Kodėl duona prakaituoja greičiau nei pyragas?
Šiame straipsnyje gilinamasi į mitybos klausimus, remiantis Moes - Oskragello knygos vertimu, siekiant atskleisti sveikos mitybos principus ir atsakyti į klausimą, kodėl duona genda greičiau nei pyragas. Nagrinėjami instinkto, mokslo ir sveiko proto sąveika, siekiant nustatyti optimalų žmogaus mitybos būdą. Aptariamos įvairios dietos, jų poveikis organizmui, taip pat pateikiami praktiniai patarimai, kaip maitintis sveikai ir subalansuotai, atsižvelgiant į metų laiką ir individualius poreikius.
Instinktas ir mityba
Instinktas - tai juslinis gyvų būtybių gebėjimas atskirti naudinga nuo žalinga pasitelkiant malonumo ir nemalonumo pojūtį; gebėjimas siekti pirmojo ir atmesti antrąjį gyvybės išsaugojimo vardan. Gyvūnai, ragaudami maistą, pirmiausia vadovaujasi uosle, paskui skoniu. Šie du cheminiai jutimai ir yra instinktas, kuris išsaugo visą gyvąjį pasaulį. Žmogus taip pat turi instinktą, tačiau jis yra neveiklus dėl suniokoto skonio ir uoslės. Degtinė ir tabakas ypatingai veikia uoslę ir skonį.
Sveikas instinktas - tai nesugadinti cheminiai jutimai. Jį galima atkurti grįžtant prie teisingo gyvenimo būdo. Net ir dabartiniu lygiu skonis ir uoslė gali puikiai tarnauti, tereikia mokytis jais naudotis. Bet kuri karvė neklysdama išsirinks tinkamiausią žolę, o arklys neės paplėkusio šieno. Kūdikis išspjaus pirmą šaukštelį sriubos ar jautienos kąsnelį, bet rūpestinga motina pripratins jį prie viso to sveikatos sąskaita.
Sprendžiant, ką mes turime valgyti, kad gyventume darnoje su prigimtimi, pirmas vedlys yra nesugadintas, sveikas instinktas - skonio ir uoslės pojūtis. Gamta apdovanojo skonio ir uoslės pojūčiais tam, kad padėtų išvengti pavojaus, todėl, kad visa, kas nemalonu uoslei ar skoniui, yra kenksminga.
Mokslas ir mityba
Logiškai svarstant apie tai, kuo mes turime maitintis, remiantis anatomija, fiziologija, etika, antropologija, politine ekonomija, religijos padavimais ir higiena, prieinama prie išvados, kad žmogus nepriklauso nei plėšrūnams, nei žolėdžiams, nei visaėdžiams, o vaisiavalgiams, panašiems į žmogbeždžiones. Visos kūno sandaros ypatybės tai patvirtina: rankų sandara, žandikauliai, dantys, skrandžio ir žarnyno forma, tulžies pūslė ir akloji žarna, nervų sistema, smegenų sandara, skrandžio - žarnyno peristaltika ir t. t.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti šviežią duoną
Biblijoje žmogus atskiriamas kaip grūdų bei vaisių valgytojas nuo žolėdžių gyvūnų. Pirmasis budistinis priesakas skelbia: „nežudyk”, tokį pat priesaką turi žydai ir krikščionys. Daugybė žymių įvairių epochų žmonių buvo vegetarizmo propaguotojai; jų motyvai buvo įvairiausi: etiniai, ekonominiai ir kt. A. F. Humboldtas teigia, kad atitinkamas žemės plotas užsėtas kviečiais Europoje gali išmaitinti 10 žmonių, bet vargiai išmaitins vieną, besiverčiantį gyvulininkyste, o Meksikoje, užsodintas bananais, gali išmaitinti iki 250 - ties.
