Naujasis Pietų Velsas: Valstija, kurioje dera istorija, gamta ir modernumas
Naujasis Pietų Velsas (NSW) yra daugiausiai gyventojų turinti Australijos valstija, įsikūrusi šalies pietryčiuose, prie Tasmano jūros. Tai pirmoji britų kolonija Australijos žemyne, įsteigta 1788 m. ir apėmusi didžiulę teritoriją nuo Yorko Kyšulio pusiasalio iki Van Diemeno salos (dabar Tasmanijos sala). Šiandien NSW yra ekonomiškai stipriausia Australijos valstija, sukurianti apie 34 % šalies BVP vertės.
Geografija ir klimatas
Naujojo Pietų Velso plotas siekia 801 400 km². Kranto linija driekiasi 1900 kilometrų palei Tasmano jūrą. Krantai žemi, smėlėti, su lagūnomis. Paviršius daugiausia lygumų, tačiau rytuose iškilęs Didysis Vandenskyros kalnagūbris, kurio dalis - Australijos Alpės, su aukščiausiu Australijoje Kosciuškos kalnu (2228 m). Klimatas subtropinis ir tropinis, tiek jūrinis, tiek žemyninis. Temperatūra svyruoja nuo 15-18 °C liepą (maksimali) iki 26 °C sausį, o kritulių kiekis - nuo 200 mm vakaruose iki 1300 mm per metus. Didžiausios upės yra Murray (laivuojamas) su intakais Darlingu ir Murrumbidgee, taip pat Hawkesbury ir Hunteris.
Gyventojai ir miestai
2021 m. duomenimis, Naujajame Pietų Velse gyvena 8,07 mln. gyventojų, įskaitant australų aborigenus. Tai labiausiai apgyventa Australijos valstija. Centras - kosmopolitinis Sidnėjus, kuriame gyvena 4,70 mln. žmonių (2021 m.). Kiti didesni miestai: Newcastle’as (348,5 tūkst.), Central Coastas (325,3 tūkst.), Wollongongas (280,2 tūkst.), Maitlandas (90,6 tūkst.) ir Coffs Harbouras (51,1 tūkst.).
Sidnėjus: Kosmopolitinis centras
Sidnėjus - finansų, politikos ir kultūros centras, žavintis savo paplūdimiais, žaliuojančiais parkais, milžiniškais prekybos centrais, restoranų ir pramogų gausa. 1788 m. Sidnėjus tapo pirmąja Naujojo Pietų Velso gyvenviete, tuomet vadinta Port Džeksonu. Šiandien čia gyvena apie 4 milijonus gyventojų.
Gamtos stebuklai
- Mėlynieji kalnai: Pavažiavus 100 km į vakarus nuo Sidnėjaus, atsiveria Mėlynųjų kalnų nacionalinis parkas, apsuptas eukaliptų miškų, kurių garuojantis eterinis aliejus apgaubia kalnus melsva skraiste. Šis regionas garsėja įspūdingomis uolomis, klestinčiu floros ir faunos pasauliu, kriokliais ir didingais kanjonais, susiformavusiais dar Juros periodo metu, daugiau nei prieš 150 mln metų.
- Hunterio slėnio vynuogynai: Vos 2 valandos kelio nuo Sidnėjaus - Hunterio slėnis, seniausias Australijos vyno gamybos regionas, saugantis vyno gamybos tradicijas jau daugiau nei 150 metų.
- Sniego kalnai: Sniego kalnai Naujajame Pietų Velse siūlo slidinėjimo trasas Alpių nacionaliniame parke.
Ekonomika
Naujasis Pietų Velsas yra ekonomiškai stipriausia Australijos valstija, sukurianti apie 34 % Australijos BVP vertės. Svarbiausia ūkio šaka - žemdirbystė. Dirbamoji žemė užima apie 7 % teritorijos, daugiausia pietuose, Riverinos regione. Auginama kviečiai, cukranendrės, vilnamedžiai, ryžiai, miežiai, sorgai, avižos, kukurūzai. Išplėtota vynuogininkystė ir sodininkystė. Veisiama daugiausia avys, galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Kasamos akmens anglys (Sidnėjaus baseinas), cinko, švino, vario rūdos, auksas, sidabras, randama opalų, safyrų. Išvystyta mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos, poligrafijos, popieriaus, tekstilės, maisto pramonė. Pramonės įmonės susitelkusios Sidnėjuje ir aplinkiniuose miestuose. Svarbus vaidmuo tenka turizmui. Sidnėjuje yra tarptautinis oro uostas.
