Paskutinės Vakarienės Bendruomenė: Kas Tai?
Eucharistija, dažnai vadinama Šventąja Vakariene arba Komunija, yra vienas iš svarbiausių krikščionių tikėjimo elementų, o Paskutinė Vakarienė - esminis įvykis, kuriame ji buvo įsteigta. Šis straipsnis nagrinėja Paskutinės Vakarienės bendruomenės prasmę, jos ryšį su Eucharistija ir jos svarbą krikščioniškame gyvenime.
Eucharistija: Kūnas ir Kraujas
Eucharistija - tai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas. Jėzus per Paskutinę Vakarienę, savo kančios išvakarėse, mylėdamas savuosius iki galo, norėdamas su jais visada pasilikti, įsteigė Eucharistiją, duodamas valgyti Duoną - Jo Kūną ir gerti iš Vyno taurės - Jo Kraujo taurės. Pats Jėzus Kristus per Paskutinę vakarienę, tą naktį, kai buvo išduotas, įsteigė eucharistinę savo Kūno ir Kraujo auką, kad pratęstų kryžiaus auką iki pasaulio pabaigos, kol vėl ateis.
Paskutinė Vakarienė: Įsteigimo Momentas
Paskutinė Vakarienė buvo paskutinis vakaras, kurį Jėzus praleido su savo mokiniais prieš savo kančią, mirtį ir prisikėlimą. Per šią vakarienę Jėzus laimino ir dalijo duoną kaip pokylio šeimininkas, įsteigdamas Eucharistiją. Jėzus, sėsdamas su apaštalais prie stalo, tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje.“
Eucharistijos Šventimas: Dėkojimas ir Bendrystė
Eucharistijos šventimas - tai susirinkusių tikinčiųjų dėkojimas Dievui (gr. Eucharistia - dėkojimas). Šventoji Komunija - tai visų, kurie valgo palaimintą Duoną, vienybės su Kristumi ir tarpusavio bendrystės patirtis (lot. communio - dalyvavimas, bendrystė). Kas priima Šv. Komuniją, tas jungiasi su Kristumi ir tampa Jo Kūno - Mistinės Bažnyčios nariu. Šventosios Mišios, nes Eucharistijos šventimas baigiasi tikinčiųjų išsiuntimu (lot. missio - išsiuntimas). Šventoji auka - tai sudabartinimas nekruvinu būdu vieną kartą visiems laikams atliktos Jėzaus Kristaus aukos ant kryžiaus.
Pavadinimai ir Simboliai
Eucharistija turi daugybę pavadinimų, atspindinčių jos reikšmę ir svarbą:
Taip pat skaitykite: Istoriniai Paskutinės Vakarienės vyno aspektai
- Šventoji ir dieviškoji liturgija: Eucharistijos šventimas yra visos Katalikų Bažnyčios liturgijos centras ir jos tobuliausia išraiška.
- Duonos laužymas: Jėzaus Kristaus mokinių dalinimasis palaiminta Duona.
- Viešpaties vakarienė: Paskutinės Vakarienės šventimas.
- Švenčiausiasis altoriaus sakramentas: Pats sakramentų sakramentas, svarbiausias Dievo buvimo regimas ženklas.
Pasiruošimas ir Dalyvavimas
Eucharistija teikiama šv. Mišių metu kiekvienam Katalikų Bažnyčioje pakrikštytam ir tikinčiajam asmeniui, kuris suvokia esminį skirtumą tarp paprastos duonos ir šv. Komunijos. Jei dėl kokių nors priežasčių tikintysis negali Eucharistijos priimti, tuomet reikia stengtis sužadinti savyje dvasinės vienybės su Kristumi troškimą ir kviesti Viešpatį Jam vienam žinomu būdu mus aplankyti. Šv. Komunijos galima eiti dažnai, net kasdien, jei neturime sunkios nuodėmės. Pageidautina, kad šv. Komunija būtų priimama šv. Mišių metu.
Priimant Eucharistiją tikinčiajam svarbu deramai pasiruošti: laikytis pasninko (iki Eucharistijos priėmimo 1 val. nieko nevalgyti; vandenį ir vaistus galima gerti), deramai apsirengti, pagarbiai elgtis, maldingai nusiteikti, susikaupti, gailėtis dėl visų nuodėmių, pilnai, sąmoningai ir aktyviai dalyvauti šv. Mišiose (įdėmiai klausytis Šv. Rašto skaitinių ir pamokslo). Priėmus Eucharistiją, patį Viešpatį, reikia bent kelias minutes susitelkti padėkos maldai.
Eucharistijos Teikėjai ir Vadovai
Jėzus Kristus yra pats pagrindinis Eucharistijos veikėjas, Naujosios Sandoros kunigas, pats neregimai vadovaujantis kiekvienam Bažnyčioje vykstančiam Duonos laužymui. Vyskupas ar jo patikėtas kunigas vadinamas liturgijos vadovu, celebrantu (lot. celebrans - švenčiantis). Šventąją Komuniją dalyti gali vyskupai, kunigai ir diakonai. Tam tikrais atvejais šiai tarnystei atlikti duodamas vyskupo leidimas ir klierikams.
Mišių Struktūra
Eucharistijos šventimo - šv. Mišių - metu vyksta įvairios apeigos, kurios padeda tikintiesiems susikaupti ir dalyvauti šventime:
- Įžangos apeigos: Apeigos pradedamos Kryžiaus ženklu. Visi žegnojasi ir atsako: „Amen“, o tai reiškia: „Taip, pritariu, remiuosi tuo, kas sakoma, tikiu, tebūna, tai teišsipildo mano ir kitų žmonių gyvenime. Liturgijos vadovas pasisveikina: „Viešpats su jumis“. Atsakome „Ir su tavimi“. Kalbamas Gailesčio aktas („Prisipažįstu…“ ar kt malda.). Sekmadieniais ir per šventes šloviname Dievą Garbės himnu (lot. Gloria - garbė).
- Žodžio liturgija: Dievo Žodžio klausymas ir atsiliepimas į jį. Skaitoma ištrauka iš Senojo Testamento, psalmės, skelbiamas džiaugsmingas pagarbinimo šūkis Kristui: „Aleliuja“. Evangelijos ištrauką skaito vyskupas, kunigas arba diakonas. Visi sėdi ir atidžiai klausosi Šv. Rašto skaitinių ir pamokslo. Tikėjimo išpažinimas kalbamas sekmadieniais ir iškilmių dienomis. Visuotinėje maldoje meldžiamės už Bažnyčią, už kenčiančius, už taiką ir tai, kas labiausiai mums rūpi.
- Aukos liturgija: Prasideda duonos ir vyno atnašavimu. Kunigui atnašaujant duoną ir vyną gali būti renkama rinkliava vargšams ir Bažnyčiai. Iškilmingose Mišiose gali būti pasmilkomos duonos ir vyno atnašos, altorius, liturgijos vadovas ir bendruomenė. Dėkojimo giesmė baigiasi garbinimo himnu „Šventas, šventas, šventas“. Liturgijos vadovas ištiesia rankas virš atnašų ir šaukiasi Šventosios Dvasios. Tai epiklezės (gr. epiklesis - kreipimasis) malda, per kurią Bažnyčia prašo, kad Dievas per Šventąją Dvasią pašventintų duoną ir vyną bei susirinkusius žmones.
- Komunijos apeigos: Prasideda „Tėve mūsų“ malda. Giedama ar kalbama malda „Dievo Avinėli…”, per kurią Mišių liturgijos vadovas laužo Eucharistinę duoną. Bendruomenės nariai stovi ir kartu taria maldos žodžius. „Štai Dievo Avinėlis…“ - tokia malda liturgijos vadovas kreipiasi į Mišių dalyvius, rodydamas sulaužytą Eucharistinę Duoną. Bendruomenė pagarbiai suklaupusi garsiai ir vieningai atsako: „Viešpatie, neesu vertas, kad ateitum į mano širdį…“ Duonos ir Vyno pavidalais priimame patį Kristų, susivienijame ne tik su juo, bet ir tarpusavyje.
Eucharistijos Vaisiai
Eucharistiją priimdami sutinkame patį Kristų, į jį panašėjame. Taip tikinčio žmogaus gyvenimas pripildomas malonės, stiprybės, ramybės ir paties Dievo. Eucharistija gerai išreiškia ir nuostabiai ugdo bendravimą su Dievu ir Dievo tautos vienybę, o tai padaro Bažnyčią tuo, kas ji iš tiesų yra.
Taip pat skaitykite: Filmai apie Paskutinę Vakarienę
Taip pat skaitykite: Klasikinės Vakarienės kopijos
tags: #paskutinės #vakarienės #bendruomenė #kas #tai