Picos istorija Italijoje: nuo senovės iki šių dienų

Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, užkariavęs žmonių širdis ir skonio receptorius visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime turtingą picos istoriją Italijoje, nuo jos kuklios pradžios iki tapimo kulinariniu simboliu.

Picos ištakos: nuo papločio iki patiekalo

Picos istorija siekia antikos laikus, kai įvairios kultūros, tokios kaip graikai, egiptiečiai ir finikiečiai, kepdavo paplotėlius iš miltų ir vandens. Šie paplotėliai buvo kepami ant karštų akmenų ir paskaninami įvairiais žalumynais bei prieskoniais. Senovės graikai kepdavo apvalią plokščią duoną su alyvuogių aliejumi ir prieskoninėmis žolelėmis, kurią kai kas laiko picos prototipu.

Pirmą kartą žodis „pica“ paminėtas lotyniškuose tekstuose apie Italijos miestą Gaetą dar 997 m. Manoma, kad šis žodis kilo iš lotyniško atitikmens „picea“, reiškusio duoną, keptą krosnyje.

Picos gimimas Neapolyje

Šiuolaikinės picos gimtine laikomas Neapolis. Jau XVI a. čia buvo gaminamas patiekalas, vadintas „pizzaioli“. Plokščiomis duonelėmis, vėliau pavadintomis „pizza“, prekiauta gatvėse ir turgavietėse. Aliejumi apšlakstyti ir žalumynais pagardinti picos padai buvo įprastas kasdienis Italijos varguomenės maistas.

Iš tiesų picų gamyba tuo laikmečiu buvo labai pigi: jas kepdavo malkomis kūrenamose krosnyse, mažose kepyklose. Laikui bėgant, šis italų patiekalas vis tobulėjo.

Taip pat skaitykite: Maitinimo įstaigų meniu Marijampolėje

XVI a. į Europą atkeliavus pomidorams iš Amerikos, neapoliečiai pradėjo jais gardinti apvalųjį paplotėlį. Tačiau nei sūrio, nei mėsos, nei daržovių ant picų iš pradžių nebuvo dedama, o pomidorai tuo metu buvo laikomi netgi nuodingais. Bet jau XVIII a. pradžioje garsaus Neapolio virėjo Vincento Corrado knygoje apie šiame mieste dažniausiai vartojamus produktus nurodoma, kad pomidorai labai tinka makaronams ir picai pagardinti.

Teigiama, kad pirma tikroji pica - su pomidorų padažu ir mocarela - Neapolyje iškepta apie 1830 metus. Mieste jau veikė daug kepyklėlių, vadinamų „pizzerias“. Tik 1830 m. Neapolyje buvo atidaryta pirmoji picerija „Antica Pizzeria Port’Alba“, kuri iki šiol džiugina savo klientus.

Picos „Margherita“ legenda

Viena garsiausių picų - „Margherita“, pavadinta Italijos karalienės Margaritos Savojietės garbei. Pasak legendos, 1889 m. karalienei lankantis Neapolyje, picų kepėjas Raffaele Esposito iškepė jai picą su pomidorais, mocarela ir bazilikais - Italijos vėliavos spalvomis. Karalienei ši pica labai patiko, todėl ji buvo pavadinta jos vardu ir tapo žinoma visoje Italijoje.

1889 m. birželį picų gamintojas Raffaele Esposito, picerijos Brandi šefas, Italijos karalienės Savojos Margheritos ir Italijos susivienijimo garbei, išrado patiekalą „Pizza Margherita“. Užpilai yra pomidorų (raudonos), mocarelos (baltos) ir baziliko (žalias), ingredientai įkvėpti nacionalinės Italijos vėliavos spalvų. Pizza Margherita ištakos kilo maišant panašius įdarus, kurie jau buvo Neapolyje nuo 1796 iki 1810 metų. 1849 m. Emanuele Rocco užrašė įvairius picos užpilus, tokius kaip bazilikas, pomidorai ir ploni mocarelos griežinėliai.

Picos plitimas pasaulyje

Paprastas ir gardus Neapolio patiekalas netruko pasklisti po kitus Italijos miestus, svečias Europos šalis. XIX a. pabaigoje į JAV emigravę italai kartu nusivežė ir picą. Italai čia pristeigė kepyklėlių, kuriose tarp gausybės kepinių buvo prekiaujama ir pica. Pirmoji picerija JAV atidaryta Niujorke 1895 metais. Jos itin išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo.

