Pasaulio mėsos suvartojimo žemėlapis: tendencijos, įpročiai ir tvarumo iššūkiai
Įvadas
Mėsos vartojimas yra sudėtingas reiškinys, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių - nuo ekonominio išsivystymo lygio ir gyventojų pajamų iki kultūrinių ir religinių tradicijų. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pasaulinės mėsos suvartojimo tendencijos, įpročiai skirtinguose regionuose ir su tuo susiję tvarumo iššūkiai.
Pasaulinės mėsos suvartojimo tendencijos
Daugėjant pasaulyje gyventojų ir augant jų pajamoms, vykstant urbanizacijai, keičiantis mitybos įpročiams ir atsiveriant rinkoms, sparčiai didėja mėsos gamyba, prekyba ir vartojimas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ekspertai prognozuoja, kad iki 2015 m. mėsos vartojimas pasaulyje kasmet augs apie 1,9 proc. Vartojimo augimui didžiausią įtaką daro šalies išsivystymo lygis ir gyventojų pajamos. Kultūriniai ir religiniai veiksniai turi įtakos mėsos vartojimui musulmonų šalyse, Indijoje.
Daugiausia mėsos yra suvartojama industrinėse šalyse, kurioms priskiriamos ES-15 šalys, Norvegija, Šveicarija, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Izraelis ir Pietų Afrika. Šiose šalyse gyvena 15 proc. pasaulio gyventojų, tačiau mėsos suvartojama apie 37 proc. Industrinėse šalyse vienam gyventojui tenka apie 88 kg mėsos, o besivystančiose, kurioms priskiriamos Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos valstybės, - 25 kg. Prognozuojama, kad industrinėse šalyse mėsos suvartojimas didės 0,6 proc. kasmet, o besivystančiose šalyse - 2,7 proc. Per pastaruosius dešimt metų mėsos vartojimas industrinėse šalyse didėjo 1,3 proc., o besivystančiose šalyse - 6,1 proc. per metus. Lėtas mėsos vartojimo didėjimas industrinėse šalyse sumažina bendrąjį pasaulinį mėsos vartojimo augimo rodiklį, ir todėl nepastebime tokio staigaus suvartojimo padidėjimo, kuris yra Kinijoje, Brazilijoje ir Pietų Korėjoje. Aukšta mėsos kaina ir tradiciškai didelis žuvies vartojimas (pavyzdžiui, Japonijoje, Norvegijoje) yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos mėsos vartojimui.
FAO teigia, kad priežastys, kurios skatino mėsos vartojimą praeityje, ateityje nebus tokios svarbios. Antai, gyventojų skaičius neturėtų taip didėti, kaip anksčiau. Tose šalyse, kur anksčiau labai mažai vartota mėsos, vartojimas yra padidėjęs (nuo 1970 m. Kinijoje mėsos vartojimas išaugo nuo 10 iki 45 kg) ir, manoma, negali toliau didėti tokiu pačiu tempu. Kinijos gyventojų žemas pajamų lygis neleis taip sparčiai didėti mėsos vartojimui. Tikėtina, kad Kinijoje mėsos suvartojimas 2015 m. padidės iki 60 kg/gyventojui.
Vartojimas gali augti kitose besivystančiose šalyse, kuriose mėsos suvartojama vis dar mažai. Pavyzdžiui, Indijoje gyventojų sparčiai daugėja, o mėsos suvartojimas vienam gyventojui tesiekia 4,5 kg. Tyrimai rodo, kad, nepriklausomai nuo pajamų lygio ir gyvenamosios vietos, indai suvartoja mėsos beveik vienodai. Tad pajamų didėjimas šioje šalyje neturėtų paveikti mėsos paklausos. Kiti mokslininkai mano, kad spartus viduriniojo gyventojų sluoksnio formavimasis ir mitybos įpročių kaita didins mėsos paklausą Indijoje. Mokslininkų prognozės dėl mėsos vartojimo pasaulyje skiriasi, vieni mano, kad Indijoje mėsos vartojimas sparčiai didės (2020 m. - 18 kg), kiti įsitikinę, kad jis didės lėtai (2020 m. - 7,4 kg ).