Dr. Nagelis rašo: „Jeigu tėvai savo vaikams duoda sriubos ir mėsos, prieštaraujant jų prigimčiai, tai dėl to greitėja kraujotaka, kraujuje vyksta stiprus bangavimas, darantis kraują imlų uždegimams ir stipriems priplūdimams. Vegetariškos vaikų mitybos pasekmės tokios akivaizdžios, kad jų negalima nepastebėti ir nepripažinti.
Kiuvje teigia, kad žmogus nepanašus nė į vieną plėšrūnų; dantų kiekiu ir išsidėstymu jis artimiausias orangutangui, vaisiaėdžiui gyvūnui. Tuo pačiu ir žarnynas atitinka augalus ėdančiųjų. Visas žmogaus organizmas, kiekviena svarbiausia jo dalis, tinka augaliniam maistui vartoti. Puše veikale „Pluralite de la race humaine“ randame tokią nuomonę: „Pasakėme didžiulę tiesą, pavadindami žmogų vaisiavalgiu. Tiek skrandžio - žarnyno trakto, tiek dantų sandara tai neabejotinai įrodo“.
Ligoninių ir beprotnamių skaičius auga pasibaisėtinai greitai. Taip pat auga kenčiančių dėl nervų, smegenų, skrandžio ir plaučių ligų bei alkoholikų skaičius. Profesorius Fonsagrivis rašo: „Niekas neprieštaraus, kad sveikatos ir kūno pajėgumo lygis pastebimai greitai, dargi žymiai krenta“.
Sveikos mitybos pagrindai
Sveika mityba - tai subalansuotas kokybiškų maistinių medžiagų (baltymai, angliavandeniai, riebalai) šaltinis. Svorio priaugimas, svorio numetimas ar svorio palaikymas - tai pusiausvyra tarp kalorijų suvartojimo ir kalorijų sudeginimo. Visos nepanaudotos kalorijos saugomos žmogaus kūne kaip riebalai, o kalorijų deficitas - sukauptų riebalų sudeginimas energijai gauti.
Taip pat skaitykite: Ruginės duonos receptai namuose
Prieš keletą tūkstantmečių atsiradusi žemės kultivacija ir gyvūnų prijaukinimas leido išgauti didelius kiekius duonos, bulvių, ryžių, makaronų, pieno produktų ir saldumynų. Tačiau milijonus metų žmogaus kūno mityba rėmėsi ne šiais produktais. Praėjo per mažai laiko, kad žmogaus kūnas natūraliai prisitaikytų prie mitybos, kur tiek daug cukraus, duonos, makaronų, ryžių ir bulvių.
Geriausia motyvacija sveikai mitybai - mūsų vaikų sveikata ir ateitis! Mums nebereikia prisikimšti maisto, sukaupti riebalinį sluoksnį šilumai, nes negresia nerasti maisto kitą dieną. Užtenka dažniau, maždaug kas tris valandas, ir mažesnėmis porcijomis maitintis dienos metu.
Ką valgyti ir kiek valgyti?
Svorio kontrolė priklauso nuo to, ką mes valgome. Reikia valgyti tinkamą maistą, teisingomis proporcijomis ir būsime sveiki. Nes priešingai, valgant netinkamą maistą, skatinamas nesveikas poreikis kalorijų viršijimui. Taip yra dėl to, kad blogas maistas išbalansuoja hormonus, jaučiamės suirzę ir alkani.
Galima numesti svorio sukūrus nuolatinį kalorijų deficitą, bet jei šios ribotos kalorijos gaunamos iš perdirbto maisto su menka maistine verte - jausitės blogai, nes vargins alkio pojūtis. Kalorijų dieta sutrikdys hormonus ir tai virs kūno raumenų naikinimu, o ne siekiamu riebalų naikinimu.
Kalorijų dieta - populiariausia dieta šiandien, kurią daugelis žmonių pasirenka svoriui mesti, bet labai retai svorio numetimas tampa ilgalaikiu. Po kalorijų dietos svoris sugrįžta su kaupu. Geriausia rinktis šių abiejų teorijų kombinaciją ir subalansuoti baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį kiekvieno valgio metu. Labai efektyvi priemonė sveikai numesti svorį - sveikos mitybos planai.
Taip pat skaitykite: Edukacinė pasaka apie vilką
Daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, mėsa, kiaušiniai ir žuvis - viskas, ko reikia mitybai. Moterys rinko riešutus, sėklas, vaisius ir daržoves, o vyrai medžiojo gyvūnus mėsai. Jie valgė, bet nepersivalgė.
Mityba pagal sezoną ir vitaminų svarba
Laikantis dietos į kiekvienos dienos mitybos racioną įtraukite įvairius skonius: saldaus, rūgštaus, sūraus, kartaus ir aštraus maisto. Saldaus skonio patiekalai padeda atkurti pusiausvyrą, suteikia malonumo. Rūgštus skonis skatina virškinimą, gerina seilių išsiskyrimą. Sūrus skonis ramina nervų sistemą. Kartaus skonio produktai gerina virškinimą ir valo toksinus. Aštraus skonio valgiai spartina medžiagų apykaitą, sukelia prakaitavimą.
Daugelyje vaisių ir daržovių, išaugintų pernai, vitaminų likę nedaug, tačiau tai ne priežastis jų atsisakyti. Citrusiniai vaisiai, svogūnai, morkos, kopūstai, obuoliai lieka pagrindinis šių naudingų medžiagų šaltinis. Jei patiriate stresą, išeikvojate B grupės vitaminų atsargas. Jeigu greitai pavargstate, nervinatės dėl smulkmenų, kamuoja galvos skausmai, nusilpęs imunitetas, dažnai sergate, tikėtina, kad organizmui trūksta geležies. Jei mėšlungis dažnai traukia raumenis, jaučiate duriantį skausmą kojų pirštuose, blauzdose, kulkšnyse, organizmui gali trūkti net kelių mikroelementų: magnio, kalcio ir kalio. Kai trūksta vitamino A - randasi spuogų ant odos, sumažėja apetitas, dažniau kamuoja peršalimas, gali pablogėti regėjimas. Jei trūksta B grupės vitaminų - skilinėja lūpų kampučiai, silpnėja plaukai ir nagai, atsiranda pleiskanų, kankina vidurių užkietėjimas, gali skaudėti ar svaigti galva, kankina nemiga, prislėgta nuotaika, dilgčioja rankos, tirpsta kojos. Jei greitai pavargstate, ilgai gyja net menki įbrėžimai, ant odos labai lengvai atsiranda mėlynės, pasireiškia peršalimo simptomai, tikėtina, kad trūksta vitamino C. Po žiemos gali labai trūkti vitamino D.
Sveiki pusryčiai
Daugelio žmonių energijos priežastis - bananas arba avižinė košė pusryčiams. Angliavandeniai padeda kovoti su pervargimu, stresu ir nuotaikos kaita. Baltymai reikalingi darbingumui ir ištvermingumui palaikyti. Įtemptą darbo dieną tiks neriebi varškė, jogurtas, pieno kokteilis. Jeigu laikotės dietos, įsitikinkite, kad dieta turi pakankamai augalinių baltymų, kurių daug riešutuose, ankštinėse ir grūdinėse kultūrose.
Kiaušiniai turi ne tik proteino, vitaminų, bet ir cholino, kuris stimuliuoja smegenų veiklą. Riešutai turi daug gerųjų riebiųjų rūgščių, padeda palaikyti reikiamą cukraus kiekį kraujyje kelias valandas. Avokadai saugo jaunystę, gerina nervų sistemą, stimuliuoja smegenų veiklą. Bananai padeda susikaupti, suteikia energijos ir išsaugo sotumo jausmą.
Viso grūdo košės ilgai virškinamos, todėl sotumo jausmas išlieka ilgam. Sveikos košės pusryčiams užtikrina tolygų cukraus kiekį kraujyje ilgesnį laiką, taip pat apsaugo nuo pilvo pūtimo.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti
Bulvių traškučiai, gruzdintos bulvytės neturi nieko naudingo ir natūralaus. Sausi pusryčiai turi itin daug cukraus. Balta duona, šviežios bandelės, sausainiai neturi nieko naudingo, nes kepami iš miltų be ląstelienos. Gazuoti gėrimai sustiprina alkio jausmą. Fasuotos pirktinės sultys gausiai persotintos cukraus. Majonezas puikiai tinka kūno apimtims padidinti. Kepant maistą, kuriam naudojate margariną ar alyvuogių aliejų, susidaro kancerogenai. Dešros, rūkyti gaminiai, dešrelės gaminamos iš neaiškių ingredientų. Cukrus priešas visiems, norintiems sulieknėti.
Mityba pirties metu ir po jos
Pirties metu svarbu tinkamai pasirinkti maistą ir gėrimus, kad procedūra būtų maloni ir naudinga. Pirtis yra padidintos rizikos vieta, todėl reikia naudotis atsakingai. Žmogui šildantis pirtyje, kyla vidinė kūno temperatūra, jis prakaituoja, išsiplečia kraujagyslės, todėl mažiau kraujo lieka vidiniuose organuose, įskaitant skrandį, kuriame sulėtėja virškinimo procesas.
Prieš pat einant į pirtį nereikėtų sočiai pavalgyti, nes maistas sunkiai virškinsis. Tačiau eiti į pirtį alkanam taip pat nėra geras sprendimas. Geriausia gerai pavalgyti likus keletui valandų iki procedūros, nepersivalgyti ir išlaikyti laiko intervalą. Pirties procedūra pradedama nuo žolelių arbatos, pavyzdžiui, čiobrelių, mėtų, gauromečio, liepžiedžių. Svarbiausia, kad geriantysis ateitų į „čia ir dabar“ momentą, pamirštų rūpesčius, atsipalaiduotų ir gautų reikalingų skysčių. Pirtinantis rekomenduojama išgerti apie 2 litrus skysčių, todėl geriausia ragauti skirtingas arbatas, tačiau jų neperdozuojant.
Atsivėsinimui tarp pirtinimosi tinka mineraliniu vandeniu praskiestas ir žolelėmis paskanintas kefyras ar raugintos pasukos, natūraliai rauginta gira. Prakaituodamas žmogus praranda daug mineralų, todėl atstatyti jų pusiausvyrai tinka pomidorų sultys sumaišytos su sūriu gazuotu mineraliniu vandeniu. Alkoholiniai gėrimai pirtyje visiškai netinka.
Užkandžiams pirties metu geriausiai tinka daug vandens turintys vaisiai ar uogos: arbūzai, melionai, vynuogės, obuoliai, kriaušės, ananasai. Taip pat tinka mikro sumuštinukai - krekeriai su užtepėlėmis. Baigus pirties procedūrą, galima skaniai ir sočiai pavalgyti, nes pasipirtinus visas maistas tampa dar skanesnis. Po pirties organizmas dažniausiai nori sūresnio maisto.
Kodėl duona prakaituoja greičiau nei pyragas? (Atsakymas)
Atsakant į klausimą, kodėl duona genda greičiau nei pyragas, reikia atsižvelgti į keletą faktorių. Visų pirma, duona dažnai gaminama be konservantų, todėl ji yra jautresnė aplinkos poveikiui. Be to, duonoje esantis didelis kiekis krakmolo ir drėgmės sudaro palankią terpę pelėsiams ir bakterijoms daugintis. Pyragai, priešingai, dažnai turi daugiau cukraus ir riebalų, kurie veikia kaip konservantai ir stabdo mikroorganizmų augimą. Taip pat, pyragai dažnai kepami aukštesnėje temperatūroje, kas sunaikina daugiau mikroorganizmų ir pailgina jų galiojimo laiką. Be to, pyragų sudėtyje dažnai būna rūgščių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, citrinų sulčių, kurios taip pat veikia kaip konservantai.
tags: #kodėl #duona #prakaituoja #greičiau #nei #pyragas