Paukščių kiaušinių apžvalga: nuo biologijos iki Velykų tradicijų
Vos po dviejų dienų duris peržengsiančios Velykos, kaip ir kasmet, džiugins šventinėmis gėrybėmis. Ant kiekvieno stalo puikuosis ne tik gardūs užkandžiai, mišrainės ar mėsiški patiekalai, bet ir svarbiausias šventinis simbolis - kiaušiniai. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime paukščių kiaušinių dėjimo procesą, jų ypatumus, lizdų svarbą, maistinę vertę ir tradicijas, susijusias su kiaušinių marginimu. Taip pat aptarsime, kaip pasirinkti kokybiškus ir tvarius kiaušinius, atsižvelgiant į paukščių auginimo sąlygas.
Paukščių biologiniai ypatumai
Paukščiai (Aves) - stuburinių (Vertebrata) potipio gyvūnų klasė, apimanti daugiau nei 10 000 dabar gyvenančių rūšių. Jie pasižymi unikalia sandara ir fiziologija, leidžiančia jiems skraidyti ir prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų. Vienas iš svarbiausių paukščių bruožų yra kiaušinių dėjimas, kuris yra esminė jų dauginimosi strategijos dalis. Paukščiai yra gerai atpažįstami dėl savo kompaktiško kūno, nedidelės galvos ir ilgo kaklo. Priekinės galūnės virtusios sparnais, o kūno forma aptaki, pritaikyta skrydžiui. Oda plona ir sausa, padengta kontūrinėmis plunksnomis, kurios saugo nuo išorinės temperatūros svyravimų. Jutiminę funkciją atlieka siūliškos plunksnos ir šereliai.
Griaučiai ir raumenys
Paukščių griaučiai yra tvirti ir lengvi, daugelis kaulų pripildyti oro. Raumenų sistema - diferencijuota. Dideli krūtinės raumenys, prisitvirtinę prie krūtinkaulio keteros, sudaro apie 20 % visos kūno masės. Kaklas labai lankstus, sudarytas iš 11-25 slankstelių. Žandai virto bedančiu snapu, o smegenys gerai išsivysčiusios, ypač didieji pusrutuliai.
Jutimo organai ir virškinimas
Paukščių orientacijos svarbiausias organas yra akys, o klausos organą sudaro vidinė ir vidurinė ausis. Virškinimo trakto organai prasideda burnos ertme, kur pailgėję žandai sudaro snapą, kurio forma priklauso nuo paukščio mitybos. Išsiplėtusi apatinė stemplės dalis sudaro gūžį, o skrandį (skilvį) sudaro liaukinė ir raumeninė dalys.
Kvėpavimas ir kraujotaka
Balso aparatas - apatinės gerklos, turinčios dvi plonas porines membranas, kurioms virpant skleidžiamas garsas. Plaučiai maži, prigludę prie krūtinės ląstos, o svarbią kvėpavimo sistemos dalį sudaro oro maišai, padedantys efektyviau kvėpuoti. Širdis didelė, 4 kamerų, o medžiagų apykaita labai intensyvi.
Taip pat skaitykite: Panoraminiai vaizdai nuo TV bokšto
Dauginimosi sistema
Patinų lytiniai organai yra pora į pupeles panašių sėklidžių, o patelių lytinė sistema asimetrinė. Dažniausiai funkcionuoja tik kairioji kiaušidė ir kairysis kiaušintakis. Subrendusi kiaušialąstė pro kūno ertmę patenka į kiaušintakį, kur apsigaubia baltyminiu sluoksniu, plėvėmis ir kietu kiaušinio kevalu.
Kiaušinių dėjimo procesas ir ypatumai
Kiaušinio struktūra, sudėtis ir savybės yra tokios, kad inkubacijos metu besivystantis embrionas iš aplinkos gauna tik deguonį. Visa kita, kas būtina embriono gyvybei ir vystymuisi, turi būti kiaušinyje. Paukščiai dažniausiai kiaušinius deda ir peri įvairiuose lizduose. Dėtyje būna 1-24 kiaušiniai. Po 1 kiaušinį deda alkos, narūnėliai, didesni plėšrieji paukščiai, po 2 - karveliai, gervės, lėliai, po 3 - kirai ir žuvėdros, po 4 - tilvikai, po 5-6 - smulkūs plėšrieji paukščiai ir dauguma žvirblinių, apie 10 - antys. Daugiau kiaušinių būna zylių lizduose, kurapkų - net iki 24 kiaušinių.
Kiaušinių perėjimo trukmė
Kiaušinių perėjimo trukmė labai įvairi. Smulkūs žvirbliniai paukščiai peri 11-14 d., kurapkos - 24, antys - 24-28, afrikiniai stručiai - 42, imperatoriškieji pingvinai - net iki 64 dienų.
Jauniklių tipai
Vieni jaunikliai išsirita apaugę pūkais, vos apdžiūvę gerai bėgioja ir greitai apleidžia lizdą. Jie vadinami viščiukiniais. Tai vištinių, žąsinių, tilvikinių, gervinių paukščių jaunikliai. Kiti išsirita pliki, akli, bejėgiai, maitinami ilgai išbūna lizde. Tai paukščiukiniai - karvelinių, gandrinių, plėšriųjų, pelėdinių, geninių, žvirblinių paukščių jaunikliai.
Kiaušinių forma, spalva ir margumas
Kiaušiniai būna įvairių formų. Pavyzdžiui, daugelis pelėdų deda apvalius arba rutuliškus kiaušinius. Laukinių paukščių kiaušiniai būna įvairių spalvų - nuo paprastų baltų iki visų vaivorykštės atspalvių: mėlynos, žalios, dramblio kaulo, smėlio, pilkos, raudonos ir oranžinės. Spalvų intensyvumas gali labai skirtis. Baltą spalvą lemia lukšte esantis kalcio karbonatas, o kitas spalvas - biliverdino ir protoporfirino junginiai. Paukščių, perinčių drėvėse, kiaušiniai dažnai būna paprastesnių spalvų, tačiau atviresnėse vietose dedami kiaušiniai yra margesni, kad juos sunkiau pastebėtų plėšrūnai. Žymės ant kiaušinių gali būti juodos, rudos, pilkos, rausvos, violetinės ar kitos spalvos. Paprastai jie būna išmarginti dėmėmis ar taškeliais.
Taip pat skaitykite: Paukščių Tako evoliucija
Kiaušinio lukšto storis ir dydis
Kiaušinių lukštų storis skiriasi, tačiau jie turi būti pakankamai stori ir tvirti, kad išlaikytų perintį suaugusį paukštį, o taip pat ir augantį jauniklį. Didesnių paukščių kiaušinių lukštai paprastai būna proporcingai storesni. Didžiausius kiaušinius deda stručiai, o mažiausius - kolibriai.
Kiaušinių valgymas ir dėjimas į svetimus lizdus
Kadangi kiaušiniuose yra labai daug baltymų, riebalų ir maistingųjų medžiagų, jie yra labai geidžiamas daugelio plėšrūnų grobis. Kiti paukščiai, tarp jų suopiai, zylės, varnos, kregždės, klykuolės ir plėšrieji paukščiai, taip pat ėda visus kiaušinius, kuriuos randa. Ne visi paukščiai deda kiaušinius į savo lizdus ar net augina savo jauniklius. Yra daug rūšių paukščių, kurie sąmoningai deda kiaušinius į kitų lizdus ir leidžia „globėjams“ auginti jauniklius, net jei paukščiai yra skirtingų rūšių. Taip elgiasi rudagalvės kregždės ir gegutės.