Taip pat skaitykite: Regioniniai iššūkiai Šilalės rajone
FAO prognozuoja, kad pereinamosios ekonomikos šalyse, kurioms priskiriama ir Lietuva, mėsos vartojimas turėtų didėti ir 2015 m. siekti 53,8 kg, o industrinėse šalyse - 95,7 kg vienam gyventojui. Tačiau Japonijoje ir Norvegijoje mėsos vartojimas yra mažesnis.
Mėsos rūšių vartojimo ypatumai
Jautiena
Daugiausia jautienos suvartojama Jungtinėse Valstijose, Europos Sąjungoje, Kinijoje ir Brazilijoje, o vienam gyventojui per metus daugiausia jautienos tenka Argentinoje - 58 kg, JAV - 42,4, Australijoje - 37,3 kg. Europoje jautienos daugiausia suvartoja Danija - 28 kg/gyventojui ir Prancūzija - 27 kg/gyventojui. Pastaraisiais metais ES jautienos suvartojama mažiau. Prisijungus prie ES dešimčiai naujų narių, vidutiniškai vienas ES gyventojas jautienos suvartojo 2,3 kg mažiau.
Lietuvoje pastaraisiais metais jautienos vartojama taip pat mažiau. Ypač (iki 6,3 kg/1 gyventojui) suvartojimas smuko 2005 m., palyginti su 2000 m., jis sumažėjo daugiau kaip du kartus. Šią tendenciją apsprendžia didėjanti jautienos kaina. Jautienos Lietuvoje suvartojama šešis kartus mažiau negu kiaulienos. Kitose ES šalyse jautienos suvartojama tik perpus mažiau negu kiaulienos - 20 kg.
Kiauliena
Kiaulienos daugiausia suvartojama Kinijoje (53 proc.) ir ES šalyse (23 proc.), atitinkamai jos daugiausia tenka vienam šių regionų gyventojui, tačiau ES lenkia Kiniją. Vienam ES gyventojui 2004 m. vidutiniškai teko 43 kg kiaulienos. Didžiausias suvartojimas užfiksuotas Ispanijoje - 63 kg, mažiausias Latvijoje - 25 kg. Visose ES šalyse, išskyrus Vokietiją, kiaulienos suvartojimas 2004 m., palyginti su 2003 m., nežymiai sumažėjo. Kiaulienos suvartojimas ES šalyse 2005 m. mažėjo ir dėl padidėjusių kainų naujosiose ES narėse (daugiausia lėmė sumažėjęs suvartojimas Lenkijoje ir Vengrijoje).
Iš visų mėsos rūšių Lietuvoje daugiausia suvartojama kiaulienos - 51 proc. (ES vidurkis - 45 proc.). 2005 metais kiaulienos suvartojimo rodiklis (40,1 kg) Lietuvoje nedaug skyrėsi nuo ES vidurkio.
Taip pat skaitykite: Apie tuno kepimo čempionatą
Paukštiena
Paukštiena yra antroji pagal populiarumą pasaulyje vartojama mėsa. 2003 metais daugiausia pasaulyje paukščių mėsos suvartota Azijoje - 27,7 mln. t (mažiausiai Afrikoje - 0,88 mln. t). Vien Kinijoje 2005 m. suvartota net 16 proc. pasaulio paukštienos. Nemažai paukštienos suvartojama ir ES valstybėse (13 proc.). Tačiau daugiausia (13,4 mln. t) suvartoja JAV gyventojai, t. y. 20 proc. viso pasaulyje suvartoto paukštienos kiekio.
Daugiausia paukštienos vienam gyventojui tenka Jungtiniuose Arabų Emyratuose (74,6 kg), Izraelyje (66,6 kg), Kuveite (66,5 kg), t. y. 5-6 kartus daugiau negu vidutiniškai pasaulyje. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse vidutiniškai vienas gyventojas suvartoja 27,6 kg paukštienos, o besivystančiose valstybėse šis rodiklis tesiekia 8,7 kg. ES gyventojai paukštienos suvartoja beveik dvigubai daugiau negu vidutiniškai pasaulyje (1 gyventojui čia tenka 23,4 kg). 2004 metais daugiausia šios rūšies mėsos teko vienam Ispanijos (33 kg), Airijos (32,5), Portugalijos (29), Jungtinės Karalystės (28,5) ir Prancūzijos (23,9 kg) gyventojui. Didžiausią paukštienos dalį vidutiniškai ES sudaro broilerių mėsa (66 proc.) ir kalakutiena (20 proc.). Tačiau įvairiose šalyse šie rodikliai gana skirtingi.
Vienas Lietuvos gyventojas 2004 m. vidutiniškai suvartojo 17,4 kg paukštienos, arba beveik 6 kg mažiau negu vidutiniškai ES. Tačiau paukštienos suvartojimas mūsų šalyje per pastaruosius penkerius metus augo sparčiausiai tarp ES šalių ir nuo 2000 m. padidėjo daugiau kaip 7 kg/gyventojui.
Aviena ir ožkiena
Avienos ir ožkienos pasaulyje daugiausia suvartojama Kinijoje (28 proc.) ir Indijoje (6 proc.), tai nulemia didelis gyventojų skaičius. Tradiciškai šios mėsos daug suvartojama Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje - atitinkamai 2 ir 3 proc. visos pasaulyje suvartotos avienos r ožkienos. ES šalims tenka apie 11 proc. šios mėsos kiekio.
Pagal avienos ir ožkienos kiekį, tenkantį vienam gyventojui per metus, 2003 m. pirmavo Mongolija (52,5 kg), Naujoji Zelandija (24,9) ir Islandija (22,4 kg). Prieš ES plėtrą (2003 m.) kiekvienas Bendrijos gyventojas suvartojo vidutiniškai 3,4 kg avienos ir ožkienos per metus. Dešimties naujųjų šalių gyventojai taip pat nėra avienos ir ožkienos mėgėjai, todėl vartojimo rodiklis išsiplėtusioje ES 2004 m. sumažėjo iki 2,9 kg. Daugiausia avienos ir ožkienos ES suvalgo graikai (13 kg), britai (6,2), ispanai (5,8), airiai (5,5), prancūzai (4,4), tačiau lyderiai yra Kipro gyventojai (15,8 kg).
Taip pat skaitykite: Jaunatviškas entuziazmas moksle: „Mokslo sriuba“
Avienos ir ožkienos dalis, palyginti su visu suvartotos mėsos kiekiu, ES-15 sudaro 3,5 proc., o Lietuvoje - tik 0,3 proc. Mūsų šalyje aviena ir ožkiena nėra populiari, vienam Lietuvos gyventojui tenka vos 0,2 kg šios mėsos per metus, nors racionali norma yra 3-8 kg.
Mėsos suvartojimo prognozės
JAV ekspertai teigia, kad 100 kg mėsos suvartojimas vienam gyventojui nėra riba. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose mėsos vartojimas nuo 1989 iki 1999 m. padidėjo nuo 112 iki 123 kg. Maisto ir žemės ūkio politikos tyrimų instituto ekspertai prognozuoja, kad mėsos suvartojimas dar 5 proc. didės iki 2011 m., o JAV Žemės ūkio departamento ekspertai prognozuoja nežymų suvartojimo mažėjimą.
ES ekspertai prognozuoja, kad didės kiaulienos ir paukštienos suvartojimas, 2013 m. vienas ES gyventojas paukštienos turėtų suvartoti 24,1 kg, o kiaulienos - 44,1 kg.
Agrarinės ekonomikos institutas, rengdamas mėsos suvartojimo prognozes Lietuvoje, atsižvelgė į pasaulio ekspertų išvadas, lietuvių maitinimosi įpročius, gyventojų skaičiaus kitimą ir mėsos kainas Lietuvoje iki 2013 m. Nebuvo įvertintas ligų epidemijų, stichinių nelaimių, kurios ženkliai veikia vartojimą, poveikis.
Prognozuojama, kad Lietuvoje vis mažiau bus vartojama jautienos. Augant šalyje jautienos kainai (ji apie 20-30 proc. mažesnė negu vidutinė ES kaina), 2013 m. vienas šalies gyventojas vidutiniškai suvartos 6,4 kg šios mėsos. Tačiau didėjant šalyje mėsos paklausai, daugiau bus perkama pigesnės kiaulienos, kurios šiuo metu suvartojama mažiau negu vidutiniškai ES. 2013 m. kiaulienos suvartojimas turėtų siekti 44,6 kg/gyventojui. Paukštienos suvartojimas (dėl jos konkurencingos kainos ir maistinių savybių) irgi didės ir iki 2013 m. pasieks ES vartojimo vidurkį - 24,6 kg/gyventojui.
