„Mokslo sriuba“: Kaip jaunatviškas entuziazmas populiarina mokslą Lietuvoje ir pasaulyje
„Mokslo sriuba“ - tai ne tik keista, įdomi, nuotaikinga ir kerinti mokslo populiarinimo televizija, skirta smalsiems žmonėms, bet ir jaunų žmonių iniciatyva, populiarinanti mokslą visuomenėje. Ši iniciatyva, gimusi iš entuziazmo ir meilės mokslui, siekia parodyti pasauliui, koks jis iš tiesų yra, ir kokios galimybės jau čia pat, šiandien.
Kas yra „Mokslo sriuba“?
„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kurianti mokslo populiarinimo laidas, aktyviai veikianti socialiniuose tinkluose ir įgyvendinanti kitas iniciatyvas. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Tai - tarsi tiltas tarp mokslininkų ir visuomenės, leidžiantis suprantamai ir įdomiai papasakoti apie sudėtingus dalykus.
„Mokslo sriuba“ yra apie įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, vystomas naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. Tai - tarsi kelionė po mokslo pasaulį, kurioje kiekvienas gali atrasti kažką naujo ir įdomaus.
Tikslai ir misija
Pagrindinis „Mokslo sriubos“ tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą ir plėsti žinių visuomenę. Organizacija siekia kūrybiškai ir įdomiai pateikti plačiajai visuomenei aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus.
Misija - kūrybiškai ir įdomiai plačiajai visuomenei pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus. Organizacija tiki, kad mokslo populiarinimas yra reikšminga investicija ne tik į visuomenės mentalitetą, bet ir į švietimo bei mokslo ateitį.
Taip pat skaitykite: Regioniniai iššūkiai Šilalės rajone
Vizija ir vertybės
„Mokslo sriuba“ siekia aukščiausios turinio kokybės, nuolat tobulėti ir kurti laidas, kurios pranoksta ankstesnes. Organizacija siekia, kad „Mokslo sriuba“ būtų pati geriausia mokslo populiarinimo laida pasaulyje.
Svarbu pabrėžti, kad „Mokslo sriuba“ griežtai atsisako paslėptos reklamos ir siekia į Lietuvą atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba. Visos laidos kuriamos remiantis tik patikimais šaltiniais. Organizacija yra atvira visiems norintiems prisidėti prie laidos kūrimo.
Laidos kūrimas ir komanda
Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Iniciatyvą plėtoja kelios dešimtys entuziastų, kurie ne tik kuria pačias laidas, bet taip pat populiarina mokslą socialiniuose tinkluose, rengia vizualinę medžiagą, organizuoja protų kovas, stengiasi mokytis patys ir stiprinti komandą iš vidaus.
Komandos nariai - tai įvairių sričių specialistai ir entuziastai, kurie tiki mokslo galia ir nori ja pasidalinti su kitais. Pavyzdžiui, Artūras dalyvauja montavimo ir reklamos komandų veikloje, padeda filmuoti ir montuoja, o Salomėja teigia, kad jie yra žingeidžių žmonių kompanija, kuri stengiasi mokslo naujoves ir atradimus pateikti įdomiai ir suprantamai. Ignas pasakoja, kad kiekvienas komandos narys gali kurti savo laidą ir reportažus, o geriausius dalykus parodys žiūrovams.
Veikla ir pasiekimai
„Mokslo sriuba“ aktyviai veikia įvairiose srityse:
Taip pat skaitykite: Apie tuno kepimo čempionatą
- Mokslo populiarinimo laidos: Pagrindinė veikla - mokslo populiarinimo laidų kūrimas. Laidos apima platų temų spektrą - nuo naujausių technologijų iki fundamentinių mokslinių tyrimų.
- Socialiniai tinklai: Aktyvus dalyvavimas socialiniuose tinkluose leidžia pasiekti platesnę auditoriją ir interaktyviai bendrauti su žiūrovais.
- Kitos iniciatyvos: „Mokslo sriuba“ organizuoja įvairius renginius, seminarus ir kitas iniciatyvas, skirtas mokslo populiarinimui.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas
„Mokslo sriuba“ gavo kvietimą pristatyti savo veiklą Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime ir džiaugsmingai jam ruošėsi. Tai didelių idėjų ir geros muzikos festivalis, kuris vyko liepos 6-8 d. Harmony parke šalia Prienų. Mokslo sriubos stendą įrengė kūrybinių ir technologinių dirbtuvių erdvėje. Į renginį atsivežė nemažai įdomių dalykų, pavyzdžiui, mikroskopą, su kuriuo buvo galima stebėti 100 kartų priartintas augalų žiedadulkes, kambarinės musės koją, žmogaus kraujo ląsteles, katės plautį ir kitus preparatus. Taip pat buvo galima sužinoti savo svorį šešiolikoje skirtingų Saulės sistemos dangaus kūnų. Festivalio metu komanda pabendravo su daug žiūrovų, išgirdo atsiliepimų apie laidas ir sulaukė įvairių klausimų. Į Mokslo sriubos stendą trumpam užsuko ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas dr. Viktoras Pranckietis.
Lietuvos Nacionalinės UNESCO Komisijos Patronazas
2012 m. spalio 1 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas laidai „Mokslo sriuba“ suteikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažą (projekto globą). Globa baigta 2015 m. Šis pripažinimas patvirtino „Mokslo sriubos“ indėlį į mokslo populiarinimą ir kultūrinę vertę.
Kur žiūrėti „Mokslo sriubą“?
„Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą antradienį 20:15 val. per LRT Kultūros kanalą, o išalkus dar - www.youtube.com paskyroje.
Mokslo sriuba ir genetika
Viena iš sričių, kuriai „Mokslo sriuba“ skiria daug dėmesio, yra genetika. Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu - A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, mokslininkai siekia išsiaiškinti, kurie kodai aprašo žmogaus akių spalvą ar paveldėtą polinkį į kokią nors ligą.
Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. „Išjungdami“ tam tikrus genus, tyrėjai stebi, kokie pokyčiai vyksta ląstelėse, kaip keičiasi visas organizmas. Lietuvių atrastas Cas9 įrankis - universalus, greitai paruošiamas darbui ir itin tikslus. Jis jau naudojamas daugelyje pasaulio laboratorijų.
Taip pat skaitykite: Tradicinė duona
Finansinė informacija ir parama
„Mokslo sriuba“ yra ne pelno siekianti organizacija, todėl parama yra labai svarbi jos veiklai. Norintys prisidėti prie mokslo populiarinimo gali tai padaryti pervedant lėšas į „Mokslo sriubos“ banko sąskaitą:
- Gavėjas: Mokslo sriuba, VšĮ
- Įmonės kodas: 307058678
- Banko sąskaita: LT193500010018207852
- Banko pavadinimas: Paysera LT, UAB
- Mokėjimo paskirtyje parašykite: parama
Metinės ataskaitos
„Mokslo sriuba“ skelbia metines veiklos ir finansines ataskaitas, užtikrindama skaidrumą ir atskaitomybę savo rėmėjams ir visuomenei.
Kvietimas balsuoti už iniciatyvas
„Mokslo sriuba“ kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje. Šiuo metu vyksta balsavimas už iniciatyvas, kuris tęsis nuo rugsėjo 9 iki spalio 9 dienos 22 valandos. Norint užtikrinti balso užskaitymą, būtina patvirtinti balsą paspaudžiant patvirtinimo nuorodą gautame el. pašto laiške.
Statistika ir Faktai
Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai.
Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra.
„Šiandien apie 5 milijonai Singapūro gyventojų sukuria didesnį bendrąjį vidaus produktą negu 180 milijonų pakistaniečių. 5 milijonai žmonių padaro daugiau, nei 180 milijonų. Singapūro miestas yra įsikūręs keliose salose arti pusiaujo. Plotas - daugiau nei 90 kartų mažesnis už Lietuvos teritoriją. Singapūriečiams pavyko įveikti korupciją, tautinius nesutarimus ir sukurti labai patrauklią aplinką verslui. Šalis be naudingų išteklių ir stokojanti žemės ploto, virto neįtikėtinai klestinčiu kraštu. Šiandien tai ketvirtas pagal dydį pasaulio finansų centras, trečias pagal dydį pasaulio naftos perdirbimo centras, vienas iš didžiausių pasaulio uostų ir medicinos mokslo centrų.
Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau - apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės prof. Jolantos Zabarskaitės, kalba yra reikšminga žmogaus tapatybės - vienos iš esminių mūsų vertybių - dalis. Šiandien kalba gyvena globalizacijos aplinkoje ir vis labiau persikelia į skaitmenines technologijas, naująsias medijas. Nestebina tai, jog neretai tarp jaunų žmonių paplitusius žodžius (asmenukė, dūzgės, feisbukuomenė ir kt.) sukuria pats jaunimas. Dar dažniau - lietuviškus žodžius pakeičia tarptautiniais, sulietuvina anglicizmus. Lietuvių kalbai susiformuoti ir atsiskirti nuo kitų baltų kalbų prireikė labai daug laiko. Nors Lietuvos teritorijoje pirmieji gyventojai apsigyveno prieš maždaug dešimt tūkstančių metų, lietuvių kalba atsiskyrė tik VI-VII amžiuje. Kalba modernėja kartu su pasauliu, amžiams bėgant daugelis kalbų stipriai pasikeitė, tačiau lietuvių kalba išlaikė ypatingai seną struktūrą. Išskirtinė kalba reiškia išskirtinę tautą, išskirtinius žmones!
tags: #pasaulio #lietuvis #mokslo #sriuba #kas #tai