Pensijų fondai Lietuvoje: rezultatai, prognozės ir perspektyvos

Pensijų fondai yra svarbi finansų sistemos dalis, skirta užtikrinti gyventojų finansinį stabilumą senatvėje. Lietuvoje veikia trijų pakopų pensijų sistema, kurios kiekviena turi savo ypatumus ir tikslus. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime pensijų fondų rezultatus, prognozes ir perspektyvas Lietuvoje, atsižvelgdami į pastarųjų metų pokyčius ir planuojamas reformas.

Lietuvos pensijų sistema: trumpa apžvalga

Lietuvos pensijų sistemą sudaro trys pakopos:

  • I pakopa - valstybinė pensijų sistema, kuria rūpinasi „Sodra“. Tai yra pagrindinė pensijų sistema, finansuojama iš socialinio draudimo įmokų.
  • II pakopa - privalomasis pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose, kai prie privačių įmokų prisideda ir „Sodra“. Dalyvavimas šioje pakopoje nuo 2026 m. taps labiau lankstus.
  • III pakopa - savanoriškas asmens taupymas pensijai, naudojantis tam tikromis valstybės lengvatomis.

II pakopos pensijų fondai: veikimo principai ir investavimo strategijos

II pakopos pensijų fondai Lietuvoje veikia pagal gyvenimo ciklo principą. Tai reiškia, kad investicijos dinamiškai keičiamos atsižvelgiant į dalyvio amžių. Kuo jaunesnis dalyvis, tuo didesnė dalis lėšų investuojama į rizikingesnius aktyvus, tokius kaip akcijos, siekiant didesnės grąžos. Artėjant pensijai, rizika mažinama, investuojant į konservatyvesnius instrumentus, pavyzdžiui, obligacijas.

Fondo investavimo rizika palaipsniui keičiama atsižvelgiant į fondo dalyvių amžių. Strateginė rizikingų aktyvų (pavyzdžiui, akcijų rinkų, alternatyvių investicijų) dalis dinamiškai mažinama nuo 97 proc. kaupimo pradžioje iki 15 proc. Atsižvelgiant į finansų rinkų situaciją ir jos perspektyvas, rizikingų aktyvų dalis gali būti padidinta arba sumažinta 10 proc. ribose. Kaupimo pradžioje rizikingų aktyvų dalis gali siekti nuo 87 proc. iki 100 proc., o kaupimo pabaigoje - nuo 5 proc.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ gyvenimo ciklo pensijų fondams numatyta tokia rizikingų aktyvų dalis: akcijų - 7 proc., obligacijų - 3 proc., o bendra grąža suskaičiuojama pagal „Swedbank“ gyvenimo ciklo pensijų fondams numatytą rizikingų aktyvų dalį per visą kaupimo laikotarpį.

Taip pat skaitykite: Stažas ir pensijos dydis

Pensijų fondų rezultatai: istorinė apžvalga ir dabartinė situacija

2019 metais II pakopos pensijų fondai uždirbo rekordinę grąžą. Praėjusiais metais bendras II pakopos pensijų fonduose sukauptas gyventojų turtas viršijo 3,89 mlrd. Eur, o bendra grąža sudarė 19,93 proc. - tai didžiausia vidutinė metinė pensijų fondų grąža nuo 2004 m.

Tačiau 2022 m. finansų rinkoms patyrus sukrėtimų, fiksuotas privačių pensijų fondų vertės kritimas. Nepaisant to, fondų valdytojai pabrėžia, kad svyravimai yra natūralus investavimo proceso dalis ir gyventojams nėra dėl ko jaudintis.

Svarbu pažymėti, kad pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo pensijų fondų valdymo įmonės turto ir yra saugomas depozitoriume.

Prognozuojama grąža ir skaičiuoklės

Prognozuojama grąža: obligacijų - 3 proc., akcijų - 7 proc. Pačiam skaičiuoklės vartotojui pasirinkus ir nurodžius savo tikėtiną pensijų fondo grąžą, daroma prielaida, kad visos asmens pensijų fonde kaupiamos (sukauptos) lėšos uždirbs nurodytą grąžą per visą investavimo laikotarpį.

Skaičiuoklė parengta pagal tuos pačius principus, kaip „Sodros“ interneto svetainėje skelbiama Prognozuojama senatvės pensijos skaičiuoklė. Skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio. Prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus, t. y. Taikomi Pensijų kaupimo įstatyme nustatyti maksimalūs pensijų fondų atskaitymai nuo valdomo turto. Kai pasiekiamas 2,5 mlrd. Eur valdomo turto vidurkis per metus - atskaitymas sieks 0,4 proc. per metus.

Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Lietuvoje

Pensijų fondų mokesčiai ir atskaitymai

Taikomi Pensijų kaupimo įstatyme nustatyti maksimalūs pensijų fondų atskaitymai nuo valdomo turto. Kai pasiekiamas 2,5 mlrd. Eur valdomo turto vidurkis per metus - atskaitymas sieks 0,4 proc. per metus.

ESG principai ir tvarumas pensijų fonduose

Investuodami II ir III pakopos pensijų fondų lėšas pirmenybę teikiame verslams, kurie kuria žalesnę aplinką ir kokybiškesnį gyvenimą visiems. Investuodami į fondus renkamės tuos, kurie pasižymi aukštais tvarumo rodikliais. CO2 emisijų mažinimas yra vienas svarbiausių viso pasaulio bei mūsų tikslų. Renkantis investicijas pensijų fondams vienas svarbesnių kriterijų yra ESG reitingas. Jis vertina įmonių rizikas aplinkosaugos (E), socialinio tvarumo (S) ir gerosios valdysenos (G) srityse, kurios gali reikšmingai paveikti jų finansinį veiklos rezultatą. Į ESG orientuotos įmonės turi tvarumo strategijas ir dažnai pasižymi geresniu veiklos efektyvumu, mažesne darbuotojų kaita, inovacijomis, išlaikytais talentais, mažesnėmis reikalavimų laikymosi išlaidomis ir tinkamu rizikos valdymu. Priimdami investavimo sprendimus, įvertiname ir tvarumo rizikas. Dalyvavimas veikloje: bendradarbiaujame su įmonėmis, kuriose tiesiogiai valdome didesnius akcijų paketus, arba kur yra galimybių daryti pokyčius siekiant aukštesnių tvarumo tikslų. Tiesiogiai neinvestuojame į tam tikras sritis, pvz., į tabako, alkoholio, iškastinio kuro, ginklų pramonę.

2026 m. pensijų reforma: pagrindiniai pakeitimai ir galimos pasekmės

Nuo 2026 m. įsigalios nauji pakeitimai, susiję su antrąja pensijų pakopa. Apsisprendę kaupti antrojoje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti.

Vieną kartą per visą gyvenimą bus galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau nei paties gyventojo įmokėta suma). Tokiu atveju GPM mokėti nereikės, tačiau bus pritaikytas 3 proc. Galimybė dalyviui nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas netaikant jokio apmokestinimo bus sudaryta ir tada, kai kaupti tampa sunku arba nebėra tikslo (netekus 70-100 proc. darbingumo).

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija mano, kad lėšas atsiims apie 40 proc. LIPFA mano, kad pasitrauks apie 40 proc. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pažymi, kad apklausų rezultatų dėl to, kiek žmonių gali palikti antrąją pensijų sistemos pakopą, jau yra įvairių ir gana nemažai. „Vis dėlto, mūsų vertinimu, pasitrauksiančiųjų dalis galėtų siekti apie 40 proc. nuo visų šiuo metu papildomai kaupiančių antrojoje pakopoje. Panašų skaičių mini ir Lietuvos bankas. Be to, panašus skaičius žmonių iš savanoriško papildomo kaupimo pensijai pasitraukė Estijoje, kai prieš kelerius metus tokia galimybė žmonėms buvo suteikta“, - akcentuoja T. Jis taip pat pažymi, kad Lietuvoje šių metų pradžioje dar tik pristatant galimus pensijų sistemos pakeitimus, dabartinė premjerė I. Ruginienė kalbėjo apie 20 proc.

Taip pat skaitykite: Torto idėjos pensijai

Jis skaičiuoja, kad tai Lietuvos ekonomikos augimą 2026 m. gali paspartinti 0,5 proc. „Tuo tarpu 2027 m. galime turėti 0,6 proc. punkto lėtesnį ekonomikos augimą, negu kad reformos nebūtų“, - sako G.

„Be to, manome, kad 90 proc. lėšas atsiimsiančių asmenų, ypač su pirmąja banga, bus mažiau pasiturintys. Pinigų lietus gali turėti įtakos ir infliacijai, kuri dėl išsiimtų sukauptų pinigų infliaciją 2026 m. gali padidinti 0,2 proc.

Gyventojų nuomonės ir prognozės

Net 59 proc. gyventojų sako ketinantys palikti antrąją pensijų pakopą, nuo kitų metų leidus išsiimti sukauptas lėšas, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2025 metų rugpjūčio 21-rugsėjo 2 d. LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Net 59 proc.

Apie pusė žmonių, kurie atsiims pinigus, juos skirs investavimui. Labiausiai tikėtina į žemės sklypus ar nekilnojamąjį turtą, sako A. Izgorodinas.

Jis prognozuoja, kad apie pusę gyventojų, kurie išsiims pinigus, tikėtina, juos investuos, o ne leis vartojimui. „Tarp investicijų dominuos žemės sklypai, nekilnojamasis turtas. Mes nekalbame apie milžiniškas sumas, kurias atsiims žmonės, todėl iš jų nebus galima įsigyti viso buto. Bet tai galbūt taps kažkieno pradiniu įnašu būstui įsigyti. Tuo tarpu žemės sklypai turėtų būti populiaresni, nes jų kainos mažesnės“, - prognozuoja A. Tarp investicijų dominuos žemės sklypai, nekilnojamasis turtasA. Antroji kategorija žmonių išsiimtas lėšas skirs brangesnių prekių segmentui. „Manau, kiti metai tikrai bus labai geri automobilių pardavėjams. Manau, kad kiti metai tikrai bus labai geri automobilių pardavėjamsA.

Ekonomisto teigimu, bet kokiu atveju trumpuoju laikotarpiu galimybė išsiimti pinigus turės teigiamą efektą šalies ekonomikai. „Kitų metų ekonomikos prognozę „Citadele“ gerina 0,7 proc. punkto. Dar birželį planavome, kad augimas kitąmet sieks 2,3 proc., o dabar prognozuojame, kad augimas sieks 3 proc. Tačiau tuo stipriai džiaugtis nereikėtų, nes po tokių gerų metų visada ateina vadinamosios pagirios. Tai yra didžiausia rizika. Dalis prekių, kurias įsigis žmonės, yra ilgo vartojimo. Vadinasi, jie tų prekių vėliau nepirks. Tad 2027 m. gali būti gerokai prastesni, nei mes planuojame dabar“, - įspėja A. R.

„Dalis žmonių dar nėra priėmę sprendimo, be to, atsiimti tuos pinigus bus galima dvejus metus, tad finansinė žmonių situacija per tą laiką gali pasikeisti. (…) Yra žmonių, (…) kurie dar net nežino, kiek pinigų yra sukaupę. Nėra pasitikrinę, kiek galėtų atsiimti. Tą atspindi ir apklausos rezultatai, net 80 proc.

Pensijų fondų valdytojų perspektyvos

Pensijų fondų valdytojai mano, kad pasitrauks apie 40 proc.

„Administravimo mokestis didėti neturėtų, nors, žinoma, už atskirų pensijų fondų valdymo bendrovių sprendimus garantuoti negalime. Taip pat galima priminti, kad viršutinė administravimo mokesčio riba yra apibrėžta įstatymu, tad baimintis kažkokio drastiško mokesčio didėjimo tikrai nėra pagrindo“, - priduria T.

Pensijų išmokos: kaip ir kada jas gauti

Senatvės pensijos amžius yra palaipsniui ilginamas, kol 2026 metais pasieks 65 metus. Norint gauti išmokas iš pensijų fondo, reikės pateikti bankui prašymą dėl pensijų išmokos sutarties pasirašymo. Tai galite padaryti užsukę į artimiausią „Swedbank“ padalinį.

Pirmiausia Jums reikės pateikti išmokos prašymą užsiregistravus ir atvykus į Jūsų pasirinktą „Swedbank“ padalinį. Sukaupta suma bus išmokama dalimis iki Jums sukaks 85 metai. Mokėjimai gali vykti kas mėnesį arba kas ketvirtį. Periodinės išmokos dydis bus apskaičiuotas pensijų fondo vienetais, kurie bus periodiškai konvertuojami į pinigus ir išmokami į Jūsų nurodytą sąskaitą. Periodinės išmokos dydis eurais gali kisti - tiek didėti, tiek mažėti, priklausomai nuo fondo vieneto vertės. Periodiškai konvertuojant vienetus į pinigus, Jūsų pensijų sąskaitoje vienetų kiekis vis mažės, tačiau fonde tebesančios dar neišmokėtos lėšos toliau bus investuojamos.

Pagal galiojančius teisės aktus, pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, kai sukaupta suma yra didesnė nei 10 807 Eur. bet kuriame „Swedbank“ padalinyje. Prieš teikdami prašymą, pasirinkite vieną iš Sodros siūlomų anuiteto tipų: standartinį, standartinį su garantija arba atidėtąjį. Jeigu prašymą dėl anuiteto įsigijimo pateiksite „Sodroje“, po to per 3 darbo dienas turėsite atvykti į „Swedbank“ padalinį ir pateikti prašymą išmokėti sukauptas lėšas (būtina išankstinė registracija).

Rizikos ir galimybės

Kaupdami pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės.

Kaip pasirinkti pensijų fondą

Svarbu! Jei pensijų kaupimo sutartį sudarėte pirmą kartą, ją galėsite vienašališkai nutraukti per 30 d. nuo jos sudarymo, pateikdami prašymą interneto banke ar banko padalinyje. Pakeisti pensijų bendrovę ir įforminti perėjimą iš kitos bendrovės labai paprasta. Svarbu! Keičiant pensijų kaupimo bendrovę, taikomas 0,05 proc. bendrovės keitimo mokestis.

Alternatyvūs požiūriai į pensijų kaupimą

Ekonomistas R. Lazutka siūlo, kad pensijų fondai, bandydami išlaikyti kaupiančiuosius, galėtų pradėti siūlyti skolinimo instrumentus. Be to, R. Lazutka neatmeta galimybės turėti ir profesinius pensijų kaupimo fondus. „Kažkada esame siūlę ministerijai, kad būtų galima pradėti nuo mokslo darbuotojų, dėstytojų, mokytojų. (…) Galima būtų nuo čia pradėti, nes tai valstybinis sektorius ir būtų lengviau sukurti sistemą“, - svarsto R.

tags: #pensijų #fondai #rezultatai #ir #prognozės

Populiarūs įrašai: