Pensijos už stažą virš 30 metų Lietuvoje: kaip keičiasi pensijų sistema ir kas lemia pensijos dydį
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta nuolatiniai pensijų sistemos pokyčiai, siekiant užtikrinti jos tvarumą ir adekvatumą. Vienas iš svarbiausių aspektų - pensinis amžius ir būtinasis stažas, kurie tiesiogiai veikia žmonių galimybes išeiti į pensiją ir gauti atitinkamo dydžio išmokas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip keičiasi pensijų sistema Lietuvoje, kokie reikalavimai taikomi stažui, ypač viršijančiam 30 metų, ir kaip visa tai veikia pensijos dydį.
Pensinio amžiaus ilginimas: kodėl tai vyksta?
Nuo 2012 m. Lietuvoje kasmet ilginamas pensinis amžius, o nuo 2018 m. - ir būtinasis stažas senatvės pensijai gauti. Šie pokyčiai neišvengiami ir 2025 m.
Pagrindinė priežastis, kodėl ilginamas pensinis amžius ir didinamas būtinasis stažas, yra demografinė situacija Lietuvoje. „Sodros“ pensijų sistema veikia pinigų perskirstymo principu: lėšos pensijoms mokamos iš šiuo metu dirbančių gyventojų sumokėtų įmokų. Tačiau Lietuvoje mažėja darbingo amžiaus žmonių, o pensinio amžiaus gyventojų skaičius auga. Pavyzdžiui, 2012 m. gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o pernai - tik 20,6 tūkst. Nors į Lietuvą grįžta daugiau emigravusių tautiečių ir imigruoja užsieniečių, pensinio amžiaus gyventojų skaičius auga sparčiau.
Jeigu „Sodros“ surinktų įmokų sumą reikėtų padalinti vis didesniam skaičiui žmonių, kiekvienam pensininkui tektų vis mažiau pinigų. Todėl, siekiant išlaikyti pensijų sistemos tvarumą ir užtikrinti adekvačias pensijas, buvo nuspręsta palaipsniui ilginti pensinį amžių. Tai reiškia, kad žmonės turi ilgiau dirbti ir mokėti įmokas, o profesinės karjeros pabaiga ir išmokų gavimas yra atitolinamas.
Kaip didinamas pensinis amžius ir būtinasis stažas?
2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų - 60 metų. Nuo to laiko kiekvienais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais. Tiek pat jis pailgės ir 2025 m.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Lietuvoje
Nuo kitų metų vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. iki 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d. Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus.
Būtinasis stažas taip pat nuolat didinamas. Ilgą laiką tiek moterims, tiek vyrams būtinasis stažas buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Būtinasis stažas ir pensijos dydis: kaip tai susiję?
Nors pensinis amžius lemia, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, būtinasis stažas turi tiesioginę įtaką pensijos dydžiui. Sukauptas socialinio draudimo pensijų stažas yra svarbus skaičiuojant bendrąją pensijos dalį.
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (2024 m. - 269,77 euro, 2025 m. - 298,45 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Pavyzdžiui, kitais metais į pensiją išeina Jonas su 34 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t.y. 298,45 euro, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34/34). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys 348,77 euro (40/34x298,45).
Taip pat skaitykite: Torto idėjos pensijai
Iki 2022 m. galiojo taisyklė, kad, jeigu žmogaus stažas viršija minimalųjį (15 m.), bet nesiekia būtinojo, tuomet jo pensijos bendroji dalis proporcingai mažinama tokiu pačiu principu, kaip didinama turint daugiau stažo. Tačiau tuometinis Seimas nusprendė, kad trumpesnį laiką dirbę gyventojai turi gauti tiek pat pinigų, kaip ir dirbę ilgesnį laiką. Dabar įstatymas numato, kad, jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Tad, jeigu Jonas bus pradirbęs 15 metų, o Ona - 34 metus, jų bendroji pensijos dalis bus tokia pati - 298,45 euro.
Stažas virš 30 metų: privalumai ir įtaka pensijos dydžiui
Kaip jau minėta, jeigu žmogaus stažas viršija būtinąjį, jo bendroji pensijos dalis yra didesnė. Tai reiškia, kad asmenys, turintys ilgą darbo stažą, ypač virš 30 metų, gali tikėtis didesnės pensijos.