Paukščių lizdai: namai kiaušiniams ir jaunikliams
Paukščiai lizdus suka medžiuose, uoksuose, ant žemės, urvuose, tarp akmenų ar sukrautų malkų, kitų paukščių lizduose, žmogaus statiniuose, apleistose techninėse konstrukcijose ar žmogaus sukurtose dirbtinėse lizdavietėse. Lipdo iš molio su seilių priemaiša ar iš seilių, vidų iškloja sausomis augalų dalimis, plunksnomis, pūkais ar žinduolių plaukais. Lizdai būna kabantys, pinti, pačių paukščių išrausti grunte ar iškalti medyje. Paukščiai lizdus suka pavieniui ar grupėmis, sudarydami kolonijas. Lizdai būna labai paprasti (duobutė smėlyje tarp akmenukų) ar labai sudėtingi (įmantrūs įpinti tarp nendrių ar kabantys ant šakų). Lizdai naudojami vieną sezoną arba daugelį metų. Tik nedaugelis paukščių rūšių lizdų nesuka.
Lizdų ardymo reglamentavimas
Svarbu žinoti, kad laukinių paukščių lizdų ardymas ar jų naikinimas be leidimo gali neigiamai paveikti biologinę įvairovę. Sunaikinus saugomo paukščio lizdą perėjimo metu, gresia administracinė atsakomybė. Baudos fiziniams asmenims siekia nuo 150 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 1200 eurų. Pakartotinio pažeidimo atveju šios sumos padidėja atitinkamai iki 600 ir 2000 eurų. Aplinkosaugininkai parengė naują paukščių lizdų atmintinę, kurioje surašyti svarbiausi terminai ir sąlygos. Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiama ardyti lizdus. Leidžiama ardyti lizdus nuo liepos 1 d. iki kovo 14 d. Galimas lizdų perkėlimas nuo rugsėjo 1 d. Leidimas perkelti lizdą nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Siekiant reguliuoti varninių paukščių gausą, leidžiama ardyti šių paukščių lizdus nuo liepos 1 d. Nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d.
Karvelių kiaušiniai ir jų ypatumai
Balandžių galima rasti beveik kiekvienoje vietovėje. Naminiai (miesto) balandžiai yra kilę iš uolinių balandžių. Uolinių balandžių kiaušiniai yra balti, šiek tiek žalsvai blizgantys. Jaunikliai išsirita po 16-19 dienų, o lizdą palieka maždaug po 35 gyvenimo dienų.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti paukščių pieną?
Karvelių rūšys ir dauginimasis
Yra keletas karvelių rūšių: uoliniai balandžiai, keršuliai, balandžiai keršuliai (sierpówki), mėlynieji balandžiai, balinė geltonžiedė. Balandžiai yra medžiuose gyvenantys paukščiai. Lizdų statyba ir gyvenamosios vietos pasirinkimas priklauso nuo konkrečios rūšies, tačiau bendras bruožas yra jų dauginimasis. Balandžiai per metus gali turėti nuo 1 iki 3 perėjimų, o patelė dažniausiai deda po 2 kiaušinius, kurių išvaizda priklauso nuo rūšies ir veislės. Kiaušinių perėjimas trunka nuo 15 iki 19 dienų.
Velykos ir kiaušinių marginimo tradicijos
Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. „Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“. Kaip rodo tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai, net 94 proc. Lietuvos gyventojų neįsivaizduoja savo šventinio stalo be kiaušinių. Dauguma žmonių suvalgo po 1-2 kiaušinius (45 proc. apklaustųjų), o trečdalis gyventojų paragauja iki 4 kiaušinių. Atsiranda ir tokių, kurie tądien mėgaujasi 5 ir daugiau kiaušinių (14 proc.).
Velykų simbolika ir mitologija
Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. „Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva".