Mėsos vartojimo tvarumo iššūkiai
Klimatologams ir susijusiose srityse dirbantiems mokslininkams nepaliaujamai skelbiant vis niūresnes žinias apie planetos klimato būklės blogėjimą, daugelio žmonių, norinčių bent kažkaip prisidėti prie planetos (tiksliau, žmonijos) gelbėjimo, akys nukrypo į mėsą. Kai kurie aktyvistai netgi pradėjo reikalauti didinti mokesčius mėsai, kad sumažėtų jos vartojimas.
Esminis teiginys, kuriuo argumentuojamas noras apmokestinti mėsą ar jos apskritai atsisakyti - kad mėsos auginimas generuoja daugiau šiltnamio dujų, nei visas transporto sektorius bendrai paėmus. Tačiau Kalifornijos universiteto Devise (JAV) gyvūnų mokslo profesorius Frankas Mitloehneris daugelį metų atlikinėja tyrimus, kuriais aiškinasi, kaip gyvulininkystė veikia oro kokybę ir klimato kaitą. Profesoriaus manymu, priežasčių rinktis gyvulinės arba augalinės kilmės baltymus reikėtų ieškoti kažkur kitur, bet tikrai ne siekyje apsaugoti planetą.
Nemenka priežastis neigiamai vertinti mėsą yra teiginys, kad galvijai yra didžiausias pasaulyje šiltnamio dujų šaltinis. Pavyzdžiui, 2009 m. Vašingtone įsikūręs Pasaulio stebėjimo institutas tvirtino, kad net 51 proc. Tačiau JAV Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad 2016 metais didžiausi šiltnamio dujų šaltiniai bent jau JAV buvo elektrinės (28 proc.), transporto priemonės (28 proc.) ir pramonės įmonės (22 proc.). Žemės ūkiui priskirti vos 9 proc. Su gyvūnų auginimu susijusi žemės ūkio veikla sudaro mažiau nei pusę šio kiekio - 3,9 proc. visų šiltnamio dujų emisijų (bet pabrėžtina tai, kad kalbama tik apie JAV išskiriamas šiltnamio dujas - kitose valstybėse padėtis gali būti kitokia).
2006 m. Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija publikavo mokslinį tyrimą, pavadintą „Ilgas galvijų šešėlis“ - tyrimas susilaukė labai daug tarptautinio dėmesio. Jo autoriai teigė, kad gyvulininkystė generuoja net 18 proc. Pastarasis teiginys nėra teisingas - tai pripažino ir savo klaidą ištaisė ir pagrindinis šios ataskaitos autorius Henningas Steinfeldas. Tuo metu vertinant transporto poveikį klimatui mokslininkai ignoravo automobilių ir jų atsarginių dalių gamybos įtaką, automobilių surinkimui reikalingą darbą, kelių, tiltų, oro uostų priežiūrą. Būtent F.Mitloehneris apie šią kolegų mokslininkų klaidą viešai paskelbė 2010 metų kovą - ši kolegiška kritika susilaukė daug pasaulinio žiniasklaidos dėmesio. Deja, klaidinga ataskaita jau buvo susilaukusi kur kas didesnio žiniasklaidos dėmesio ir susidarė viešoji nuomonė, kad tai galvijai kalti dėl globalinio atšilimo.
Naujausioje savo ataskaitoje ta pati Maisto ir žemės ūkio organizacija paskaičiavo, jog visa su gyvulininkyste susijusi žmogaus veikla sudaro 14,5 proc. pasaulinių šiltnamio dujų emisijų. Tačiau vieno neseniai atlikto tyrimo duomenimis, net jeigu visi amerikiečiai iki vieno atsisakytų visų gyvulinės kilmės baltymų vartojimo, bendras JAV išmetamų šiltnamio dujų kiekis sumažėtų tik 2,6 procentais. Jeigu mėsos būtų atsisakyta tik vieną dieną per savaitę, F.Mitloehnerio ir kolegų skaičiavimai, efektas būtų 0,5 proc.
Gyvulininkystės pašalinimas iš išsivysčiusių valstybių veiklos rūšių išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažintų labai nestipriai. Daugybė mėsos vartojimo kritikų nedelsiant paskelbtų, kad jeigu ūkininkai augintų vien augalus, jie galėtų pateikti daugiau kilogramų savo produkcijos, daugiau augalinės kilmės kalorijų vienam asmeniui. Tačiau grynos kalorijos - tai ne viskas, ko reikia žmogui. Viena vertus, teigti, kad išsivysčiusiose valstybėse yra kažkoks kalorijų trūkumas, būtų sudėtinga - sveikatos apsaugos sistemos tokiose šalyse daugiau skundžiasi nutukimo epidemijomis nei mitybos nepakankamumu. Kita vertus, ne visi žemės ūkio augalai yra valgomi ar bent jau populiarūs. Pavyzdžiui, galvijai didžiąją dalį energijos gauna iš augalų, kurie didelę savo sukurtos energijos dalį saugo celiuliozės pavidalu. Žmonės ir daugelis kitų žinduolių celiuliozės virškinti negali. Maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad net iki 70 proc. visos žemės ūkiui panaudojamos žemės yra tinkama tik atrajotojų ganykloms. Be to, galvijų auginimas yra puikus papildomas pajamų šaltinis smulkiesiems ūkininkams besivystančiose valstybėse. Visame pasaulyje galvijų auginimas išmaitina net milijardą žmonių - ūkininkų ir jų šeimų.
Neabejotina, kad klimato kaita yra rimta problema, reikalaujanti skubaus sprendimo. O gyvulininkystės pramonės poveikis aplinkai, oro, vandens ir žemės kokybei yra tikrai nemenkas.
Vietinių iniciatyvų svarba
Atsižvelgiant į globalias tendencijas ir iššūkius, svarbu paminėti vietines iniciatyvas, skatinančias atsakingą mėsos vartojimą ir ekologiškų produktų gamybą. Rugsėjo pabaigoje Gargžduose įvyko teritorinio bendradarbiavimo projekto „Maistas, kurį galima valgyti“ baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo penkių rajonų vietos veiklos grupės (VVG). Šis projektas siekė sukurti neformalią partnerystės grupę tarp vietos augintojų, perdirbėjų ir vartotojų.
Konferencijoje buvo pristatyti geriausi ekologiško maisto gaminimo ir vartojimo pavyzdžiai, pasidalinta patirtimi, naujausia informacija apie ekologiškų ūkių sertifikavimą, žemės ūkio ir smulkaus verslo finansavimo galimybes. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pabrėžė, kad vartotojai yra pagrindinis ekologiško maisto paklausos variklis, o ūkininkai yra pasiruošę gaminti, jei tik vartotojas atsigręš į jų pusę.
Konferencijoje dalyvavusi VšĮ „Agrifood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė -Alešiūnienė pasidžiaugė iniciatyviomis vietos veiklos grupėmis ir pabrėžė, kad reikia šviesti visuomenę, remti ekologinius ūkius ir kartu investuoti į naujausias technologijas.
Taip pat konferencijoje savo sėkmingo verslo istorija pasidalijo kaunietis inžinierius Marius Krutulis, kuris augina žalumynus šiltnamiuose visus metus, nenaudodamas jokių cheminių preparatų. Ukmergės lopšelio - darželio „Žiogelis“ direktorė Birutė Jucevičienė pasakojo, kad šiame darželyje jau net penkerius metus vaikai valgo tik iš ekologiškų produktų pagamintus patiekalus.
Viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo vadovas Darius Šion pasidalino mintimis, jog ekologiškų produktų vartojimą paskatintų dideli valstybiniai užsakymai, pavyzdžiui, daržovės kariuomenei, mokykloms, darželiams, ligoninėms. Gydomosios mitybos specialistė Ilona Kuodienė atkreipė dėmesį į mūsų mitybos bėdas, pabrėždama, kad dažnai ant stalo atsiduria maistas, kuris pagamintas iš „kažko“, ko mūsų organizmas nebeatpažįsta.
Maisto technologė, dietologė, VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė išskyrė kelias problemas, dėl kurių vertėtų atsisakyti ar riboti pieno bei jo produktų vartojimą, pavyzdžiui, laktozės netoleravimas, alergija pieno baltymui kazeinui. Gydomosios mitybos specialistė Ingrida Kuprevičiūtė patarė renkantis maisto produktus ieškoti kuo geresnės jų kokybės ir valgyti savame krašte užaugintas daržoves pagal sezoniškumą.
Atsakingas maisto vartojimas ir maisto švaistymo mažinimas
Europos šalių rinkos neišvengia žemyno ir pasaulio rinkų įtakos. Brangstantys pašarai ir atsiliekančios nuo jų kiaulienos supirkimo kainos žlugdo ūkininkus. ES mėsos sektoriuje supirkimo kainos per pastaruosius metus nukrito 111 proc., pašarų gyvuliams kainos 2007 m., palyginti su 2002-2006 m., išaugo 65-70 proc.
Viena iš kertinių laisvių, kuriomis grindžiama Europos Sąjungos bendroji rinka, yra laisvas prekių judėjimas, užtikrinantis nekliudomą jų gabenimą iš vienos šalies į kitą. Naujoms šalims įstojus į ES, kiaulienos rinka smarkiai išsiplėtė. Kiaulienos gamyba išgyveno pakilimą visose ES šalyse - jį paskatino žemos grūdų ir augančios supirkimo kainos. Augant gamybai, kiaulių supirkimo kainos ėmė kristi. Prie to prisidėjo ir kiekvieną savaitę brangę 2007 metų derliaus grūdai.
Tačiau šiuo metu Vakarų Europos valstybėse šis reiškinys nevyksta. Pirmaujančiose Europos kiaulienos gamybos šalyse - Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje - kiaulių nemažėja ir gamybos apimtys nekrenta, nepaisant kainų smukimo. Viena vertus, šių šalių ūkininkai turėjo ar tebeturi kapitalo atsargų, kurios gelbsti krizių metu, kita vertus, gamybos sąnaudos ir rodikliai dar gana geri ir teikia vilties, kad, išgyvenus sunkų laiką, verslą galima bus sėkmingai plėtoti. Vakarų ūkininkai turi geresnį priėjimą prie kreditų, nes šių šalių bankams kainų kritimas kiaulienos rinkoje nėra gąsdinanti naujiena.
ES kiaulienos rinkoje svarbus vaidmuo tenka Ispanijai. Ispanai pagamina 128 proc. suvartojamos kiaulienos, pastaruoju metu gamybos nedidina. Ispaniška kiauliena eksportuojama daugiausia į Portugaliją, Prancūziją, Vokietiją. Aplinkosaugos problemos privertė olandus sumažinti kiaulių bandą iki 11,5 mln. vienetų. Didžiąją produkcijos dalį olandai eksportuoja į Ispanijos ir Vokietijos rinkas.
Per 2007 m. aštuonis mėnesius Lietuva kiaulienos eksportavo 3,4 tūkst. t, tai yra 4 kartus daugiau negu per atitinkamą 2006 m. laikotarpį. Per tą patį laikotarpį į Lietuvą įvežta beveik 30 tūkst. t kiaulienos, iš kurios 67 proc. sudarė lenkiška mėsa. Didelis importuotos produkcijos kiekis nėra teigiamas veiksnys šalies ūkiui, nes stabdoma vietinė kiaulininkystė, kuri turėtų rezervų plėstis. Tačiau įvertinę tai, kad Lietuvoje apsirūpinimas nesiekia 80 proc., o kainos didesnės nei kaimyninėse šalyse, perdirbėjai ieško pigesnės įvežtinės žaliavos. Lenkijoje PVM mokestis kiaulienai netaikomas, todėl lietuviška kiauliena tampa nekonkurencinga lenkiškos atžvilgiu.
Sakoma, kad kiekviena prekė suranda savo pirkėją, telieka išspręsti kainos klausimą. Daniškos produkcijos rinkos stiprybė yra ne vien kiaulienos gamybos efektyvumas, bet ir ištobulinta skerdenų išmėsinėjimo technologija bei tiekimų logistika.
Prognozuojama, kad artimiausiais metais Kinija vis dar nebus pajėgi patenkinti augančios kiaulienos vartojimo paklausos. Pagrindinė priežastis - sumažėjusi kiaulienos gamyba masiškai išskerdus kiaules dėl respiracinio reprodukcinio kiaulių sindromo viruso protrūkio (PRRSV) bei aukštos pašarų kainos. Tai suteikia galimybių Europai, kuri kasmet pagamina 1,3 mln. tonų kiaulienos perteklių, geriau įsitvirtinti pasaulio rinkose. Naujoms ES šalims sunku prasiskverbti į Rusijos rinką dėl nustatytų muitų barjerų, kurie turi paskatinti kiaulienos gamybos didinimą pačioje Rusijoje.
Naujųjų ES valstybių ūkininkai stebisi, kad senosiose ES šalyse kiaulienos vertė yra didesnė, bet ji vis vien keliauja į naująsias ES šalis. Visa tai nulemia pigiausių skerdenos dalių realizavimo galimybės ir palyginti nedidelės transportavimo sąnaudos. ES apsirūpina kiauliena 105 proc., tad kas 20 kiaulė iškeliauja iš Europos. Skerdykloms geriausia išeitis - mėsą vežti netoli, t. y. mažiausiomis sąnaudomis, tada pelnas bus geriausias. Tai skatina stipriųjų kaimynių veržimąsi į naujųjų ES šalių rinką, iš kurių didžiausia - Lenkijos.
Stiprėjant konkurencijai, naujųjų ES šalių perdirbėjai mažina supirkimo kainą, dėl to finansiškai nukenčia ūkininkai. Šios konkurencijos pasekmė - koncentracija maisto sektoriuje. Ūkininkai priversti taip pat koncentruotis, kad galėtų gaminti pigiau.
Atsakingas maisto vartojimas yra dar vienas svarbus aspektas, mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Pasaulio maisto sistemos išmeta ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o vien Lietuvos gyventojai kasmet išmeta po 140 kilogramų maisto. „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad pasibaigusio galiojimo maistą išmeta kas antras šalies gyventojas.
Apytiksliai kas antras (56 proc.) Lietuvos gyventojas stengiasi pirmiau sunaudoti maisto produktus, kurių galiojimo laikas gali greitu metu pasibaigti. Tuo tarpu kas trečias (33 proc.) kartais atkreipia dėmesį į galiojimo laiką, o 11 proc. į tai nekreipia dėmesio. „Mantingos“ iniciatyva remiantis tyrimo rezultatais buvo sudarytas Lietuvos maisto vartojimo tvarumo žemėlapis, kuris atskleidė, kad netolerancija maisto švaistymui labiausiai pasižymi Utenos, Alytaus, Tauragės ir Vilniaus apskričių gyventojai.
Vos 6 proc. Lietuvos gyventojų kasdien arba kelis kartus per savaitę tenka išmesti pasibaigusio galiojimo maisto produktus. Daugiau negu pusė (52 proc.) apklaustųjų teigė, kad tai jiems tenka daryti kartą ar kelis kartus per mėnesį, o 42 proc. teigė, kad beveik niekada neišmeta maisto. Du iš penkių šalies gyventojų sako, kad iš esmės niekada maisto produktų neišmeta, tačiau europinė maisto išmetimo kiekių statistika rodo, jog tą darantys maisto išmeta daug.
Taip pat svarbu stengtis suvartoti tuos produktus, kurie genda greičiausiai, pavyzdžiui, šviežia mėsa, vaisiai arba daržovės. Juos šaldytuve vertėtų laikyti priekyje, prieš akis. Jeigu pagaminote per daug maisto, jo likučius galima supakuoti ir laikyti šaldymo kameroje.
Mažmeninės prekybos centrai taipogi turi daugybę maisto produktų, kurių galiojimas greitu metu pasibaigs - idealiu atveju, šie produktai galėtų būti išdalinami organizacijoms, kurios rūpinasi skurde esančiais žmonėmis, negalinčiais įsigyti tam tikrų maisto produktų.
Svarbu vartotojams suteikti įgūdžių ir žinių apie maisto tausojimą - ką daryti su likučiais, kaip juos panaudoti dar kartą, o jeigu jų nesigauna panaudoti, ką daryti, kad nereikėtų išmesti.
tags: #pasaulio #mėsos #suvartojimo #žemėlapis