Pasirengimas Duonos Dienai: Tradicijos, Bendruomeniškumas ir Kūrybinis Įkvėpimas
Duonos diena - tai ne tik derliaus šventė, bet ir puiki proga suburti bendruomenę, puoselėti tradicijas ir parodyti kūrybiškumą. Straipsnyje apžvelgsime, kaip vyksta pasirengimas tokio tipo renginiams, kokie elementai yra svarbiausi ir kaip įvairios bendruomenės įsitraukia į šį procesą.
Komandos Susitelkimas ir Kūrybinės Idėjos
Pasak Kultūros centro vadovės, bet kurios miesto šventės sėkmė prasideda nuo komandos susitelkimo bendram kūrybiniam darbui. Šio proceso metu išgvildenama kiekviena idėja ir mintis, padedanti išvystyti pagrindinę temą. „Turime labai stiprią komandą, kuriai padedant pavyko pagaminti tiek aguonų. Šįsyk patarlė vienas lauke ne karys puikiai atspindėjo pasirengimo miesto šventei mastą“. Tai rodo, kad komandinis darbas ir bendras tikslas yra esminiai sėkmingo renginio elementai.
Pavyzdžiui, režisieriaus Nerijaus Gedmino mintis Rotušės aikštės dauboje atlikti šokio performansą, pradedant nuo liaudiškos dainos ir „Aguonėlės“ šokio iki dabarties, pateikiant jaunimui šiuolaikišką liaudiškos muzikos versiją, yra puikus kūrybinio įkvėpimo pavyzdys. Šią kelionę pratęsiantis Viktoras Diawara su grupe „Elektroninės sutartinės“ atskleis lietuvių tautosakos kūrinius ir pakvies žiūrovus į kūrybinį eksperimentą. Taip pat, verta paminėti menininką Alfonsą Lekavičių, kuris Kretingoje surengė šiuolaikinių pamario dailininkų parodą.
Tradicijos ir Naujovės Miesto Šventėje
Šventės, vykstančios ne pirmus metus, natūraliai įgyja tam tikrų tradicijų. Nors tikrasis miesto gimtadienis yra sausio mėnesį, bet brolių pranciškonų iniciatyva, jis yra švenčiamas ir pažymimas kartu su Šv. Antano atlaidais. Dirbdami kartu stengiamės patenkinti žiūrovų ir miesto svečių lūkesčius. Dauguma renginių jau yra tapę tradiciniais ir žinomi kaip šventės ciklo dalis. Pavyzdžiui, „Baltas paukštis“ šventės išvakarėse, Rotušės aikštėje vyksianti mugė ir ją lydinti liaudiška muzika, J. K. Chodkevičiaus pagerbimas, vakarinis koncertas estradoje. Taip pat renginiai, susiję su konkrečia data - Gedulo ir Vilties diena.
Mugės ir Prekyba: Nežiopsosi - Nestokosi
Joks miesto gimtadienis neįsivaizduojamas be mugės - tautodailės ir amatų šventės, pasivadinusios skambiu pavadinimu: „Nežiopsosi - nestokosi“. Ši mugė kviečia ne tik akis paganyti, bet ir gomurį ar sielą pamaloninti. Mugės dalyviams Rotušės aikštėje yra skirta apie 190 vietų, kurios iš esmės visos užpildytos. Gyventojų ir miesto svečių lauks medelyno atstovai, prekiaujantys įvairiais medžiais, vaiskrūmiais, sukulentais, prieskoninėmis žolelėmis. Maisto gaminiams skirtos 92 vietos, kur užsukusieji galės paskanauti ar įsigyti pačių įvairiausių maisto produktų, gėrimų, saldumynų. Akį trauks ir kvapais vilios mėsos, žvėrienos, žuvies, sūrių, duonos, šimtalapių, šakočių, chalvos, rytietiškų skanumynų gaminiai, alaus, giros, pačių įvairiausių arbatos gėrimai, medus, alyvuogės, vaisiai, kanapių produktai. Pirmą kartą bus galima įsigyti gaminių iš grybų, pavyko prisikviesti Tomą Senkų, kuris pristatys gurmaniškų grybų asortimentą. Vaikų džiaugsmui bus prekiaujama rankų darbo saldainiais, atvažiuos saldus pastiprinimas ir iš Latvijos. Turėtų atvykti skanukus augintiniams gaminantys smulkieji gamintojai. Ne maisto produktams skirta apie 90 vietų, kurias užims medžio dirbiniai, keramika, odos, vilnos, tekstilės, lino gaminiai, paveikslai, drabužiai, papuošalai, juvelyrika, sveikatingumo prekės. Taip pat ko nors skanaus iš kelių prekybininkų bus galima įsigyti ir vakare, prie vasaros estrados.
Taip pat skaitykite: Geografijos testas: Pietų ir Pietvakarių Azija
Savivaldybės Indėlis ir Profesionalumas
Nors pagrindinis šventės organizatorius yra Kretingos rajono kultūros centras, miesto seniūnija atlieka begalę ūkinių darbų, kurie, kaip šventės dalis, ne visuomet žiūrovų yra pastebimi ir suvokiami. „Papildomų pajėgų seniūnijai neprireikė, tvarkingai ir nuosekliai dirba visas komunalinis ūkis. Pagrindiniai metiniai darbai kasmet yra suplanuoti iki miesto šventės ir po jos. Kadangi žinome, jog paskutinę savaitę iki šventės turi būti nupjauta žolė Pastauninko parke, tai žolė šienaujama laipsniškai. Žinome, kas ir kaip iki šventės turi būti padaryta, atnaujinta, perdažyta, sutvarkyta mažojoje infrastruktūroje. Šiuo metu jau yra naujai perdažyti suolai estradoje, pakeistos visos sulūžusios lentos, Pastauninko parke sutvarkyti takai. Tai, ko nespėjome, darbai nesustos, viskas judės ir toliau“, - kalbėjo seniūnė G.
Savivaldybės mero funkcija yra ne viską valdyti ar stebėti, koks ir kada bus renginys, o pasistengti, kad tie renginiai įvyktų. Savivaldybės taryba yra patvirtinusi biudžetą, kuriame yra eilutė, skirta visiems metų miesto renginiams.
Istorinis Kontekstas ir Šokio „Aguonėlė“ Svarba
1905 metais Kretingos rajone, Petrikaičių kaime, valstiečio Petro Jurkaus namuose įvykusiame lietuviškame vakare pirmą kartą Lietuvos scenoje atliktas liaudies šokis „Aguonėlė“, kurį sušoko tautiniais drabužiais vilkinčios merginos ir jų šokių vadovė. Tam vakarui merginos buvo surepetavusios viską atlikti darnia, sutarta tvarka. Šis įvykis žymi tautinio sceninio šokio kelio pradžią.
Onuškio Kermošius: Bendruomenės Šventė
Vasariškai šilta rugsėjo 26-osios diena puikiai tiko nuoširdžiam bendravimui, linksmybėms, vaišėms ir bičiulystėms. Senojoje miestelio aikštėje nuo ankstyvo ryto prasidėjo šurmulys - pasiruošimas tradiciniam renginiui „Onuškio Kermošius“. Šventė prasidėjo padėkos Dievui mišiomis Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo parapijos klebonas Algimantas Gaidukevičius. Saulės šilumos lepinami kermošiaus lankytojai turėjo galimybę neskubėdami įsigyti įvairių sodinukų, ūkininkų užaugintų daržovių, amatininkų, prekybininkų siūlomų skanėstų, dirbinių ir suvenyrų. O kur dar įstaigų, bendruomenių kiemelių grožybės ir vaišės!