Pavyzdžiui, jeigu 2025 m. žmogus išeina į pensiją turėdamas 42 metus stažo, jo bendroji pensijos dalis bus apskaičiuojama taip: 42/34 x 298,45 = 368,67 Eur. Tai gerokai daugiau nei bazinė pensija, kurią gautų žmogus, turintis tik būtinąjį stažą.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos dydis priklauso ne tik nuo stažo, bet ir nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Kuo didesnės buvo žmogaus pajamos ir kuo daugiau įmokų jis sumokėjo, tuo didesnė bus jo individualioji pensijos dalis.
Išankstinė pensija: amžius ir stažas
Su pensiniu amžiumi ir būtinuoju stažu taip pat yra susijęs išankstinės pensijos skyrimas. Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama iki gyventojas sukanka senatvės pensijos amžių. Tačiau išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys būna mažinamos 0,32 proc. už visus mėnesius, likusius iki senatvės pensijos.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų rezultatai
Jeigu žmogus nori išankstinės pensijos, bet iki pensinio amžiaus jam dar liko visi 5 metai, tuomet jo išankstinė pensija bus sumažinta 19,2 proc., palyginti su ta, kurią gautų, jeigu išeitų į pensiją jau sulaukęs pensinio amžiaus.
Vis dėlto, senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų 9 mėnesiai šiemet ir 41 metai kitąmet.
Kaip apskaičiuojama pensija?
Kiekvieno žmogaus pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- Žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai
- Jo įgyti apskaitos taškai
- Galiojantis bazinės pensijos dydis
- Apskaitos taško vertė
Norint paskaičiuoti, kiek buvo padidinta pensija šiais metais, reikia žinoti savo sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių, o taip pat prisiminti, kelintais metais išėjote į pensiją. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais ji buvo padidinta 10,63 proc. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė padidėjo 12,23 proc.
Bendrosios pensijos dalies apskaičiavimas
Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Svarbu - žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdžiui:
- Jei žmogus, kuris turi 42 metus stažo, išeina į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas siekia 34 metus, bendroji pensijos dalis šiemet skaičiuojama taip: 42/34 x 298,45 = 368,67 Eur
- Jei žmogus, kuris sukaupė 42 metus stažo, išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2025 m. bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/30,5 x 298,45 = 410,98 Eur
Prie bendrosios dalies pridedama individualioji pensijos dalis.
Individualiosios pensijos dalies apskaičiavimas
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pavyzdžiui:
- Taško vertė 2024 metais buvo 6,38 Eur. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 6,38 = 127,60 Eur
- 2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip: 20 x 7,16 = 143,20 Eur
Pensijų indeksavimo pavyzdžiai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi žemiau pateikiami pavyzdžiai yra iliustratyvaus pobūdžio ir rodo bendrus skaičiavimo principus. Žmogaus pensijos dydis gali skirtis priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta. Jei žmogus gaunantis senatvės pensiją vis dar dirba, kiekvienais metais jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius padidėja. Dėl to papildomai didinama ir pensija.
1 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.
- Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro
- Vieno apskaitos taško vertė: 6,38 euro
2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo: 269,77 + 127,60 (20 x 6,38) = 397,37 Eur
- Bazinės pensijos dydis 2025 metais padidėjo iki 298,45 euro
- Vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro
2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 143,20 (20 x 7,16) = 441,65 Eur
2 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 apskaitos taškų. Priminkime, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro. Kadangi 42 metai - daugiau, nei 2024 m. galiojęs būtinasis stažas, bendroji pensijos dalis 2024 metais buvo apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur
- Taško vertė 2024 metais siekė 6,38 euro, todėl individuali šio žmogaus pensijos dalis 2024 metais buvo: 40 x 6,38 = 255,2 Eur
- Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, pensijos dydis 2024 metais buvo: 338,21 + 255,2 = 593,41 Eur
2025 metais, bazinės pensijos dydžiui padidėjus iki 298,45 euro, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur
- 2025 metais taško vertė išaugo iki 7,16 euro, todėl individuali pensijos dalis 2025 metais apskaičiuojama taip: 40 x 7,16 = 286,4 Eur
- Sudėjus bendrą ir individualią dalį, pensijos dydis 2025 metais yra: 374,17 + 286,4 = 660,57 Eur
3 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.
- 2024 metais bazinės pensijos dydis: 269,77 euro
- Apskaitos vieneto vertė: 6,38 euro
2024 metais šio žmogaus pensija buvo apskaičiuojama taip: 269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47
- 2025 metais bazinės pensijos dydis: 298,45 euro
- Apskaitos vieneto vertė: 7,16 euro
2025 metais pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85
tags: #pensijos #už #stažą #virš #30 #metų