Picų kepimo automatai: apžvalga, istorija ir perspektyvos Lietuvoje
Šiame straipsnyje apžvelgsime picų kepimo automatus, jų istoriją, veikimo principus, kainas bei galimybes Lietuvoje. Taip pat aptarsime tradicinių picerijų raidą, nuo istorinių Kauno restoranų iki šiuolaikinių tinklų, tokių kaip „Čili Pica“.
Picų kepimo automatų atsiradimas ir veikimo principai
Šiuolaikiniai picų kepimo automatai, tokie kaip „Let's Pizza“, yra greito maisto sprendimas, leidžiantis vartotojams gauti šviežiai pagamintą picą per kelias minutes. Šie automatai naudoja ingredientus, tokius kaip miltai, sūris, dešra ir pomidorų padažas, dažnai pabrėžiant itališką kilmę.
Veikimo principas:
- Užsakymas: Klientas pasirenka norimą picą iš automato meniu.
- Gamyba: Automatas sumaišo ingredientus ir formuoja picos pagrindą.
- Kepimas: Pica kepama integruotoje krosnyje.
- Pateikimas: Pica patiekiama klientui dėžutėje.
Gamintojai teigia, kad visas procesas trunka vos 3 minutes. Automatai gali veikti 24 valandas per parą, o vienos ingredientų porcijos užtenka 100 picų pagaminti. Asortimentą paprastai sudaro populiariausios picų rūšys, o esant poreikiui galima užsakyti picą iš Halal produktų. Pavyzdžiui, Vilniuje planuotas įrenginys turėjo siūlyti picas su kumpiu, šonine, saliami dešra, daržovėmis ir keturiais sūriais.
Kainos ir atsipirkimo galimybės
„Picomato“ kaina siekia apie 25 tūkst. eurų. Anot gamintojų, pica galėtų kainuoti apie 5 eurus, Šiaurės šalyse - iki 8 eurų. Atsipirkimas priklauso nuo pardavimų apimties ir vietos. Italų verslininkai teigia, kad parduodant vos 20-25 picas per dieną, įrenginys verslininkams atsipirks.
Atsiskaitymo būdai: Automatai leidžia atsiskaityti grynaisiais, kortele ar išmaniuoju telefonu.
Taip pat skaitykite: Picų kepimo kursų programos apžvalga
Techniniai reikalavimai: „Picomatas“ turi veikti tik esant interneto ryšiui, kuris leidžia nuotoliniu būdu valdyti ingredientų tiekimą.
Potencialios vietos ir funkcijos
Tikimasi, kad tokie automatai turės paklausą verslo ir prekybos centruose, studentų miesteliuose, degalinėse, klinikose, masinio susibūrimo vietose (festivaliuose, gatvėse, kurortuose). Pagrindinis privalumas - greitas ir patogus būdas gauti karštą picą bet kuriuo paros metu.
Italijos prekybos rūmų vertinimas
Italijos Lietuvos prekybos rūmų vadovas Ugo Meucci teigė, kad „picomatas“ sulaukė didžiulio pasisekimo. Anot jo, pirmasis įrenginys jau per kelias savaites gali pasirodyti „Panoramos“ prekybos centre.
Tradicinių picerijų istorija Lietuvoje
Nors picų kepimo automatai yra naujovė, tradicinės picerijos Lietuvoje turi gilias šaknis.
„Čili Pica“ istorija
„Čili Pica“ istorija prasidėjo prieš septynerius metus buvusioje Ukmergės gatvėje (dabar Konstitucijos prospektas). Tuomet duris atvėrė pirmoji 80 vietų „Čili Pica“ picerija. Per tą laiką „Čili Pica“ išaugo į stambų maitinimo įstaigų tinklą, jungiantį ne tik picerijas, bet ir lietuviškų bei kiniškų patiekalų restoranus, greito maisto užkandines. Tai rodo, kad picerijos gali sėkmingai plėstis ir prisitaikyti prie rinkos poreikių.
Taip pat skaitykite: Tradicinės ir eksperimentinės picos
Kauno tarpukario restoranai: „Metropolis“
Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė tarpukariu, paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje ir architektūroje. Laivės al. 68 / S. Daukanto g. 19, dabar (2014 m.) picerija „Charlie pizza“ ir S. Daukanto g. Tarpukariu „Metropolis“ buvo vienas iš keleto pirmos klasės restoranų, tapusių miesto kultūrinės erdvės dalimi. Jame vyko labdaros vakarai, koncertai, draugijų susitikimai, faifokliokai, kaukių baliai. Nuo 1923 m. kas antrą trečiadienį „Metropolyje“ rinkdavosi Jadvygos Tūbelienės, o nuo 1930 m. Dienos metu „Metropolyje“ neformalioje aplinkoje susitikdavo Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai, žurnalistai, menininkai. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip maitinimo įstaigos gali tapti svarbia kultūros dalimi.
Kauno gatvės ir istorija: Savanorių prospektas
Savanorių prospektas yra viena ilgiausių Kauno gatvių, besidriekianti beveik 8 kilometrus ir kertanti net tris mikrorajonus. Šis prospektas, pavadintas Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų garbei 1938 metais, yra gyvas miesto istorijos liudijimas.
„Ragučio“ alaus daryklos pastatų kompleksas
Savanorių prospekto papėdėje galima pamatyti išskirtinį pastatų kompleksą, kuriame prieš daugiau nei šimtmetį buvo kuriama Kauno alaus istorija - „Ragučio“ alaus daryklos pastatų kompleksas. Šis pastatas savo architektūra išsiskiria bendrame miesto kontekste, jame buvo bandyta ieškoti sąšaukų ir su Kauno baroko architektūra, ypač Maironio namu Rotušės aikštėje.
„Saulės“ draugijos rūmai
1913 metais ant Savanorių prospekto kalno iškilo iki šiol stebinantys „Saulės“ draugijos rūmai (dab. „Saulės“ gimnazijos rūmai). Šie rūmai buvo pirmasis švietimo reikmėms skirtas pastatas Kaune ir Lietuvoje, įrengtas lietuvių iniciatyva bei visuomenės lėšomis. Čia dirbo Juozas Karosas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Tomas Ferdinandas Žilinskas, Kazimieras Žitkus ir kiti.
Kino teatrai
Savanorių prospekte taip pat buvo įsikūrę kino teatrai. Kino teatras „Hollywood“ pradėtas statyti 1930 m., o kino teatras „Daina“ - 1936 m. vasario 15 d. Pastarasis buvo trečias pagal dydį kino teatras laikinojoje sostinėje. 1940 m. kovo 8 d. atsidarė dar vienas kino teatras Žaliakalnyje, tuo metu Savanorių pr.
Taip pat skaitykite: Greiti ir lengvi receptai su pievagrybiais
Gyventojų aptarnavimo kompleksas "Juzė"
Savanorių prospekte taip pat stovi iki šiol išlikęs ir pradėtas rekonstruoti gyventojų aptarnavimo kompleksas „Juzė“. Jis atidarytas 1975 metais, čia kūrėsi kirpyklos ir grožio salonai, siuvyklos ir kiti paslaugų tiekėjai.
Šios vietos iliustruoja, kaip Savanorių prospektas atspindi Kauno istoriją ir raidą, o maitinimo įstaigos, tokios kaip picerijos, gali integruotis į šią istorinę aplinką.
Klaipėdos spaustuvių istorija: kultūros židiniai
Senosios Klaipėdos spaustuvės tęsė Prūsijos spaustuvių tradicijas, kurios pradėtos formuoti XV a.
Įsikūrimo priežastys
Kryžiuočių ordino magistras Albrechtas Hohencolernas (1490-1568), priėmęs protestantų tikėjimą, ėmė rūpintis jo sklaida. 1524 m. Karaliaučiuje jis įkūrė protestantiškos spaudos židinį, 1524-1816 m. buvusį vienintelį Rytprūsiuose. Svarbiausios knygos buvo Biblija, giesmynai, pamokslų rinkiniai, maldaknygės, gražiai įrištos „Burtikės“ - 100 numeruotų, maždaug 6×9 cm dydžio kortelių rinkiniai su prasmingomis Biblijos sentencijomis bei giesmių posmeliais. Populiarūs tapo kalendoriai (kalendros), kuriuos leisdavo dauguma laikraščių.
Pirmasis laikraštis
Pirmąją inicijavo mokytojai Aukštesniosios lotynų mokyklos mokytojai dr. J.S.Rozenheynas, Musaesas, K.Besseldtas ir E.Hermesas pakvietė iš Karaliaučiaus į Klaipėdą spaustuvininką F.W.Horchą (1778-1855), kuris atvykęs 1816 m. įkūrė spaustuvę Didžiojoje Vandens gatvėje. Minėtieji mokytojai tapo pirmojo Klaipėdos laikraščio „Memelsches Wochenblatt“ („Klaipėdiškių savaitraštis“) įkūrėjais. Pirmasis laikraščio numeris išėjo 1817 m. ir ėjo iki 1857 m. du kartus per savaitę.
Vėlesni spaustuvininkų bandymai
F.W.Horcho sūnus Hermanas Horchas 1855 m. įkūrė spaustuvę „F.W.Horcho našlė“. 1865 m. ją nupirko F.W.Siebertas. Nelengvai sekėsi ir ant F.W.Horcho spaustuvės griuvėsių iškilusiai „Waikinnis & Co“ spaustuvei, gyvavusiai tik kelerius metus.