Margučių tradicijos ir reikšmė
Su margučiais susijusių tradicijų yra ir daugiau, pavyzdžiui, ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, „kiaušiniauti“, t. y. Velykų dieną svečiuotis pas kaimynus, laukti dovanų iš Velykės, dar vadinamos Velykų bobute, ar išmargintą kiaušinį užkasti kiemo kampe, taip tikintis derlingų ir gerų metų. Margučių reikšmė švenčiant Velykas rodo labai artimą, darnų žmogaus ryšį su jį supančia aplinka ir gamtos kūriniais. Velykoms planuojantiems marginti virtus kiaušinius, specialistai pataria tai daryti natūraliomis priemonėmis. Visgi, G. Urbonaitė atkreipia dėmesį ir į tokių kiaušinių laikymo sąlygas: „Po dažymo virtus kiaušinius būtina laikyti šaldytuve ir suvartoti kuo greičiau. Geriausia - per tris paras, nes vėliau atsiranda rizika apsinuodyti. Įsivertinkite ir susiplanuokite, kokiam kiekiui žmonių ir ką gaminsite, tuomet bus aiškiau, kiek kiaušinių sugebėsite suvalgyti. Taip išvengsite ir maisto švaistymo, ir sutaupysite pinigų.“
Tvarumas ir kiaušinių dėjimo sąlygos
Raginama pagalvoti, kokiomis sąlygomis yra laikomi velykinius kiaušinius dedantys paukščiai. Palaikoma idėja, kad marginami kiaušiniai turi būti ne tik patvarūs, bet ir tvarūs.
Paukščių kiaušiniai: išlikimo strategija
Paukščių kiaušiniai yra ne tik dauginimosi priemonė, bet ir meno kūriniai, kuriuose slypi gamtos išmintis. Jų spalvos, formos ir raštai yra pritaikyti prie aplinkos sąlygų, siekiant apsaugoti būsimąją kartą nuo plėšrūnų.
Kiaušinių sudėtis ir maistinė vertė: skirtumai ir kaip pasirinkti
Kiaušiniai - vienas vertingiausių maisto produktų, juose daug žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Tačiau kaip išsirinkti norimos kokybės kiaušinius? Ar kiaušinių maistinės savybės priklauso nuo lukšto spalvos ar vištų auginimo būdo, pašarų?
Kuo skiriasi kiaušinių sudėtis ir maistinė vertė?
Vištos kiaušinio didžiausią dalį sudaro baltymas. Jame gausu visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų (Na, Ca, Fe, P, Cl, S, Hg, Cu ir kt.), B grupės vitaminų. Mineralinių medžiagų trynyje dvigubai daugiau negu baltyme, gausu ir vitaminų - A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kitų. Vištų kiaušiniuose yra cholino - tai svarbi medžiaga, susijusi su atminties funkcijomis. Vištų lesalų sudėtis labiau daro įtaką kiaušinių trynių sudėčiai, bet visiškai neturi įtakos baltymams.
Vištų kiaušinis yra vienintelis maisto produktas, kurio baltymą žmogaus organizmas įsisavina iki 97-98%. Kiaušinio baltymus ypač mėgsta sportininkai dėl puikaus jų pasisavinamumo, taip pat baltyme esančios medžiagos skatina raumenų ląstelių augimą ir apsaugo nuo raumenų pažaidos, vykstančios sporto metu bei dirbant sunkų fizinį darbą.
Naminių paukščių - vištų, kalakutų, ančių, žąsų, putpelių kiaušinių sudėtis skiriasi nedaug. Palyginus su vištų kiaušiniais, putpelių kiaušiniai turi daugiau amino rūgščių, geležies, fosforo ir vario, taip pat kai kurių vitaminų, tačiau juose nėra vitaminų D, E, B12. Anties kiaušiniuose daugiau vitamino A, tačiau jie turi daugiau ir riebalų bei mažiau baltymų, lyginant su vištos kiaušiniais. Kiaušinių sudėčiai įtakos gali turėti lesalo sudėtis, metų laikas bei kiaušinių dėjimo intensyvumas.
