Paukščių lizdai ir kiaušiniai: rūšys, spalvos ir apsauga

Pavasaris ir vasara - metas, kai aplinkosaugininkai ragina žmones leisti paukščiams ramiai įsirengti lizdus ir išperėti jauniklius. Deja, neretai pasitaiko atvejų, kai lizdai yra sąmoningai naikinami, ypač perėjimo įsibėgėjimo metu. Toks elgesys ne tik žalingas paukščiams, bet ir draudžiamas įstatymais. Šiame straipsnyje aptarsime paukščių lizdus, kiaušinių įvairovę, apsaugos būdus ir kitus įdomius faktus.

Kregždžių lizdai: problemos ir sprendimai

Nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, siekiant išvengti taršos. Deja, gana dažnai lizdai naikinami jau perėjimui įsibėgėjus. Tada numušami lizdai su kiaušiniais ar net jaunikliais, nors tai ir draudžiama. Jei kaimynystėje įsikūrė kregždės, o lizde jau yra sudėti kiaušiniai, siekiant išvengti taršos, po lizdu aplinkosaugininkai siūlo pritvirtinti plaštakos pločio medines lenteles, ant kurių kaupsis paukščių išmatos. Lentelės padės apsaugoti sienas, grindinį, mat didžiausi teršėjai - patys jaunikliai, teršiantys tiesiai po lizdu.

Jei lizduose sudėti kiaušiniai, lizdų nebegalima ardyti, o norint kitą vasarą išvengti paukščių taršos, paruošiamuosius darbus kitai vasarai rekomenduojama atlikti rudenį, kregždėms palikus lizdą. Lizdą nuardžius tose vietose, kurios rodosi tinkamos kregždėms (dažniausiai - pastogė, pastogės kampai) galima pritvirtinti skaidrų slidų plastiko lakštą. Tokia priemonė nesugadins namo eksterjero, o kregždėms prie plastiko nepavyks prilipinti purvo gumulėlių, iš kurių jos gaminasi lizdus. Pamėginusios ir pamačiusios, kad lizdo sukti nepavyksta, jos perėjimui pasirinks kitą vietą. Taip pat veiksminga yra kregždžių lizdų sukimo vietose ištempti virveles arba įstrižai įkalti keletą medinių kuoliukų. Tokios priemonės bus veiksmingos ir nežalingos paukščiams. Be to, aplinkosaugininkai pataria pakabinti aitvarą, ant kurio pavaizduotos plėšrūno akys, arba tiesiog plėšraus paukščio formos aitvarą. Padeda ir sukabinti čežantys maišeliai arba blizgantys objektai, pvz., kompaktiniai diskais, kurie, spindėdami saulės šviesoje, blyksniais išgąsdina paukščius.

Nuo liepos 1 dienos iki kovo 14 dienos norint panaikinti ar perkelti paukščių lizdus, būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo lizdo ardymui suteikimo. Ši nuostata taikoma visoms laukinių paukščių rūšims, įskaitant ir kregždes, kurios dažnai lizdus suka prie žmonių gyvenamųjų pastatų ir kituose statiniuose. Norint gauti leidimą lizdų pašalinimui, būtina pateikti išsamų prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai. Prašyme turi būti nurodoma:

  • Asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
  • Juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas (telefono numeris, el. paštas);
  • Paukščių rūšies pavadinimas;
  • Atsakingas asmuo ir vykdytojai;
  • Paukščių populiacijos gausos reguliavimo, lizdų tvarkymo ir ardymo tikslai;
  • Paėmimo būdai ir priemonės;
  • Laikas ir vieta, kur bus vykdomi darbai.

Prašymą reikia pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai el. paštu.

Taip pat skaitykite: Panoraminiai vaizdai nuo TV bokšto

Kregždės lietuvių kultūroje

Nuo seno tiek šelmeninė, tiek langinė kregždės buvo lietuvių mylimi ir globojami paukščiai. Tikėta, kad namus, kur pastogėje apsigyvena kregždės, aplenks gaisras ir žaibas. Kregždžių atvaizdų aptinkama lietuvių tautinėje ornamentikoje, ant medinių kryžių ir stogastulpių. Tai rodo, kad kregždę lietuviai laikė šventu paukščiu. Iš šių sparnuočių skrydžio mūsų senoliai spėdavo orus: jei kregždės pažeme skraido - lauk lietaus, o jei aukštai danguje nardo - bus geras oras. Laikui bėgant, sakralinė kregždės reikšmė ėmė menkėti, ir šiandien jau retas beatsimena, kad mūsų seneliams ir proseneliams ardyti kregždžių lizdus buvo tabu.