Vaickūniškių bendruomenės kiemelyje dviejų šeimų atstovai sukosi: Ražanauskų šeima gardų medutį siūlė įsigyti, Stanulionių šeima užaugintais moliūgais (jų laukuose gyva galybė ritinėjasi) džiaugėsi. Onuškio Donato Malinausko gimnazijos kiemelyje kaip darnioje šeimoje drauge zujo mokiniai, jų tėveliai, mokytojai (ačiū direktorei Rimai Blikertienei ). Medžiotojų kiemelis garsus savuoju žvėrienos troškiniu-sriuba (dėkojame Rimučiui Judickui, Vytui Okunevičiui, Juozui Okunevičiui ir kitiems). Onuškio bendruomenė neįsivaizduojama be gardžiųjų bulvinių blynų (ačiū Ramunei Balkelienei ir Nijolei Vaitkunskienei), gaivios duonos giros (dėkojame Nijolei Mikalauskienei), šimtalapių (dėkojame Aldonai Blažonienei). Šiemet mus nudžiugino Grendavės seniūnija, seniūnaičio Vytauto Lekevičiaus iniciatyva suburtas kiemelis buvo turtingas įvairiausiomis gėrybėmis ir grožybėmis, nuoširdžiu žmonių bendravimu. Jie pirmą kartą dalyvavo mūsų šventėje. Vytauto verdama kvepianti grybų sriuba viliote viliojo užsukti į jų kiemelį (ačiū visam draugiškam grendaviečių būriui: Vytautui Lekevičiui, Galinai Kasperavičienei, Rasai Sirvidei, Daliai Streikauskienei, Rasai ir Valdui Griežiams, Genutei Akelienei, Jonui Banuškevičiui). Dėkojame Grendavės bendruomenės „Žiburys“ pirmininkei Zofijai Abeciūnienei už atvežtą jos pačios keptą duoną.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Kultūrinė Programa ir Svečiai
Šventėje dalyvaujantys žmonės galėjo ne tik skanėstą ar naudingą daiktą savam ūkiui įsigyti, bet ir „dūšią“ palinksminti. Atnaujintoje lauko scenoje vienas po kito keitėsi vietos mėgėjų meno kolektyvai, skambėjo dainos, aidėjo muzika. Už šiltus pasirodymus dėkojame Onuškio vaikų darželio vaikučiams (ačiū vadovei Laimai Žilionienei ), Onuškio Donato Malinausko gimnazijos kolektyvams „Dainorėliai“, „Šermukšnėlės“, gimnazijos mokytojų bei darbuotojų ansambliui, „čigonų taborui“- kapelai „Samė ( ačiū kolektyvų vadovei Gražinai Kulbickienei). Renginyje ir svečių sulaukta - Onuškio seniūnijos seniūnės Zitos Aniulienės lydimi, sveikinimo žodžius susirinkusiems tarė LR Seimo narys Jonas Liesys, Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Kvedaravičius. Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pimininkė Dominyka Semionavė ir Kultūros antropologė dr. Lina Leparskienė pristatė naujai išleistas knygas „Vietiniai“ , „Papasakoti Trakai“ ir „Šimtmečio delnuose“. Visi besidomintys turėjo galimybę šias knygas įsigyti, tiesiogiai pabendrauti su knygų sumanytojomis.
Projektinė Veikla ir Investicijos į Bendruomenę
Onuškis šurmuliuoja ne tik per šventes. Vyksta ir atsakinga, išliekamąją vertę paliekanti projektinė veikla. Visuomeninė organizacija „Onuškio bendruomenė“ pristatė šiais metais įgyvendintų trijų projektų rezultatus. Įgyvendinant projektą „ Lauko scena - kokybiškų renginių garantas“ atnaujinta senoji lauko scena-stoginė. Šios šventės dalyviai pirmieji įvertino ypatingai ryškius šio statinio pokyčius: scena tapo jaukesnė, patogesnė. Šį projektą įgyvendinti padėjusiems bendruomenės nariams įteiktos seniūnės Zitos Aniulienės padėkos ir bendruomenės dovanėlės. Projekto „Onuškio bendruomenės sociokultūrinės veiklos plėtra kultūros savitumo išsaugojimui, tradicijų tęstinumui“ įgyvendinimas artėja prie pabaigos. Laukiame NMA pateikto antrojo mokėjimo prašymo įvertinimo. Šio projekto rezultatais jau naudojamės renginiuose: kolektyvo „Samė“ nariai groja naujais muzikos instrumentais, įsigijome penkis tautinių drabužių komplektus ( du vyriškus, tris moteriškus), palapinę, virtuvinę lauko įrangą.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
tags: #pasiruosimas #duonos #dienai #renginiui