Tyrimas atliktas tiriant šešių skirtingų laisvai ganomų vištų augintojų parduodamus kiaušinius ir oficialią USDA (Jungtinių valstijų žemės ūkio departamento) informaciją apie standartinių, pramoniniu būdu gaunamų vištų kiaušinių maistinę vertę. Laisvai ganomų vištų kiaušiniai pagal atliktus tyrimus sudėtyje turi:
- 1/3 mažiau cholesterolio
- 1/4 mažiau sočiųjų riebalų
- 2/3 daugiau vitamino A
- 2 kartus daugiau Omega 3
- 3 kartus daugiau vitamino E
- 7 kartus daugiau beta karotino
Ekologiniuose ūkiuose ir laisvai laikomų vištų kiaušinių trynių spalva paprastai būna ryškesnė dėl minėtų karotinoidų - natūralių medžiagų, suteikiančių oranžinę ar raudoną spalvą apelsinams, pomidorams, morkoms ir geltoną spalvą daugelio augalų žiedams. Jų paukščiai gauna su bet kokiais žaliaisiais pašarais, morkomis, kukurūzais. Tačiau vištos gali ir būti lesinamos karotenoidais ir tuomet jų kiaušinių spalva irgi bus ryškesnė. O naminių natūraliai lesinamų paukščių žiemos metu, kai jie negauna žolės trynys gali būti šviesesnis. Taigi mitas, kad kokybišką kiaušinį gali pažinti iš trynio spalvos.
Karotinoidai svarbūs tiek gyvūnų, tiek ir žmonių sveikatai. Plačiausiai žinomas karotinoidas - beta karotinas, organizme paverčiamas vitaminu A. Jo svarba organizmui jau senei žinoma. Pastaraisiais metais buvo pastebėta, kad karotinoidai, kaip antioksidantai, svarbūs užkertant kelią vėžiniams susirgimams, širdies bei akių ligoms.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) išnagrinėjusi mokslinius tyrimus, patvirtino, kad kiaušiniai yra vienas turtingiausių Omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, nes viename kiaušinyje yra 100-150 mg šios rūgšties. Mokslininkų nuomone, norint palaikyti normalią smegenų funkciją ir išsaugoti regėjimą, žmogus per parą turi suvalgyti 2 kiaušinius. Nors kitose rekomendacijose teigiama, kad kiaušinių iki vieno per dieną reikėtų riboti dėl didelio cholesterolio kiekio.
Didelio kiaušinio trynys turi net 200-300 mg cholesterolio. Todėl žmonėms, kurie turi padidintą cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojama riboti jo suvartojimo kiekius. Bet tai ne visada tiesa, nes su maistu mes gauname mažą kiekį cholesterolio, o didžiausią jo dalį pagamina mūsų kepenys. Jei per diną vidutiniškai suvartosite vieną kiaušinį teigiama, kad neturės jokios įtakos jūsų cholesterolio kiekiui kraujyje. Įprastai vienu metu mes valgome daugiau nei vieną, tai skaičiuokite vidurkį per savaitę ir matysite kiek suvartojate.
Teigiama, kad geriausiai kiaušinis pasisavina, kai jis yra minkštai virtas. Taip pat puikiai tinka virti be lukšto ar kepti minkštai be riebalų. Geriausia, jei valgomas su daržovėmis, nes tokiu būdu pagerina daržovėse esančių medžiagų pasisavinimą.
Natūralus ir ekologiškas - ar tai tas pats?
Galite apsigauti gražiu “kaimiški kiaušiniai” pavadinimu. Sodybose augintos vištos gali būti šeriamos ir liaudiškai tariant “kombikormu”. Vargu ar jums pardavėjas papasakos kaip šeriamos ir kaip laikomos vištos - laisvėje vaikštinėja ar mažam aptvare tupi. Tik ekologiški sertifikuojami ūkiai yra tikrinami, o kiti daro kaip išmano. Nebent gyvenate kaimynystėje ir matote kaip laikomos bei kaip šeriamos. Žodį natūralus gali užrašyti bet kas, kas augina vištas ir parduoda jų dedamus kiaušinius. Užrašas ekologiškas duoda kokybės garantiją, nes taip gali žymėti tik sertifikuoti ūkiai, kurie yra reguliariai tikrinami.
Ar skiriasi kiaušinių kokybė, priklausomai nuo jų dydžio?
Prieš paskirstant į prekybos vietas, įvertinama kiaušinių kokybė, jie rūšiuojami ir pakuojami. Į prekybą gali būti tiekiami tik A klasės kiaušiniai, atitinkantys kokybės reikalavimus: lukštai turi būti nepažeisti, be deformacijų, švarūs, be pašalinių medžiagų ar kvapo. Rūšiuojant kiaušiniai skirstomi į keturias svorio kategorijas, kurios nurodomos ant kiaušinių pakuočių:
- XL - labai dideli (73 g ir didesni)
- L - dideli (63-73 g)
- M - vidutiniai (53-63 g)
- S - maži (iki 53 g)
Gali būti supakuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniai, tada ant pakuočių nurodoma “skirtingų dydžių kiaušiniai”. Pasirinkimas, kokio dydžio kiaušinius pirkti, kiekvieno vartotojo skonio dalykas. Specialistų teigimu, tiek mažuose, tiek ir pačiuose didžiausiuose kiaušiniuose yra tos pačios maistinės medžiagos ir vitaminai.
Ar priklauso lukšto tvirtumas nuo spalvos ir kaip išsirinkti tvirčiausią kiaušinį?
Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų. Kiaušinio tvirtumas priklauso nuo lukšto storio, kuris labiausiai priklauso nuo vištų veislės ir naudojamų pašarų. Vištas auginant laisvai, lesinant pilnaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištos veislės. Manoma, kad rudo pigmento turintys kiaušinių lukštai yra tvirtesni už baltus. Taip pat reikėtų žinoti, kad aukšto produktyvumo vištų kiaušiniai nėra tokie tvirti, nes lukštų formavimosi procesas būna greitesnis nei įprasta. Patariama rinktis ekologiškus, laisvai ar ant kraiko laikomų vištų ar putpelių kiaušinius, kurių lukštas atrodo švarus, nepažeistas ir matinis.
Kiaušinių galiojimo trukmė ir kaip geriausia juos laikyti?
Kaip ir kiekvienas produktas, kiaušinis turi subręsti. Specialistų manymu, geriausias skonio savybes kiaušinis įgyja per 5 paras po padėjimo. Kaušinių tinkamumo vartoti terminas gan ilgas, jie turėtų būti suvartojami per 28 dienas po padėjimo. Geriausia žalius kiaušinius laikyti nuo +50 C iki +180 C, saugoti nuo temperatūros svyravimų, o plauti tik prieš vartojimą. Virtų kiaušinių nepatariama laikyti ilgiau kaip 2 paras, laikant kambario temperatūroje, o šaldytuve - iki 3 parų. Todėl dažant margučius, reikėtų marginti tokį kiekį, kokį planuojama suvartoti per 3 paras.
Kaip pasirinkti tinkamos kokybės kiaušinius ir ką reiškia ženklinimas?
Renkantis parduotuvėje, pirkėjams daug informacijos apie kiaušinius, jų tinkamumo vartoti laiką, paukščių auginimo būdą ir pan. suteikia ženklinimo informacija. Tačiau prieš perkant būtinai reikėtų įsitikinti, kad pakuotėje visi kiaušiniai yra sveiki, neprilipę prie pakuotės, nepažeistu lukštu. Kiaušinio lukštas - natūrali membrana apsauganti kiaušinį nuo neigiamo aplinkos poveikio, pavyzdžiui, išdžiūvimo, mikroorganizmų ar aplinkos kvapų. Renkantis kiaušinius pas smulkų ūkininką, reikėtų žinoti, kad ūkininkai laikantys mažiau kaip 50 vištų neprivalo parduodamų kiaušinių ženklinti. Tačiau, kaip ir prekybos centruose, jie turi parduoti kiaušinius pakuotėse, nesuskilusiais lukštais ir, žinoma, šviežiai sudėtus.
Ant pakuočių privaloma pateikti pakavimo įmonės kodą, kiaušinių tinkamumo vartoti terminą, nuorodą vartotojams produktus laikyti šaltai, informaciją apie vištų auginimo būdą ir kita informacija. Ženklinimo kodo pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
- 0 - ekologinis ūkininkavimas - turi turėti sertifikatą ekologinio ūkio. Vištos ir laisvos bėgioja, ir natūraliai auginamos bei šeriamos. Paprastai šių vištų kiaušiniai būna dideli, skanūs ir sveiki, kadangi šioms vištoms yra užtikrinamos pačios geriausios gyvenimo sąlygos.