Langinių kregždžių populiacijos mažėjimas

Ornitologai jau kurį laiką stebi langinės kregždės europinės populiacijos mažėjimo tendenciją ir vardija priežastis, kodėl tai vyksta. Daugiausia paukščių žūsta Afrikos žiemovietėse ir per migraciją dėl nepalankių orų - liūčių, audrų ir panašių pavojų. Kai kuriais metais dėl to gali žūti milijonai paukščių. Grįžus į perėjimo vietas paukščių laukia kiti pavojai. Itin sausais pavasariais paukščiams sudėtinga rasti medžiagos lizdams lipdyti, todėl gali labai vėluoti perėjimo pradžia. Esant nepalankiam orui vasarą paukščiams sunku prisigaudyti skraidančių vabzdžių jaunikliams maitinti, o dėl to dalis jauniklių gali neišgyventi. Langinės kregždės yra jautrios oro taršai miestuose ir herbicidams, pesticidams bei insekticidams, naudojamiems atvirose vietovėse, nes abu šie veiksniai itin sumažina kregždžių pagrindinio maisto - skraidančių vabzdžių kiekį. Toli gražu ne paskutinę vietą tarp langinės kregždės populiacijos nykimo priežasčių užima ir žmogaus veikla - lizdų naikinimas.

Apsauga nuo kregždžių taršos

Tačiau gana dažnai vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės bando atsikratyti šių paukščių kaimynystės, yra nemenka tarša kregždėms auginant jauniklius. Šią problemą itin nesunku išspręsti pakabinus ar kitaip pritvirtinus medinę ar plastikinę lentutę po lizdu, kurios paskirtis ir būtų apsaugoti pastatą ir aplinką nuo nešvarumų. Lentutė turėtų būti kabinama 15-30 cm po lizdu taip, kad ją būtų galima greitai nuimti ir nuplauti nešvarumus. Galimi įvairūs tokios lentutės variantai - platesnė, ilgesnė, su sienele, įvairių spalvų, kurios derėtų su pastato spalvomis. Toks apsisaugojimo nuo paukščių taršos būdas plačiai plinta visoje Europoje.

Atsakomybė už lizdų naikinimą

Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 600 eurų (Administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnio 2 dalis). Be to, už sunaikintą paukščio lizdą skaičiuojama žala aplinkai.

Kiaušinių spalvų įvairovė ir jų reikšmė

Kiaušinių spalvų įvairovė yra stulbinanti. Kiaušinių spalvą lemia pigmentai biliverdinas ir protoporfirinas. Kiaušinių spalva ir margumas priklauso nuo daugelio veiksnių: perėjimo aplinkos, poreikio paslėpti kiaušinius nuo plėšrūnų, apsaugos nuo kenksmingos Saulės spinduliuotės, mikroorganizmų, lukštų tvirtumo ir kt. Dvi labiausiai mokslininkų tikrintos hipotezės - apsauga nuo plėšrūnų ir termoreguliacija.

Taip pat skaitykite: Viskas apie paukščių kiaušinius

Tyrimai rodo, kad plėšrūnai dažniau užpuola baltus kiaušinius nei rudus. Taip pat nustatyta, kad rudi kiaušiniai yra tvirtesni nei balti. Kiaušinių spalva taip pat gali turėti įtakos jų temperatūrai. Tamsesni kiaušiniai greičiau įkaista saulėje, bet ir lėčiau atvėsta.

Kiaušinių spalva ir aplinka

Kiaušinių spalva gali priklausyti nuo aplinkos, kurioje paukščiai peri. Pavyzdžiui, paukščių, perinčių atvirose vietovėse, kiaušiniai dažniausiai būna tamsesni, kad geriau pasislėptų nuo plėšrūnų. O paukščių, perinčių uždarose vietovėse, kiaušiniai gali būti šviesesni, nes jiems nereikia taip gerai maskuotis.

Tyrimai rodo, kad kiaušinių spalva ir skaistis priklauso nuo klimato sąlygų. Regionuose, kuriuose didelis UV spinduliuotės intensyvumas, kiaušiniai bus tamsesni.

Taip pat skaitykite: Paukščių Tako evoliucija

tags: #paukščių #lizdai #su #kiaušiniais #rūšys

Populiarūs įrašai: