Ne tik duona žmogus gyvas: fizinės, emocinės sveikatos ir ryšio svarba
Tiesos spindėjimas nutvieskia visus Kūrėjo veikalus ir ypač žmogų, sukurtą pagal Dievo atvaizdą ir į jį panašų. Žmogus nesiliauja ilgėjęsis absoliučios tiesos ir troškęs visiškai ją pažinti.
Moralinių klausimų svarba
Joks žmogus negali išvengti pagrindinių klausimų: Ką turiu daryti? Kaip atskirti gera nuo pikta? Todėl galutinį atsakymą į visus žmogaus klausimus, ypač religinius ir moralinius, duoda tik Jėzus Kristus. Bažnyčia visuomet jaučia pareigą išnagrinėti laiko ženklus ir juos aiškinti pagal Evangeliją. Bažnyčios ganytojai išvien su šv. Petro Įpėdiniu imasi to drauge su tikinčiaisiais, lydi ir veda juos savo mokymu, rasdami vis naujų meilės ir gailestingumo žodžių ne tik tikintiesiems, bet ir visiems geros valios žmonėms. Moralinės problemos didžiai jaudina kiekvieną žmogų ir įtraukia visus, net nepažinusius nei Kristaus, nei jo Evangelijos, nei paties Dievo. Būtent moraliniame gyvenime visiems atsiveria išganymo kelias. Dievo Apvaizda neatsako reikalingos pagalbos išganymui tų, kurie be kaltės nėra pasiekę aiškaus Dievo pažinimo, bet stengiasi ne be dieviškos malonės pagalbos gyventi teisingą gyvenimą.
Bažnyčios moralinis mokymas
Popiežiai asmeniškai arba drauge su Vyskupų kolegija stengėsi plėtoti ir skelbti moralinį mokymą, liečiantį daugelį įvairių žmogaus gyvenimo sričių. Jėzaus Kristaus vardu ir jo autoriteto galia jie ragino, rodė ir aiškino; ištikimi savo misijai, kovodami už žmogaus gerovę, jie stiprino, rėmė ir guodė; tikrai dalyvaujant tiesos Dvasiai, jie prisidėjo prie moralės reikalavimų žmogaus seksualumui, šeimai, socialiniam gyvenimui, ekonomikai ir politikai geresnio supratimo. Tačiau šiandien atrodo būtina iš naujo peržvelgti Bažnyčios moralinio mokymo visumą, idant būtų primintos kai kurios pagrindinės katalikų doktrinos tiesos, kurioms iškyla iškraipymo arba atmetimo pavojus. Mat nauja situacija susiklostė pačioje krikščionių bendruomenėje, pasklidus daugeliui humanitarinio ir psichologinio, socialinio ir kultūrinio, religinio ir net grynai teologinio pobūdžio abejonių ir prieštaravimų Bažnyčios moraliniam mokymui. Tai jau nebe ribotos ir atsitiktinės priešpriešos, bet visuotinis ir sistemingas, tam tikromis antropologijos ir etikos koncepcijomis grindžiamas mėginimas užginčyti moralinį paveldą. Šių koncepcijų pradinį tašką daugiau ar mažiau užmaskuotai veikia mąstymo kryptys, siekiančios nutraukti būtiną ir esminį ryšį tarp žmogaus laisvės ir tiesos. Ypač reikia pabrėžti nedermę tarp Bažnyčios tradicinio mokymo ir net seminarijose bei teologijos fakultetuose plintančių tam tikrų teologų nuomonių tais klausimais, kurie nepaprastai reikšmingi Bažnyčiai ir krikščionių gyvenimui pagal tikėjimą bei žmonių tarpusavio santykiams.
Abejonės, ar žmogaus širdyje įrašyti ir į Sandorą įtraukti Dievo įsakymai iš tikrųjų gali apšviesti pavienių žmonių ir ištisų visuomenių kasdienius sprendimus. Ar įmanoma paklusti Dievui, vadinasi, mylėti Dievą ir artimą, bet nesilaikyti šių įsakymų visose situacijose?
Katalikų Bažnyčios katekizmas
Ši enciklika skelbiama tik dabar būtent dėl to, kad pirmiau turėjo pasirodyti Katalikų Bažnyčios katekizmas, kuriame išsamiai ir sistemiškai išdėstyta krikščionybės moralinė doktrina. Katekizme tikinčiųjų moralinis gyvenimas, jo pagrindai ir daugialypis turinys parodytas, kaip „Dievo vaikų“ gyvenimas. Tad remiantis Katekizmo tekstu kaip „tikru ir autentišku katalikų doktrinos mokymo atramos tašku“, enciklikoje bus apsiribojama kai kuriais esminiais Bažnyčios moralinio mokymo klausimais, būtinai apsvarstant problemas, dėl kurių nesutaria etikos ir moralinės teologijos specialistai. Tai ir yra šios enciklikos objektas.
Taip pat skaitykite: Ne vien duona...
Pokalbis su turtinguoju jaunuoliu
Jėzaus pokalbis su turtinguoju jaunuoliu Evangelijos pagal Matą 19 skyriuje gali padėti iš naujo išklausyti gyvą ir tiesioginį Jėzaus moralinį mokymą.
Jaunuolyje, kurio vardas Mato evangelijoje nenurodytas, galime atpažinti kiekvieną žmogų, sąmoningai arba nesąmoningai besiartinantį prie Kristaus, žmogaus Atpirkėjo, ir keliantį Jam moralinius klausimus. Jaunuolis klausia ne tiek to, kokių principų laikytis, kiek to, kaip pasiekti gyvenimo prasmės pilnatvę. Tai siekis, kuriuo pagrįstas kiekvienas žmogaus pasiryžimas ir veikimas, tai slaptas ieškojimas ir vidinis polėgis, kurie išjudina žmogaus laisvę. Pagaliau klausime atsispindi mus traukiančio ir kviečiančio absoliutaus Gėrio siekimas; tai Dievo pašaukimo aidas, žmogaus gyvenimo versmė ir tikslas. Kad žmonės galėtų „susitikti“ su Kristumi, Dievas davė jiems savo Bažnyčią.
Klausimas Jėzui Nazariečiui
Iš širdies gilumos kyla turtingojo jaunuolio klausimas Jėzui Nazariečiui. Šis klausimas - esminis ir neišvengiamas kiekvieno žmogaus gyvenime, nes liečia moralinį gėrį, kurį reikia puoselėti, ir amžinąjį gyvenimą. Jėzaus pašnekovas nujaučia, kad egzistuoja ryšys tarp moralinio gėrio ir jo asmeninės paskirties įgyvendinimo. Jis - pamaldus izraelitas, taip sakant, užaugęs Dievo įstatymo paunksmėje. Galima numanyti, jog jis Jėzaus klausia ne dėl to, kad nežino įstatyme užrašyto atsakymo. Panašiau, jog naujus klausimus dėl moralinio gėrio jam sukėlė Jėzaus asmens patrauklumas. Šiuolaikiniam žmogui irgi dera iš naujo atsigręžti į Kristų, kad gautų iš Jo atsakymą į klausimą, kas yra gera, o kas - bloga. Kristus yra Mokytojas, Prisikėlusysis, turintis savyje gyvenimą ir pasiliekantis visą laiką savo Bažnyčioje ir pasaulyje. Jis atverčia tikintiesiems Rašto knygą ir, iki galo apreikšdamas Tėvo valią, moko tiesos apie moralų elgesį. Todėl žmogus, kuris nori galutinai save suprasti, privalo su savo nerimu ir netikrumu, taip pat su savo silpnumu bei nuodėmingumu, su savo gyvenimu ir mirtimi priartėti prie Kristaus. Tad norėdami prasiskverbti iki pat evangelinės moralės šerdies ir suprasti jos prakilnų ir nekintamą turinį, turime atidžiai įsigilinti į turtingojo jaunuolio klausimą Evangelijoje ir dar labiau - į Jėzaus atsakymo prasmę ir leisti, kad Jis mus vestų.
Vienas tėra Gerasis
Evangelistai Morkus ir Lukas klausimą formuluoja taip: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas“. Jėzus nori, kad prieš atsakant į klausimą, jaunuolis pats gerai suprastų, kodėl klausia. Savo pašnekovui - ir mums visiems - „gerasis mokytojas“ nurodo, jog atsakymą į klausimą: „Ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“ galima rasti tik protu ir širdimi atsigręžus į Tą, kuris „vienas yra geras“: „Niekas nėra geras, tik vienas Dievas“. Iš tikrųjų paklausti apie gera galiausiai reiškia atsigręžti į Dievą, gėrio pilnatvę. Jėzus parodo, kad jaunuolio klausimas iš esmės yra religinis klausimas ir kad gėrio, patraukiančio ir drauge įpareigojančio žmogų, versmė yra Dieve, tai tiesiog - pats Dievas, tas, kurį vienintelį verta mylėti „visa širdimi, visa siela ir visu protu“, tas, kuris yra žmogaus laimės versmė.
Dievo didybės šlovei
Mokytojo žodžių pamokyta Bažnyčia tiki, jog žmogaus, sukurto pagal Kūrėjo paveikslą, atpirkto Kristaus krauju ir pašventinto Šventosios Dvasios, gyvenimo aukščiausias tikslas yra būti Dievo „didybės šlovei“, elgiantis taip, kad kiekvienas poelgis būtų nutviekstas Jo spindėjimo. Tad pažink save pačią, gražioji siela: esi Dievo atvaizdas. Pažink save patį, žmogau: esi Dievo atšvaitas. Kas yra žmogus ir ką jis turi daryti, paaiškėja tą akimirką, kai Dievas jam apreiškia pats save. Juk Dekalogas remiasi žodžiais: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergovės namų. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“. Moralinis gyvenimas yra deramas atsakas į nesavanaudiškus Dievo meilės veiksmus santykiuose su žmogumi. Tai meilės atsakas, kurio reikalauja svarbiausias įsakymas, užrašytas Pakartoto įstatymo knygoje: „Klausyk, Izraeli! Mūsų Dievas Jahvė yra vienintelis Viešpats. Mylėk tad Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis.
Taip pat skaitykite: Ne vien duona
„Vienas tėra Gerasis!“
Šitaip teiginys: „Vienas tėra Gerasis!“ kreipia mus į „pirmąją įsakymų lentelę“, kuri ragina pripažinti Dievą kaip vienintelį ir absoliutų Viešpatį ir garbinti tik jį dėl jo begalinio šventumo. „Gera“ reiškia priklausyti Dievui, paklusti jam, nuolankiai bendrauti su juo, vykdyti teisingumą ir būti gailestingam. Viešpaties pripažinimas Dievu yra giliausia įstatymo esmė, pati jo šerdis, iš kurios kyla ir į kurią veda konkretūs nurodymai. Per įsakymų moralės laikymąsi atsiskleidžia Izraelio tautos priklausomybė Viešpačiui, nes tik Dievas yra geras. Tačiau jei tik Dievas yra geras, tai žmogus, net griežčiausiai laikydamasis įsakymų, jokiomis savo pastangomis nepajėgs „įvykdyti“ įstatymo, t. y. pripažinti Viešpatį Dievu ir garbinti jį taip, kaip dera garbinti tik jį. „Įvykdymas“ įmanomas tik kaip Dievo dovana, kaip dovana Dievo gerumo, pasireiškiančio ir perteikiamo per Jėzų, kurį turtingasis jaunuolis vadina „Geruoju Mokytoju“.
Prigimtinis įstatymas
Tik Dievas gali atsakyti į klausimą apie gera, nes pats yra Gėris. Bet Dievas jau yra atsakęs į šį klausimą: jis sukūrė žmogų ir su išmintimi bei meile paskyrė jį tam tikram tikslui per širdyje įrašytą įstatymą, „prigimtinį įstatymą“. Tai „ne kas kita, kaip Dievo mums įlieta proto šviesa. Jos dėka mes pažįstame, ką turime daryti ir ko turime vengti. Šią šviesą ir šį įstatymą Dievas suteikė žmonėms per sukūrimo aktą“. Vėliau, Izraelio istorijoje, jis tai padarė būtent „dešimčia žodžių“, t. y. Sinajaus kalno įsakymais, kuriais pagrindė Sandoros tautos egzistavimą ir pašaukė ją būti jo „ypatinga nuosavybe visų tautų tarpe“, „šventąja tauta“, idant jo šventumas šviestų visoms tautoms. Dekalogo dovana yra pažadas ir ženklas Naujosios Sandoros, per kurią įstatymas bus dar kartą ir galutinai įrašytas žmogaus širdyje vietoj nuodėmės įstatymo, sugadinusio tą širdį. Tada žmogus gaus „naują širdį“, nes jame apsigyvens „nauja dvasia“, Dievo Dvasia. Todėl Jėzus, pabrėžęs, kad „vienas tėra Gerasis“, atsako jaunuoliui: „Jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“. Taip paskelbiama, kad egzistuoja artimas ryšys tarp amžinojo gyvenimo ir klusnumo Dievo įsakymams; būtent Dievo įsakymai rodo žmogui gyvenimo kelią ir veda į jį. Paties Jėzaus, naujojo Mozės, lūpomis dar kartą žmonėms perduodami Dekalogo įsakymai; jis pats juos galutinai patvirtina ir pateikia kaip išganymo kelią ir sąlygą.
Tikybos mokymas ir žmogaus ugdymas
Tikybos mokymas yra kristocentriškas, nukreiptas į asmenį, sukurtą pagal Dievo paveikslą ir Kristaus asmens įgalintą. Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: Šventojo Rašto pažinimas, Tikėjimo turinio pažinimas, Bažnyčia ir liturgija, Asmens tobulėjimas ir dvasinis gyvenimas, Asmuo ir moralė. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės. Kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo koncentrą. Pasiekimų sričių apimtys paskirstytos tolygiai. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 (I-II gimnazijos klasės) ir III-IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymosi rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Katalikų tikybos žinios grindžiamos teologijos metodologija. Mokinio pasaulėvaizdis yra papildomas filosofiniu-teologiniu pažinimu, dalykui būdingomis žiniomis ir iš to kylančiais gebėjimais, pamokose susipažįstama su žmonijoskultūrine patirtimi. Mokiniai susipažįsta su Šventuoju Raštu, tikėjimo turiniu, Katalikų Bažnyčios mokymu šių dienų moralės ir socialinio gyvenimo klausimais, aptaria kitas religijas, kai kurias filosofines idėjas. Katalikų tikybos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus irįsivertinti savo bei visuomenės poelgių pasekmes, analizuoti asmeninius ir visuomenės sprendimus, ugdytis socialinį atsakingumą, moralines nuostatas. Mokiniai skatinami tyrinėti savo vidaus pasaulį, išgyventi savąsias tikėjimo patirtis ir dalyvauti dalinantis jomis su kitais, įsiklausyti į sąžinės balsą, sieti tikėjimo ir doros dalykus su kasdieniu gyvenimu. Giliau pažindami save ir aplinką ugdosi savimonę, savitvardą ir atsakomybę rūpindamiesi fizine, protine, emocine, socialine bei dvasine sveikata.
Katalikų tikybos pamokose ugdomas kultūrinis sąmoningumas, grindžiamas krikščioniška Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros tradicija. Ugdomas krikščioniško vaizduojamojo meno ir muzikos estetinis pažinimas ir skonis, skatinamas meninės raiškos aktyvumas. Mokiniai vertina ir kūrybiškai interpretuoja krikščionišką kultūros paveldą. Mokiniai, susipažindami su kitomis religijomis, ugdosi supratingumą ir tarpkultūrinio dialogo įgūdžius, lygindami ir apibendrindami kultūrinės raiškos patirtis pritaiko kultūrines žinias asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime. Katalikų tikybos pamokose mokiniai tyrinėja krikščioniškąjį kultūros paveldą. Dalyvaudami šeimos, klasės, mokyklos, vietos bendruomenės, Bažnyčios veikloje, mokiniai identifikuoja kūrybines galimybes, generuoja idėjas irproblemų sprendimus etikos, moralės, liturgijos ir kitose pažinimo srityse. Mokiniai mokomi vertinti iškeltas idėjas remiantis Katalikų Bažnyčios mokymu, argumentuoti savo pasirinkimus, numatyti, kas ir kaip įgyvendins idėjas, kokie galimi iškeltų idėjų išraiškos būdai, kokios informacijos, išteklių ir laiko reikės joms įgyvendinti.
Taip pat skaitykite: Mitybos iššūkiai: vien tik pica?
Katalikų tikybos pamokose mokinys supranta įvairiomis formomis perteikiamą religinę ir etinę (moralinę) žinią, ją kritiškai vertina, interpretuoja ir įsitraukia į komunikavimo diskursą, kurį sieja su asmeninio gyvenimo, tikėjimo, mokymo(si), viešosios ir profesinės veiklos sritimis. Katalikų tikybos pamokose stebėdami ir tyrinėdami žmonių gyvenimą bendruomenėje, mokiniai mokosi suprasti demokratinės visuomenės ir valstybės prigimtį, jos pagrindinius gyvavimo principus ir vertybes (žmogaus teisės ir laisvės, teisingumas, solidarumas, subsidiarumas, lygybė, aktyvus pilietinis dalyvavimas, atsakomybė ir kt.). Nagrinėja pagarbosžmogaus teisėms ir laisvėms, klimato kaitos problemas, pilietiniam ir krikščioniškam tapatumui kylančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes, ugdymosi ekologinį atsivertimą, pilietinės atsakomybės už bendruomenę, šalį, pasaulį klausimus. Dalyvavimas tikėjimo bendruomenėje yra siejamas su socialiniu aktyvumu ir bendruomeniškumu. Mokiniai sprendžia etikos ir moralės problemas, sąveikaujant įvairiems veiksniams, susijusiems su skaitmeninio turinio kūrimu ir perdavimu, siūlo naujų idėjų ir tobulesnių bendravimo ir bendradarbiavimo procesų naudojant skaitmenines technologijas Bažnyčios gyvenime. Katalikų tikybos pamokose mokiniai siekia išsiugdyti gebėjimą kritiškai vertinti informaciją ir ją rinkti skaitmeninėje erdvėje. Naudodami skaitmenines technologijas mokiniai paaiškina įvairius būdus, kaip išvengti pavojaus ir grėsmių dvasinei, fizinei ir psichinei sveikatai. Pamokose mokiniai mokomi pažinti ir įvaldyti skaitmenines technologijas, analizuoti skaitmeninių produktų poveikį klimatui ir aplinkai, vadovautis etikos normomis, sumaniai ir atsakingai naudotis skaitmenine aplinka mokantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės ir Bažnyčios gyvenime.
Šventasis Raštas
Tyrinėdami Biblijos kanoną, skaitydami Bibliją ir nagrinėdami jos pasakojimą susipažįsta su Apreiškimo šaltiniu ir asmeninio santykio su Dievu pagrindu. Atskleidžia Biblijos kultūrinį, istorinį paveldą, ugdosi biblinį raštingumą. 1-2 klasių koncentras. Kuo skiriasi Biblija nuo kitų knygų? (Šventojo Rašto turinio svarba, pagarbus elgesys su Biblija). Kaip Dievas kalba Biblijoje? (Dievo žodis, Dievas kalba savo žmonėms). Kodėl Biblija paauksuota? (Biblijos išskirtinumas). Ar širdis turi ausis? Nuo papasakotos istorijos iki knygos. 3-4 klasių koncentras. Kiek papiruso lapų reikia Biblijai užrašyti? (Biblijos užrašymo būdai: nuo molinės lentelės iki skaitmeninės Biblijos). Kaip iš kartos į kartą buvo perduodami Šventojo Rašto tekstai? (Sakytinė ir rašytinė tradicijos). Ar pats Dievas parašė Bibliją? Biblija kaip biblioteka. 5-6 klasių koncentras. Nuo poezijos iki detektyvo (žanrai, pasakotojai, kontekstai). Ar Biblija dar rašoma? (Kanono susiformavimas, Senojo ir Naujojo Testamento knygų išbaigtumas). Ar įmanoma perskaityti visas bibliotekos knygas? Bendrais bruožais paaiškina, kuo skiriasi Biblijos dvasinė ir literatūrinė prasmės. Pavyzdžiais paaiškina žodines ir dvasines prasmes Biblijoje. Pasirinktuose Biblijos tekstuose paaiškina žodines ir dvasines prasmes, jas interpretuoja istoriniame kontekste. Biblija po mikroskopu. 7-8 klasių koncentras. Kokį palikimą esi gavęs? (Žodžio „testamentas“ teologinė reikšmė, Senojo ir Naujojo Testamentų parašymo laikotarpiai ir aktualumas). Koks mokslininko žvilgsnis į Bibliją? (Biblijos geografija, istorija, archeologija). Kaip atrodo Biblija žvelgiant per širdies mikroskopą? (Dvasinė Biblijos prasmė, Biblijos, kaip Dievo žodžio, skaitymas šiandien). Ar Pirmieji Tėvai suvalgė obuolį? Biblijos aktualumas. 9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Ką žinau apie Šv. Raštą? (Bendrosios žinios apie Bibliją). Kokie yra skirtumai ir panašumai tarp Senojo ir Naujojo Testamentų? (Dievo įkvėptas tekstas, parašytas skirtinguose istoriniuose kontekstuose ir skirtingoms bendruomenėms). Kokį vaidmenį Šventasis Raštas vaidina bažnyčioje? (Teologinio mokymo, liturgijos ir asmeninio dvasingumo šaltinis). Kodėl mokslininkai domisi Biblija? (Biblijos tyrinėtojų, istorikų, archeologų, kriptologų tyrimai, jų tikslas ir atradimai). Ar verta skaityti Bibliją šiandien? Biblijos svarba ir reikšmė. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Kam priklauso Biblijos autoriaus teisės? (Šventieji autoriai (hagiografai), autorystė, autoriaus teisės, intelektinė nuosavybė). Kiek Biblijoje yra istorijos? (Biblijos formavimosi istorija, geografija, civilizacijos, žmonės, įvykiai). Kuo Biblija skiriasi nuo kitų šventųjų Raštų?
Velykų žinia Biblijoje
1-2 klasių koncentras. Kokie yra Prisikėlimo ženklai? (Nuristas akmuo, tuščias kapas, angelas, drobulės). Kaip evangelistai kalba apie Prisikėlimą? Pagal pateiktą pavyzdį išvardija Šv. Ką Šventasis Raštas man kalba šiandien? 3-4 klasių koncentras. Ar įmanoma „nulaužti“ Biblijos kodą? (Mokymasis skaityti Bibliją pagal pateiktas nuorodas). Ar galima iškepti pyragą pagal Bibliją? (Sakinių, žodžių paieška pagal nuorodas). Ar įmanoma pabėgti nuo Dievo? (Jonos istorija, Jonos knyga). Ar ūgis trukdo pamatyti Jėzų? Patarimai Išminties literatūroje. 5-6 klasių koncentras. Ar Dievas kalbėjo patarlėmis? (Patarlių ir Siracido knygos: tėvų pamokymai vaikams, išmintis). Ko paklaustum išminčiaus? (Patarlių ir Siracido knygos: apie darbą, dosnumą, bendravimą). Kokį draugą norėčiau turėti? (Draugystė Biblijoje). Koks būtų prezidentas pagal Bibliją? Laiko ženklai Biblijoje. 7-8 klasių koncentras. Kokios sąsajos tarp Biblijos ir pasaulio istorijos? (Babilonas, Egiptas, Romos imperija ir t. t.). Kuo skiriasi biblinis pranašas nuo astrologo ir (ar) būrėjo? (Pranašo reikšmė ir dabarties įvykių interpretavimas tikėjimo perspektyvoje). Ką patirčiau keliaudamas kartu su Šv. Savais žodžiais paaiškina, kaip pritaikyti Biblijos tekstus savo gyvenime. Analizuoja, kaip bibliniai tekstai daro įtaką asmeniniams ir visuomeniniams sprendimams, lygina biblinės kultūros kontekstą su šių dienų aktualijomis. Remdamasis biblinės kultūros kontekstu, literatūriniais kūriniais kūrybiškai interpretuoja, kaip bibliniai tekstai daro įtaką asmeniniams ir visuomeniniams sprendimams, diskusijose kelia probleminius klausimus, svarsto, pateikdamas argumentus. Dievo Karalystės paveldėtojai (palyginimai). 9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras. Ar Dievas sukūrė blogį? (Sąžinė, laisvė, atsakomybė). Ar Jėzus palyginimuose kalbėtų apie programuotoją? (Biblinės kultūros ir konteksto skirtumai lyginant su šiandiena, Jėzaus palyginimų paaiškinimai. Pasirinktinai: palyginimai apie sėjėją ir rauges, kalno pamokslas, gerasis ganytojas, vynininkai žmogžudžiai). Kaip pritaikyti Biblijos tekstus savo gyvenime? Biblijos interpretacija. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Ar Biblija tik literatūra? (Literatūrinis Biblijos kontekstas, literatūriniai Biblijos žanrai, formos, formuluotės, Biblijos kalbos ir raštas senovės Artimuosiuose Rytuose, Biblijos tekstas - perdavimas ir saugojimas, Biblijos perrašinėtojai, vertimai, redakcijos). Kas buvo pradžioje? (Pradžioje Dievas sukūrė…; pradžioje buvo Žodis…; žodžio svarba, pasaulio kūrimo mitai, sakmės, pasakojimai). Kaip interpretuoti Bibliją?
tags: #ne #vien #duona #žmogus #gyvas #fizinė