tai automatiškai sukuria ir daugiau iššūkių.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #Pietų #Afrikos #atradimai #verslo #žinios