Trijų kartų dinastija
Žymiausi Klaipėdos spaustuvininkai - Siebertai, kurių trečioji karta įrengė modernią spaustuvę Klaipėdoje. Pastatas iki šiol išlikęs Herkaus Manto gatvės pradžioje - dabar jame veikia picerija „Bambola“. Laikraštis „Memeler Dampfboot“ vienintelis iki šiol nepertraukiamai jau eina 162 metus ir susijęs su Siebertais daugiau nei 100 metų.
Ankstyvosios uostamiesčio spaustuvės
- Friedricho Wilhelmo Horcho spaustuvė Didžiojoje Vandens gatvėje 1816-1854 m.
- „F.W.Horcho našlės“ spaustuvė, knygrišykla, knygynas Kepėjų gatvėje 1855-1865 m.
- Augusto Stobbe ir C.E.Teuberto spaustuvė 1849-1872 m.
- „Waikinnis & Co“. spaustuvė Kepėjų gatvėje 1857-1864 m.
- Hendricho Holco ir Martyno Šerniaus spaustuvė Tomo gatvėje, vėliau Biržos skersgatvyje 1875-1894 m.
- „Holco ir Šerniaus įpėdinis“ Didžiojoje Vandens g. 23 1894-1900 m., Laukininkų g. (vėliau F.Wilhelmo Nr. 21) 1905-1909 m.
- F.W.Sieberto spaustuvė Žvejų gatvėje 1865 m.
- F.W.Siebertų firma nuo 1900 m. Knygų spaustuvė ir litografinė įstaiga Kepėjų gatvėje.
- „Memeler Dampfboot“ leidykla“ Biržos g. Nr. 8.
- F.W.Sieberto „Memeler Dampfboot“ akcinė bendrovė 1922 m. 7/9, vėliau - Didžiojoje Smilčių gatvėje Nr.13/14 1909-1913 m.
- Knygrišykla, spaudos kioskas Klaipėdos turgaus halėje.
- „Rytas“, nuo 1939 m. Gutenbergo spaudos rūmai Simono Dacho gatvėje 1921-1944 m.
Ši istorija rodo, kaip svarbu yra kultūrinis paveldas ir kaip jis gali būti integruotas į šiuolaikinę aplinką, pavyzdžiui, piceriją „Bambola“, įsikūrusią buvusioje spaustuvėje.
Alternatyvūs maisto ruošimo įrenginiai
Straipsnyje minimas Vevor konvekcinė krosnelė, kuri sujungia skrudintuvo krosnį, duonos gamintoją ir oro keptuvę į vieną prietaisą su 12 skirtingų virimo režimų. Tai alternatyvus būdas ruošti maistą, įskaitant picą. Su 1700 W galia ir 5 šildymo elementais, ši oro kepsnio skrudintuvo krosnelė greitai ir tolygiai įkaista dėl savo greitojo ventiliatoriaus ir 360 ° karšto oro cirkuliacijos dizaino. LED jutiklinio ekrano dizainas leidžia sureguliuoti temperatūrą nuo 95-450 ℉. Esant 25L didelės talpos dizainui, ši konvekcinės krosnies oro keptuvės gali iškepti iki 12 duonos griežinėlių, 21 vištienos sparnų, dviejų 12 colių picos ir 5 svarų vištienos. Šis skrudintuvo krosnių stalviršis yra su elektroplintu kepimo lentyna, aliuminio kepimo skarda, cinkuoto lakštinio trupinio dėklo, elektroplinto kepimo krepšio, poros karščiui atsparių pirštinių.
Picos lėkštės pasirinkimas
Hendi 774854 patvari picos lėkštė iš porceliano iš Speciale kolekcijos Hendi yra universalus patiekalas, skirtas sudėtingoms sąlygoms didelėse maitinimo įstaigose, pavyzdžiui, restoranuose, picerijose, mėsainių užkandinėse ar baruose. Funkcija:F lėkštės skersmuo ø 330 mm, - pilka spalva, - pagaminta iš patvaraus porceliano, - tinkama mikrobangų krosnelėje, - plaunama indaplovėje.
Pristatymo galimybės
El. Bankinkystė - galimybė apmokėti pasirinkus norimą banką. Bankinis pavedimas - pasirinkę šį mokėjimo būdą po užsakymo patvirtinimo į el. Prekes klientams pristatome LP Express, Omniva arba Smartposti kurjeriais bei paštomatais. Užsakymai, kurie nesiekia 100 € vertės, pristatymo į Smartposti paštomatą kaina yra 2.00 €, į Omniva paštomatą kaina yra 2.50 €, į LP Express paštomatą kaina yra 3.00 €. Pristatymo nurodytu adresu kaina su Smartposti yra 3.50 €, o su LP Express pristatymo į namus kaina yra 4.50 €.
tags: #picų #kepimo #automatai #apžvalgos