- 1 - laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose). Jos bėgioja lauke, lesa žolę, grūdus, sliekus. Tai lyg sodyboje ar gamtoje laikomos vištos.
- 2 - ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).
- 3 - narvuose laikomų vištų kiaušiniai - nerekomenduoju vartoti. Pati neperku tokių kiaušinių ir jums nerekomenduoju. Ir gyvūnų gaila, ir kiaušinio maistinė vertė yra prastesnė.
Vidurinioji žymens dalis, sudaryta iš raidžių, rodo dedeklių vištų laikymo šalies kodą.
Kaip per šventes nepersivalgyti ir kiek kiaušinių valgyti?
Norint paskanauti visų šventinio stalo patiekalų, mitybos specialistė rekomenduoja visko valgyti po truputį, laikytis saiko ir neapkrauti savo organizmo. „Vienam žmogui per dieną rekomenduojama suvalgyti apie 200 g mėsos ir iki 3 kiaušinių. Kiaušinių persivalgymas gali apsunkinti skrandžio veiklą, sutrikdyti virškinimą, taip pat gali pasireikšti bėrimai veido ir kūno srityje. Tačiau tam, kad tokie požymiai pasireikštų, per dieną sveikam žmogui reikėtų suvalgyti itin daug kiaušinių“, - teigia G. Urbonaitė. Ji aiškina, kad Velykos neatsiejamos nuo kiaušinių ne veltui. Tai ne tik gyvybės ir atgimimo simbolis, bet ir baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis, kurie yra būtini mūsų imuninei sistemai, žarnyno veiklai, kaulams ir tinkamai organizmo veiklai. „Bet kurie kiaušiniai yra aukštos maistinės vertės produktas, kuriame yra daug lengvai virškinamų baltymų ir juose esančių aminorūgščių. Jų mūsų organizmas pats negamina. Tryniuose aptinkama nesočiųjų riebiųjų rūgščių, fosforo, sieros, kalcio ir daug riebaluose tirpių vitaminų, baltymuose - gausu natrio, sieros, chloro ir kalio. Dažnai pasigirsta kalbų, kad kiaušinis didina cholesterolį, tačiau vartojant įvairų ir subalansuotą maistą, reikšmingos įtakos kiaušiniai neturės“, - aiškina specialistė. Ji atkreipia dėmesį, kad kiaušinių nauda visuomenėje yra apipinta mitais, o skirtingų paukščių ar spalvų kiaušiniai savo nauda organizmui beveik nesiskiria. Tiek skoniu, tiek maistingumu rudi ir balti kiaušiniai yra vienodi, o esminis skirtumas tarp putpelės ir vištos kiaušinio yra tai, kad putpelės kiaušiniai gali mažiau alergizuoti mažesnius vaikus.
Kiaušinių paruošimas - ypač svarbus
Kaip teigia G. Urbonaitė, tinkamai paruoštas kiaušinis yra ne tik maistingesnis, bet ir gali padėti išvengti ligų. „Minkštai virtuose kiaušiniuose išlieka daugiau kalio ir seleno, o kietai virtuose kiaušiniuose padidėja sočiųjų riebalų kiekis ir oksiduoto cholesterolio kiekis, kuris didina širdies kraujagyslių sistemos riziką. Trumpas virimas ar kepimas, apie 3-5 min., bei mažas ar vidutinis karštis padeda išlaikyti maistines kiaušinio medžiagas. Ilgai, apie 15 min., verdami kiaušiniai praranda daug maistingųjų medžiagų ir tampa nenaudingi mūsų sveikatai. Žali kiaušiniai taip pat nėra rekomenduojami dėl rizikos užsikrėsti salmonelioze“, - pataria specialistė.
tags: #paukščių #kiaušiniai #apžvalga