Taip pat skaitykite: „Pica Pub“ apžvalga Lietuvoje

Kiek vėliau prekybos centruose pradėta pardavinėti jau paruoštus picų padus ir padažus. O 6-ojo dešimtmečio pabaigoje ėmė kurtis ir picerijų tinklai, tokie kaip „Pizza Hut“, kurie išgarsino picą visame pasaulyje.

Pica Lietuvoje

Į Lietuvą pica atkeliavo paskutiniame XX a. dešimtmetyje - 1993 m. Šiandien Lietuvoje galima rasti įvairių picerijų, siūlančių platų picų asortimentą - nuo klasikinių itališkų iki modernių interpretacijų.

Tikros itališkos picos receptas

Nors pica atrodo visai nesudėtingas patiekalas, tačiau italai galvoja kitaip - ruošia ją labai rimtai ir atsakingai. Visų pirma, tikra itališka pica turi kepti tik malkomis kūrenamoje krosnyje, nes tik joje pasiekiama reikalinga 400 laipsnių temperatūra. Tešla minkoma ir padas formuojamas tik rankomis, o iškepusios picos pado storis per vidurį negali būti storesnis nei trečdalis centimetro. Picoms italai naudoja tik šviežius produktus, kartais netgi tik tam tikros rūšies pomidorus, o mocarelos, šiukštu, nekeičia jokiu kitu sūriu. Aliejus ant picos yra lengvai pašlakstomas, o produktai ant jos dedami tik pagal laikrodžio rodyklę. Iškepusi pica laikoma tuomet, kai jos padas pasidaro traškus, o sūris būna išsilydęs.

Ši pica kepama itin atidžiai ir laikantis visų būtinų reikalavimų. Paplotėlis privalo būti apvalios formos, o visa pica turėtų būti kepama malkomis kūrenamoje krosnyje, pagamintoje iš akmens. Temperatūra turėtų siekti maždaug 490°C. Iki šios temperatūros įkaitintoje krosnyje picą reikėtų kepti pusantros minutės. Tešlai turėtų būti naudojami tik kvietiniai miltai, vanduo ir žiupsnelis druskos.

Populiariausios itališkos picos

Italai labiausiai mėgsta Marinara ir Margarita picas, tačiau noriu paminėti ir kitas, Italijoje bei visame pasaulyje, garsias picas:

Taip pat skaitykite: Greitas picos pristatymas

  • Neapolio pica: Ši legenda tapusi pica kepama su pomidorais, mocarela ir ančiuviais.
  • Margarita pica: Klasikinė pica su pomidorais, mocarela ir bazilikais.
  • Marinara pica: Viena seniausių picų, kepama naudojant daug česnakų, alyvuogių aliejaus, raudonėlio bei pomidorų.
  • Keturių sūrių pica: Kepama naudojant keturis skirtingus itališkus sūrius: šviežią mocarelą, gorgonzolos sūrį, rikotą ir parmezaną.
  • Keturių sezonų pica: Simbolizuoja keturis metų laikus ir yra turtinga skoniais - jai iškepti naudojami artišokai, saliamis, pievagrybiai bei pomidorai.

Picos tešlos receptas

Reikės (4 picos padams):

  • 30 g mielių
  • 125 g šilto vandens (kūno temperatūros)
  • 500 g kvietinių miltų
  • ½ šaukštelio druskos
  • Alyvuogių aliejaus

Gaminimas:

  1. Ištirpinkite mieles nedideliame kiekyje šilto vandens (dalį vandens palikit, jo reikės vėliau). Į ištirpintas mieles įdėkite 2-3 šaukštus miltų ir išmaišykite, kol gausite vientisą masę. Ją pridenkite plona medžiagos skiaute ir apie 30 min palaikykite šiltoje vietoje.
  2. Ant darbastalio išpilkite likusius miltus ir ant jų padėkite mielių masę bei įberkite druskos. Viską išminkykite iki minkštos, tačiau tvirtos tešlos.
  3. Lėtai pildami likusį šiltą vandenį paminkykite dar apie 10 min, kol tešla taps labai elastinga.
  4. Tešlą padalinkite į keturias dalis ir iš kiekvienos iškočiokite po picos padą (italai, formuodami picos padą, nenaudoja kočėlo, o jį suformuoja tešlą spaudydami delnais ir pirštų galiukais).
  5. Orkaitę įkaitinkite iki 250 laipsnių karščio.

Pica šiandien

Šiandien pica yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, tačiau šios skanaus maisto oazės turi ilgą ir įdomią istoriją. Nors prabėgo keli šimtai metų nuo pirmosios picerijos įsteigimo, neapoliečiai iki šių dienų vertina tradicinę itališką picą ir rūpestingai perduoda receptą iš kartos į kartą.

tags: #pica #italijoje #istorija

Populiarūs įrašai: