Kodėl Vištos Lesa Kiaušinius: Priežastys ir Sprendimai

Vištos yra populiarūs ūkio gyvūnai, tačiau kartais susiduriama su problema, kai vištos pradeda lesti savo kiaušinius. Šis elgesys gali sukelti nuostolių ūkiui ir nerimauti paukščių augintojus. Svarbu suprasti, kodėl vištos lesa kiaušinius, ir imtis priemonių šiam elgesiui sustabdyti.

Plunksnų Kapojimas ir Kanibalizmas: Bendras Vaizdas

Plunksnų kapojimas (lesimas) yra elgsenos sutrikimas, kai vieni pulko paukščiai lesa ir sužeidžia kitus gentainius. Plunksnų kapojimas ir kanibalizmas yra paplitęs tarp įvairių naminių paukščių rūšių, dažniau tarp vištų ar kalakutų. Ydinga naminių paukščių elgsena gali pasireikšti nuo plunksnų lesimo, kapojimo iki pešiojimo. Sutrinka paukščių su pažeistomis plunksnomis termoreguliacija, todėl padidėja energijos poreikis, paprastai sumažėja dedeklių dėslumas. Jei pažeidimas yra sunkus, odoje galima pastebėti kraujosruvų, žaizdų.

Manoma, kad plunksnų kapojimas yra susijęs su paukščių genetika, nes lengvesnio tipo vištų pulkuose šis elgsenos sutrikimas nustatomas dažniau negu sunkesnio tipo. Taip pat pastebėtas ir genetinis polinkis, susijęs su paukščių plunksnų spalva.

Kloakos Kapojimas ir Kanibalizmas

Kloakos srities audinių žalojimas, kapojimas yra siejamas su kitu elgsenos pakitimu. Pastebėta, kad ši patologija dažniausiai pasireiškia dėslumo pradžioje, kai paukščio organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Nustatyta, kad toks elgesys lemia apie 80 proc. kiaušintakių ir kitų pilvo ertmės organų iškritimų (prolapsų) atvejų. Jis dažniau nustatomas perpildytose paukštidėse, kai vištos deda kiaušinius ant grindų. Dėties metu kiaušintakis atsiveria kloakoje. Jei audiniai traumuojami dėl didelio kiaušinio arba jei dedeklė yra nutukusi, atsivėrusi kiaušintakio dalis neįsitraukia ir trumpą laiką lieka neapsaugota. Tokiais atvejais gali pasireikšti kanibalizmas, kai kiti paukščiai pradės kapoti snapu, žalos dedeklės minkštuosius kloakos srities audinius. Kartu su kiaušintakiu pažeidžiamos ir žarnos, kurios gali būti ištraukiamos iš pilvo ertmės. Paprastai galima pastebėti tokių paukščių kloakos srities kraujavimą.

Plunksnų Kapojimo Priežastys

Plunksnų kapojimo priežastys nėra iki galo išaiškintos. Kai kuriais atvejais tai susiję su lesalo paieška. Kita priežastis, galinti sukelti plunksnų lesimą, yra stresas (pavyzdžiui, transportavimas, aplinkos pakeitimas). Plunksnų kapojimas siejamas ir su ankstyvu, per greitu lytiniu subrendimu, greitu augimu ir kaulų patologijomis bei padidėjusiu dėslumu. Pastebėta, kad plunksnų kapojimas dažniau diagnozuojamas greitai augančių, mažiau aktyvių paukščių, kurių organizme aptinkama mažiau kortikosterono (gliukokortikoido), pulkuose. Nustatyta, kad padažnėjusį plunksnų kapojimą gali lemti per didelis apšvietimas paukštidėje, granuliuotas lesalas, didelis paukščių tankis, lesalo, mineralinių medžiagų trūkumas, ektoparazitų dirginimas (pavyzdžiui, intensyvi rausvosios erkutės invazija).

Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai

Svarbu užtikrinti, kad paukščių racione būtų pakankamas baltymų, aminorūgščių (ypač metionino, cistino, arginino, triptofano) kiekis. Lesalų sudėtį rekomenduojama keisti pamažu, priešingu atveju gali prasidėti šios ligos protrūkis. Nors plunksnų kapojimo patologija dažniau nustatoma narveliuose laikomoms vištoms, palyginti su palaido laikymo paukštidėmis, narveliuose laikomų dedeklių kanibalizmo atvejai retesni negu palaidai laikomų vištų.

Plunksnų kapojimo ir kanibalizmo ligos protrūkiai dažnai kyla netikėtai, nepaisant taikomų kontrolės priemonių susirgimo rizikai sumažinti.

Pagrindinės Priežastys, Kodėl Vištos Lesa Kiaušinius

Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl vištos gali pradėti lesti savo kiaušinius:

  • Mitybos trūkumas: Jei vištų racione trūksta kalcio, baltymų ar kitų svarbių maistinių medžiagų, jos gali pradėti lesti kiaušinius, kad kompensuotų šį trūkumą. Lukštuose gausu kalcio, o kiaušinio vidus - puikus baltymų šaltinis.
  • Atsitiktinumas: Kartais višta gali atsitiktinai sulaužyti kiaušinį ir paragauti jo turinio. Jei jai patinka skonis, ji gali pradėti ieškoti kitų kiaušinių, kuriuos galėtų sulesti.
  • Netinkama aplinka: Jei vištidėje yra per mažai vietos, per mažai lizdaviečių arba jos yra nepatogios, vištos gali patirti stresą, kuris gali paskatinti kiaušinių lesimą.
  • Nuobodulys: Jei vištos neturi kuo užsiimti, jos gali pradėti tyrinėti kiaušinius ir galiausiai pradėti juos lesti.
  • Išmoktas elgesys: Kiaušinių lesimas yra „užkrečiamas“ elgesys. Jei viena višta pradeda lesti kiaušinius, kitos gali ją stebėti ir perimti šį veiksmą.
  • Prastos kokybės kiaušiniai: Silpni ar ploni lukštai dažnai atsiranda dėl vištų sveikatos ar mitybos problemų.

Kaip Užkirsti Kelią Kiaušinių Lesimui

Yra keletas būdų, kaip užkirsti kelią kiaušinių lesimui:

  • Užtikrinkite tinkamą mitybą: Svarbu užtikrinti, kad vištos gautų pilnavertį pašarą, kuriame būtų pakankamai kalcio, baltymų ir kitų svarbių maistinių medžiagų. Galima papildomai duoti kalcio papildų, pavyzdžiui, smulkintų austrių kriauklių.
  • Greitai surinkite kiaušinius: Reguliariai rinkite kiaušinius, kad jie nesikauptų lizdavietėse ir nesudūžtų.
  • Užtikrinkite tinkamą lizdaviečių skaičių: Turėtų būti pakankamai lizdaviečių, kad vištos galėtų patogiai dėti kiaušinius. Rekomenduojamas santykis yra viena lizdavietė 4-5 vištoms.
  • Suteikite patogią aplinką: Vištidėje turėtų būti pakankamai vietos, švaru ir sausa. Suteikite vištoms galimybę pasivaikščioti lauke.
  • Suteikite pramogų: Suteikite vištoms žaislų ar kitų užsiėmimų, kad jos nenuobodžiautų.
  • Pašalinkite kiaušinių lesėjus: Jei pastebėjote, kad kuri nors višta lesa kiaušinius, ją reikėtų atskirti nuo kitų vištų.
  • Naudokite netikrus kiaušinius: Įdėkite į lizdavietes netikrų kiaušinių (pavyzdžiui, golfo kamuoliukų), kad vištos negalėtų jų sulesti.
  • Pakeiskite kiaušinių skonį: Išpūskite kiaušinio turinį ir pripildykite jį garstyčiomis ar kitu nemalonaus skonio produktu.

Papildomos Profilaktikos Priemonės

Kad išvengtume ligos, paukščius patariama laikyti ant kraiko. Svarbu tinkamas, kokybiškas lesinimas, rekomenduojama dažniau duoti negranuliuotą lesalą. Ligos profilaktikai svarbu nepamiršti papildyti paukščių aplinkos lesti skirtomis priemonėmis, kad sparnuočių elgsena būtų kuo natūralesnė. Tinka tokios paprastos priemonės kaip pakabintos baltos ar geltonos virvelės. Reikėtų vengti plastmasinių lazdelių ar raiščių, taip pat daiktų, kuriuos paukščiai ignoruoja, pavyzdžiui, kamuoliukų ar motorizuotų įrenginių.

Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?

Naminių paukščių plunksnų kapojimo ir kanibalizmo kontrolei galima patrumpinti snapus, tačiau ši priemonė ne visada būna efektyvi, nepadeda išvengti ligos pasireiškimo. Dėl kapojimo sužaloti paukščiai turėtų būti izoliuojami ir gydomi, žaizdos apdorojamos antiseptinėmis priemonėmis. Masiškai gydyti paukščius nuo kanibalizmo yra sunku, todėl labai svarbios šios ligos prevencinės priemonės. Rekomenduojama subalansuoti racioną, esant reikalui padidinti baltymų kiekį, papildomai skirti vitaminų ir aminorūgščių. Norint išvengti ligos, būtina užtikrinti, kad paukščių laikymo patalpos atitiktų keliamus reikalavimus, tokius kaip paukščių tankis, kiekvieno paukščio laisva prieiga prie lesalinės ar girdyklos, kokybiškas kraikas, kontroliuojami drėgmės, ventiliacijos ir temperatūros rodikliai.

Ką Daryti, Kai Vištos Kapojasi Tarpusavyje?

Vištas gali pulti įvairios ligos ir parazitai, tačiau priešingai nei lietuviškoje patarlėje apie varnus, vištos kartais viena kitai akį kerta. „Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį. Tuo metu broileriai lesalo turi visada - nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto - jeigu lesalas yra subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo“, - sako T. Miškinis.

Prasidėjus kanibalizmui reikėtų imtis šių veiksmų:

  • Pašalinti stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų, kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų. Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų.
  • Užtikrinti tinkamą lesalą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui.
  • Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo. Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos). Esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis lempomis.

Kiaušiniai Minkštu Lukštu

Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys - kiaušiniai minkštu lukštu. Pasak eksperto, tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą. „Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių“, - sako T. Miškinis.

Sezoniniai Kiaušinių Dėslumo Pokyčiai

Paukščių savininkai žino, kad prasidėjus šalčiams vištos pradeda dėti daug prasčiau nei vasarą. Paukščių savininkai įrodė: vištos deda daug daugiau kiaušinių, jei turi vištidės apšvietimas. Užtenka vienos nedidelės lempos arba saulės energija maitinamo žibintuvėlio. Įjunkite šviesą naktį ir pamatysite daugiau kiaušinių.

Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?

Vištų Priežiūra

Šių paukščių priežiūra nėra sudėtinga, vis dėlto reikia šiek tiek žinių, kad būtų užtikrinta, jog vištos augtų sveikos ir dėtų kokybiškus kiaušinius. Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21-os dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Viščiukai turi turėti švaraus vandens ir būti aprūpinti tinkamos kokybės visaverčiu subalansuotu lesalu. Temperatūrai nukritus žemiau 18-kos laipsnių šilumos, vištos dedeklės galimai dės mažiau kiaušinių, be to, dar labiau mažėjant aplinkos temperatūrai, reikės papildomai duoti daugiau lesalo.

Vištoms dedeklėms skirti lesalai skirstomi pagal paukščio amžių. Pradedant auginti mažus viščiukus jiems svarbus baltymų kiekis ir energija (riebalai). Subalansuotame lesale šių medžiagų kiekis yra subalansuotas. Taip pat jiems gali būti skiriami vitaminų papildai tais atvejais, jeigu pasireiškė kokie nors klinikiniai vitaminų trūkumo požymiai arba jeigu paukščiai patiria stresą (pavyzdžiui, gali būti skiriami ką tik patalpinus viščiukus į tvartą ar fermą). Negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą, priklausomai nuo jų amžiaus periodo.

Vištoms dedeklėms subalansuotų lesalų skirstymas:

  • Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms;
  • Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių;
  • Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių;
  • Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių;
  • Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių.

Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia.

Ką Daryti, Jei Pastebėjote Kanibalizmo Simptomų?

Jei pastebėjote kanibalizmo simptomų - atskirkite sužeistus paukščius, sumažinkite apšvietimą, jei reikia - uždenkite langus.

Broilerių Auginimas

Geriausias broilerių įsigijimo laikotarpis yra pavasaris, geriausias mėnuo - balandžio mėn. Jei viščiukus perkate vasara, pavyzdžiui, liepą, viščiukams šiluma gali būti mirtina. Prastas apšvietimas taip pat gali tapti jų mirties priežastimi. Pirmas septynias dienas patalpoje kurioje auginami viščiukai reikia palikti šviesas visą dieną, nes viščiukai geria vandenį ir visą laiką lesa pašarus. Mėsiniai viščiukai labai intensyviai auga 2 - 3 amžiaus savaitę. Šiuo metu net rekomenduojama jų augimą kiek pristabdyti, ribojant apšvietimo trukmę nakties metu. Pirmoji gyvenimo savaitė yra labai svarbi. Šiuo metu jie turi turėti reikiamą vitaminų kompleksą jų vystymuisi, todėl lesinti prieauglį geriausia specialiu kombinuotu lesalu viščiukams. Broileriai puikiai augs tiktai iki soties gaudami lesti geros kokybės kombinuotų lesalų.

Kita svarbi ir dažna broilerių mirties priežastis yra kokcidiozė. Prieš nešant paukščius į jiems skirtą patalpą yra būtina patalpos dezinfekcija. Taip pat šėrimo, vandens indų dezinfekcija. Rinkitės kokybišką pašarą, kuriame yra didelis vitaminų ir mineralų kiekis, kad būtų užtikrintas paukščių imuniteto susidarymas ir palaikymas. Kasdien (rekomenduojama tirpalo forma) duoti jodą. Norėdami tai padaryti, jis turi būti praskiestas vandeniu 0,01% koncentracija. Dozavimas nuo gimimo iki 40 dienų yra 2 ml vienam paukščiui, 40-60 dieną - 5 ml.

Vandenė (Ascitas)

Dažniausiai mirtis prasideda maždaug nuo 3 savaičių amžiaus. Paukščiai suserga, jei trūksta šviežio oro, patalpose per daug anglies dvideginio. Taip pat gali pasireikšti dėl peršėrimo. Liga dažniausiai pasireiškia vasarą, prasidėjus karščiams arba kai patalpoje laikoma per daug paukščių.

Simptomai:

  • Sumažėjęs judrumas (dažnai tupi vienoje vietoje)
  • Dusulys
  • Pamėlusi oda (ypač aplink skiauterę)
  • Padidėjusi, minkšta ir vandeninga krūtinės ląsta

Dėl gausiai pilvo ertmėje ir krūtinės ląstoje susikaupusių skysčių paukščiai stovi tarsi pingvinai, griūna aukštielninki ir nugaišta.

Vitaminų Trūkumas

Vitamino D trūkumo požymiai vištoms yra tokie: minkštas snapas ir nagai, prasta laikysena ir prastesnė kiaušinių kokybė.

Lizdo Įrengimas

Įrenkite lizdą taip, kad po dėjimo višta negalėtų pamatyti savo kiaušinių. Norėdami tai padaryti, horizontaliai pastatykite statinę ir uždenkite įėjimą sunkiu audeklu. Paukščiai tamsoje nematys kiaušinių ir jų nedės.

Mitybos Praturtinimas

Jei praturtinsite jų mitybą, jos daug geriau dės. Šiuo tikslu į pašarą pridėkite kokoso, šviežių daržovių ir kviečių grūdų.

Parazitai Plunksnose

Vištos gali atsisakyti dėti kiaušinius, nes jų plunksnose yra parazitų. Paukščiai plunksnas valo smėliu, todėl patartina vištidėje pastatyti didelį dubenį su smėliu.

Šėrimas Pelijimo Metu

Dedeklėms vištoms blogiausiai tinka sausi grūdai ir kombinuotieji pašarai. Jei norite gauti daugiau kiaušinių, lesinkite vištas daugiau drėgno lesalo. sezoninės daržovės ir drėgnas maistas: moliūgai, cukinijos, pašariniai moliūgai, kukurūzai.

tags: #kodel #vištos #lesa #kiaušinius #priežastys

Populiarūs įrašai: