Neliks nei duonos su druska, bet liks tėvynė: prasmės ir reikšmės apžvalga
Šiame straipsnyje panagrinėsime patarlės „Neliks duonos su druska - liks tėvynė“ prasmę ir reikšmę, remdamiesi įvairių autorių mintimis ir įžvalgomis. Lietuvoje vis labiau įsisiūbuojant diskusijoms apie pilietiškumą ir patriotizmą, apie globalizmo privalumus ir trūkumus, verta prisiminti, kad meilė tėvynei nėra mūsų tautiečių užgaida. Tai natūralus jausmas, puošiantis bet kurios tautybės žmogų.
Tėvynės samprata ir jos reikšmė žmogui
Ką reiškia žodis „Tėvynė“ puikiai suprato jau senovės mąstytojai. Antai senovės romėnų politikas ir filosofas Markas Tulijus Ciceronas teigė, kad „Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Oficialiuose šaltiniuose galime aptikti įvairių žodžio „Tėvynė“ sąvokų, pavyzdžiui, tokia: „Tėvynė, tautos gyvenamoji teritorija arba valstybė, kurioje žmogus gimė, gyvena arba kurios pilietis jis yra.“ Vis tik, mūsų tauta, kliaudamasi savo ilgamete patirtimi, šiame žodyje įžvelgia kur kas gilesnę prasmę, nei valstybė ar šalis. Štai, kad ir ši patarlė, sakyčiau, tikra tokių patarlių karalienė: „Ne ten tėvynė, kur gera, bet ten gera, kur tėvynė“. Gausybė kitų posakių taikliai papildo minėtąją.
Gražiai apie tėvynės turėjimo prasmę yra pasakęs mūsų literatūros ąžuolas Justinas Marcinkevičius: „Neliks duonos su druska - liks tėvynė“. Ši patarlė simbolizuoja, kad net ir neturint materialinių gėrybių, tėvynė išlieka svarbiausia vertybė. Duona ir druska yra būtiniausi dalykai žmogaus gyvenime, tačiau tėvynė yra tai, kas suteikia jam tapatybę, priklausomybės jausmą ir kultūrinį paveldą.
Liaudis nevengia ir su šypsena pažvelgti į rimtus dalykus. Asmens ryšio su savo tauta svarbą taikliai įžvelgė Vydūnas. Jis teigė, kad asmenybė negali būti visapusiška be ryšio su tauta. Panašiai mąstė ir Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Kudaba: „Žmogus, nepažįstantis savo tautos namų - Tėvynės žemės, kurioje nuo seno tėvai ir protėviai gyveno, nėra savo krašto pilietis!“
Štai Ispanas Džordžas Santajana, filosofas, poetas buvo įsitikinęs, kad „Kojomis žmogus turi įaugti į savo tėvynės žemę, bet jo akys tegul žvalgosi po visą pasaulį“. Prieraišumą gimtajai šaliai akcentavo amerikiečių rašytojas Markas Tvenas (Samuelis Langhornas Klemensas) sakydamas, kad „Patriotizmas yra savo tėvynės palaikymas visą laiką, ir vyriausybės, kai ji to nusipelno“. Čia tinka paminėti ir italų filosofo, politinio veikėjo Džuzepės Mandžinio mintį apie laisvą, natūralų susitapatinimą su savo gimtine: „Tėvynė - žmogaus, o ne vergo namai“.
Taip pat skaitykite: Tėvynės svarba lietuvių folklore
Meilė tėvynei poezijoje
Meilė tėvynei yra dažna poezijos tema. Juozas Nekrošius taip rašė apie tėvynę: „Dubysos ir Ventos, ir vėliavos šventos, ir ąžuolo lapas, ir protėvio kapas! Gimtinė - tai mes!“ Labai jausmingai savo ryšį su tėvyne yra išsakęs Anzelmas Matutis: „Man rodos, vedasi Tėvynė mane už rankos takučiu. Karštai priglaudus prie krūtinės, Tėvynė šneka - aš girdžiu“. Šie posmai atspindi gilų ryšį su gimtąja žeme, jos istorija ir kultūra.
Tėvynė ir tauta: nedalomas ryšys
Vienas žymiausių Lietuvos filosofų Antanas Maceina rašė, kad „Tėvynė ir tauta yra suaugusios iš vidaus ir todėl viena nuo kitos neatskiriamos“. Tai reiškia, kad tėvynė yra ne tik geografinė teritorija, bet ir žmonių bendruomenė, kurią vienija bendra kalba, kultūra ir istorija.
Globalizacijos iššūkiai ir tėvynės svarba
Vis tik, Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, kuri buvo Seimo patvirtinta 2012 metais, įrašyta nuostata, kad mūsų visuomenės narių tarpusavio bendrystė paremta „Globalios Lietuvos“ idėja. Toliau deklaruojamas „Globalios Lietuvos“ atvirumas užsienio valstybių piliečiams. Tiesa, tenka pastebėti, kad ši strategija, anot Vyriausybės atstovų, jau „išsisėmė“, todėl formuojama „pažangesnė“ Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Keturis valstybės ateities scenarijus parengė Vyriausybės strateginės analizės centras. Tad kaip 2050 metais atrodys mūsų tėvynė pagal šią naują viziją? Tikėtina, kad projekto autoriai daugiausiai vilčių deda į scenarijų, kuris vadinasi „Šiaurinė žvaigždė”, nes tik šis scenarijus garantuoja gerą švietimo ir demokratijos būklę. Kaip matome, ir po bemaž trijų dešimtmečių vis dar klaidžiosime ir klysime, būsime individualistai, besirūpinantys tik savo gerove, turėsime tiek teisių, kiek leis robotai ir kankinsimės nežinodami gyvenimo prasmės. Beje, tradicinės kultūros ir vertybių išsaugojimas priskirta „Amžinojo įšalo“ scenarijui. Nejaugi šį projektą rašė varganai suvokiantys savo pačių būties esmę? O juk viskas taip paprasta. Tereikia gyvenimo prasmės paieškoti žodyje tėvynė.
Socialinė, kultūrinė, gamtinė tautos aplinka suformuoja supratimą, kad tautos interesai yra svarbesni už asmeninius. Nesibodėkime žodžio „patriotas“. Patriotas sieja savo likimą su tėvyne. Jis rūpinasi tėvynainiais, puoselėja jų gerovę. Vytė Nemunėlis (Bernardas Brazdžionis) taip prisimena savo vaikystę: „Tėvelis nupiešė man Vytį, aš vėliavėlę nudažiau, ji popierinė ir mažytė, bet man už viską švies gražiau“.
Nors per 33 laisvės metus užaugo nauja karta, šiais metais Kovo 11 - ąją švenčiančių buvo jau vienu milijonu mažiau, nei tais lemtingais 1990 - aisiais. Tai rodo, kad globalizacijos procesai ir individualizmas gali silpninti ryšį su tėvyne. Tačiau svarbu prisiminti, kad tėvynė yra mūsų šaknys, mūsų tapatybė ir mūsų ateitis.
Taip pat skaitykite: Kavos pyrago receptas pradedantiesiems
Patriotizmas ir jo svarba
Socialinė, kultūrinė, gamtinė tautos aplinka suformuoja supratimą, kad tautos interesai yra svarbesni už asmeninius. Nesibodėkime žodžio „patriotas“. Patriotas sieja savo likimą su tėvyne. Jis rūpinasi tėvynainiais, puoselėja jų gerovę.
Pavyzdžiai iš istorijos ir dabarties
Baltijos kelias - tai unikalus istorinis reiškinys, kai trys tautos, rankų grandine nusidriekusios nuo Lietuvos iki Estijos, spinduliavo tikėjimu laisve. Dar iki šių dienų sklinda nepaprastos istorijos iš šios išskirtinės iniciatyvos dalyvių lūpų. Baltijos keliui - 30! Minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, 1989 m. rugpjūčio mėnesio saulėtą 23 dieną, 19 val., pasigirdus radijo signalams, 650 km susikibusių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Taip mes, Baltijos šalių gyventojai, išreiškėme norą būti laisviems. Spėjama, kad kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. Lietuvoje. Šis įvykis parodė, kaip svarbu žmonėms būti kartu, siekiant bendro tikslo - laisvės. Tai puikus pavyzdys, kaip meilė tėvynei gali suvienyti žmones ir padėti įveikti sunkumus.
Baigęs mokyklą prieniškis Lukas Vainikevičius nežinojo, ką norėtų studijuoti. Kariuomenė jį visuomet žavėjo, tad jis nusprendė, kad tai tinkamas laikas išbandyti jėgas ir tapo kariu savanoriu. Sunkiausi pirmi mėnesiai Lukas pasakojo, kad pirmaisiais mėnesiais sunkiausia buvo suprasti, kad negalima elgtis, kaip nori: yra nustatytas laikas, kada valgai, treniruojiesi, miegi. Iki kario priesaikos dvi savaites būsimieji kariai treniruojasi eisenai - kad visi vyrai žengtų koja kojon. „Batai spausdavo kojas, atsirasdavo pūslės. Šis pavyzdys rodo, kad net jauni žmonės jaučia pareigą savo tėvynei ir yra pasiryžę ją ginti.
Skautų šūkis „Dievui, Tėvynei, Artimui“ ir pareiga daryti pasaulį gražesnį prieniškei Gabrielei Černiauskaitei jau „įaugę į kraują“. Mergina ne tik muzikuoja, studijuoja želdininkystę, bet ir priklauso Marijampolės krašto sausumos skautams. Tapti skaute Gabrielę paskatino pradinių klasių mokytoja Alma Liutkienė. Savanorystė - tai vienas iš turiningiausių laisvalaikio praleidimo būdų, kuris padeda įprasminti savo veiklą visuomenėje, suteikia galimybę atrasti save ar praminti takelį į savąjį gyvenimo kelią. Tai rodo, kad meilę tėvynei galima išreikšti įvairiais būdais - savanoriaujant, puoselėjant kultūrą ir tradicijas, rūpinantis aplinka.
Justino Marcinkevičiaus indėlis į tėvynės sampratą
"Kai pasakai - Justinas Marcinkevičius, nėra reikalo vardyti nei kūrinių, nei titulų, nei apdovanojimų. Jo vardas ir pavardė jau senokai tapo titulu, žinomu visiems", - sveikindamas poetą 80-ojo jubiliejaus proga kalbėjo literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Just.Marcinkevičiaus kūrybos branduolys - tautos ir jos likimo apmąstymas. Jis kūrė sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis, gynė tautos kultūrinę savimonę, į lietuvių literatūrą sugrąžino humanistinę žmogaus idėją, tęsė neoromantikų lyrikos tradiciją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Just.Marcinkevičius neslėpė, jog jam šiek tiek liūdna dėl to, kad žmonės yra nusivylę laisve ir valstybe: "Laisvė yra dalykas, kuris niekada neišsemiamas. Yra daug jos pavidalų, sakykime, politinė, ekonominė, religinė, moralinė laisvė. Jei žmogus gauna vieną kurią nors laisvę, jis jau mano, kad jis yra laisvas."
Just.Marcinkevičius - vienas Sąjūdžio kūrėjų ir aktyvistų, padovanojęs Lietuvai dainos "Laisvė" žodžius. 1988 m. spalio 22 d. jis atidarė Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. "Ne sykį esu girdėjęs klausimą: kur dingo Sąjūdis? Galiu atsakyti, kad jis niekur nedingo. Jis čia. Gal salė ne tokia erdvi, gal mes šiek tiek palinkome į senatvę, bet aš tikiu, kad Sąjūdžio dvasia, kurios buvo pilni Vilniaus sporto rūmai ir visa Lietuva, gyva širdyse.
Poetas neslėpė, kad jam liūdna dėl to, jog žmonės nusivylę laisve ir valstybe: „Laisvė yra dalykas, kuris niekada neišsemiamas. Yra daug jos pavidalų, sakykime, politinė, ekonominė, religinė, moralinė laisvė. Jei žmogus gauna vieną kurią nors laisvę, jis jau mano, kad jis yra laisvas.
Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Ką tai reiškia „gyvenimo prasmė“? Jos nėra atskirai nuo manęs ir nuo visuomenės, kurioje gyvenu. Kuklumas, kuklumas ir dar kartą kuklumas. Tai bruožas, rodantis didelę vidinę žmogaus kultūrą, inteligentiškumą, talentą ir, žinoma, pagarbą kitiems. Visada Žemėje per mažai gerų žodžių - meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame nepasakę jų vienas kitam, nusinešame užgniaužę juos savo širdyse.
Vietos dvasios beieškant…
Kadaise Medenų kaime (dabar Balbieriškio seniūnija) buvo įsikūrę vienkiemiai, juose gyveno keliasdešimt šeimų, kuriose virė įprastinis gyvenimas, augo vaikai. Apie 1840-uosius metus įkurtas kaimas gyvavo kiek ilgiau nei 120 metų. Praeito amžiaus septinto dešimtmečio pradžioje, prasidėjus melioracijai, sodybos buvo nukeltos, jų gyventojai įsikūrė netolimoje Vartų gyvenvietėje arba kitose vietovėse, pasklido po miestus.
Žodžio laisvė
Nuo 1864 m. Lietuva už žodžio laisvę kovojo beveik 40 metų. Didelis laimėjimas valstybei tuomet buvo spaudos draudimo panaikinimas. Dabar lietuviai gyvena nepriklausomoje valstybėje, tačiau pastaraisiais metais iš Seimo tribūnos vis dažniau pasigirsta pavojaus varpai, skelbiantys grėsmę žodžio laisvei. Per paskutinius trejus metus buvo pateikta net 10 pasiūlymų, apribojančių žurnalistų darbą, kuriais politikai bando apsisaugoti nuo kritikos. Ar tai reiškia, jog laisvam žodžiui Lietuvoje gresia giljotina?
Išėjimas
Savo vietą, jei ją turi, ir išeidamas pasiimi. Viktorija Daujotytė Vasara traukiasi ilgėjančiais vakarais, o rytais rasotomis pievomis tyliai atbrenda ruduo, barstydamas pageltusius lapus ir skaičiuodamas išeinančius - iš gyvenimo ar tik iš darbo. Ne vienas mokytojas šį rugsėjį nebepravėrė mokyklos durų, ne kiekvienas iš jų šį būties ir kasdienybės pasikeitimą priima be liūdesio, nes bėgant metams, turbūt nė pats nepajunti, kaip gyvenimą imi tapatinti su darbu, o save - su pareigomis.
Optimizmas
Žiūrėk skeptiškai, veik optimistiškai. Hermanas Hesė
Kardeliai
Graži gėlė kardelis. Žiedų formos skirtingos, spalvos įvairiausios, ir pamerkta ilgai laikosi. Jei neturi ypač blogų prisiminimų iš mokyklos metų arba rugsėjo pirmosios, tai ir nesi nusistatęs prieš kardelius. Bet neramu matant, jog nedaug tetrūksta, kad gėlė taptų ne tik LRT naujo sezono pradžios, bet ir Baltijos kelio simboliu.
Savanorystė
Neseniai Prienuose įsikūrė savanorių klubas, aktyviai prisidedantis prie laimingo mūsų krašto įvaizdžio kūrimo. Apie idėją suburti savanorius, nuveiktus darbus ir jaunimo vertybes „Gyvenimo“ skaitytojams pasakoja Prienų savanorių klubo įkūrėja - Roberta AŽUKAITĖ-ZACHAREVIČIENĖ. - Papasakokite, kaip gimė idėja įkurti savanorių klubą Prienuose?
ES parama
ES fondų įvairiems projektams skiriamos lėšos Lietuvoje yra išleidžiamos vėjais ir nepasiekia konkretaus žmogaus, - tai vienas iš visuomenėje populiariausių mitų, kuomet kalbama apie Europos Sąjungą. Jį paneigia jau trečius metus Europos socialinio fondo (ESF) agentūros ekspertų atliekamas ilgalaikių Europos socialinio fondo projektų rodiklių tyrimas ir paslaugų gavėjų atsiliepimai.
Kelionės
Smagu, kai vasara per žemę eina, Kai gali atsikvėpti, pabėgt nuo kasdienybės, nuo darbų, Paatostogauti, pakeliauti, paekskursuoti Labai labai įdomu ir smagu. Smagu vasarą pakeliauti, pamatyti, pabūti, kur nebuvęs, praturtinti savo intelektą. Bet labai gera pakeliauti ir mintimis, grįžti į jaunystės laikus, aplankyti gimtąjį Prienų rajono Lizdeikių kaimą, paklaidžioti vaikystėje išbraidytomis rasotomis pievomis, laukų takeliais, prisiminti nuoširdžius, šalimai gyvenusius kaimynus.
Laiptai
Nuo Prienų turgavietės miškų urėdijos link įkalnėn veda mediniai laiptai. Laiptai tvarkingi, aplink juos nupjauta žolė. Jais kasdien aukštyn ir žemyn lipa Ignacavos vienkiemio, Kalniečių seniūnaitijos gyventojai, sodų bendrijos sodininkai, kiti pakeleiviai. Karštomis vasaros dienomis ši pavėsinga vieta patraukli paaugliams ir jaunimui. Susėdę ant laiptų jie bendrauja, užkandžiauja, o tai, kas nevalgoma, palieka.
Amerikos lietuvė
Marija Čyvaitė - trečios kartos Amerikos lietuvė, gimusi ir užaugusi svajonių ir galimybių šalimi vadinamoje Amerikoje (Čikagoje), tačiau, pačios Marijos teigimu, Lietuvoje ji jaučiasi kaip namuose ir už meilę Lietuvai yra dėkinga savo tėvams bei seneliams.
Namai
Namai, kuriuose gera gyventi… Kaimas keičiasi: vis daugiau miestiečių keliasi į ištuštėjusias sodybas, renovuoja apleistus namus, pritaiko gyvenamąją aplinką savo patogumui ir poreikiams. Įvairių profesijų žmonės, neretai turintys aukštąjį išsilavinimą, kaime kuria kitokią gyvenimo kokybę, atsineša ir kitokį, verslesnį, požiūrį į žemę.
Godis Keleris
Straipsnio pavadinimui parinkau žymaus norvegų pedagogo, rašytojo Godžio Kelerio žodžius. Man jie pasirodė labai prasmingi. Manau, kad juose užkoduota žmonijos taikaus ir laimingo gyvenimo raktas.
tags: #neliks #nei #duonos #su #druska #bet