Taip pat skaitykite: Žemėlapis, gamta ir gyvenimas Australijoje
Istorija
1770 m. Dž. Kukas atrado Naująjį Pietų Velsą. Tai buvo pirmoji Australijoje įsteigta britų kolonija, didesnė nei dabartinė valstija. Pirmieji čia apgyvendinti europiečiai buvo kaliniai ir jų prižiūrėtojai, vėliau (ypač nuo 1806 m.) daugėjo laisvų žmonių. Didžiosios Britanijos vyriausybė skatino imigraciją. Nuo atvykėlių atneštų ligų daug vietos aborigenų greitai išmirė. Imigrantai daugiausia vertėsi gyvulininkyste (augino avis). XIX a. ketvirtame-penktame dešimtmečiais europiečiai apgyvendino žemyninę Australijos dalį į šiaurę nuo Tasmanijos salos. 1851 m. ši teritorija atskirta nuo Naujojo Pietų Velso ir įkurta Viktorijos kolonija. 1859 m. nuo Naujojo Pietų Velso atskirtas Kvynslandas. Vėliau didesnių teritorijos pakitimų nebūta, tik 1908 m. į pietryčius nuo Sidnėjaus federacinė vyriausybė išskyrė plotą būsimai Australijos sostinei Kanberai. 1901 m. Australiją paskelbus dominija, Naujasis Pietų Velsas tapo valstija. Labai nukentėjo nuo 20 a. ketvirto dešimtmečio pasaulinės ūkio krizės, bet per II pasaulinį karą atsigavo. Dėl vyriausybės imigracinės politikos po karo atsikėlė daug imigrantų iš Europos, Artimųjų Rytų, Pietų Amerikos, Azijos. Iš pradžių atvykėlius siekta asimiliuoti, vėliau vyriausybė ėmė kurti daugiakultūrę bendruomenę. Ūkis beveik nuolat augo, Naujasis Pietų Velsas tapo ekonomiškai stipriausia Australijos dalimi.
Lietuvių bendruomenė Naujajame Pietų Velse
Sidnėjus vienintelis Australijoje yra turėjęs savotišką lietuvių rajonėlį Bankstaune. Iki 2022 m. šiame rajone veikė Lietuvių klubas "Dainava", įsikūręs daugiabučio pastato pirmajame aukšte. Čia buvo daug patalpų, mokyklėlė, biblioteka, švenčių salė, leidžiamas lietuviškas laikraštis "Mūsų pastogė". Tačiau, priešingai nei Adelaidės ar Melburno lietuvių namai, Sidnėjaus "Dainava" buvo įsteigta ne iš karto po lietuvių atvykimo iš pabėgėlių stovyklų, o tik 2006 m. Anksčiau Sidnėjaus lietuviai turėjo puošnesnį klubą kitoje Bankstauno vietoje, kurį pardavė. Kadangi "Dainava" veikė nuomotose patalpose, o nuomos kaina buvo nemaža, 2022 m. klubas buvo uždarytas. Nuo 1984 m. Sidnėjuje veikia lietuvių pensininkų kaimas North Engadine, kur į atskirus namus atsikelia gyventi vyresnio amžiaus Australijos lietuviai. Rukvudo kapinių katalikų dalyje yra lietuvių kapų teritorija, pažymėta paminklu lietuviams.
Trumpalaikė nuoma Naujajame Pietų Velse: Taisyklės ir reikalavimai
Norintiems užsiimti trumpalaike nuoma Naujajame Pietų Velse, svarbu žinoti vietos įstatymus ir taisykles. Šeimininkai turi užregistruoti savo būstus NSW vyriausybės STRA registre ir laikytis priešgaisrinės saugos standarto. Registracijos mokestis yra 65 AUD už pirmuosius 12 mėnesių ir 25 AUD metinis atnaujinimo mokestis. Priimami ir NE svečių siūlomi STRA būstai gali veikti ištisus metus Naujajame Pietų Velse, išskyrus Didįjį Sidnėjų ir paskirtas regionines Naujojo Pietų Velso vietos valdžios vietoves, kuriose siūlomų būstų be svečių STRA skelbimų skaičius negali viršyti 180 dienų per metus. Nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. trumpalaikės nuomos apgyvendinimui Byron Shire LGA taikomas 60 dienų limitas, išskyrus du 365 dienų suplanuotus rajonus Bairono įlankos miesto centre ir jo apylinkėse bei Brunswick Heads. Taikomos nuobaudos už šių reikalavimų pažeidimus. Svarbu laikytis Elgesio kodekso, kuris nustato šeimininkų ir svečių įsipareigojimus, įskaitant sąžiningumą, tikslų būsto aprašymą, draudimą, pasiekiamumą ir pagarbą kaimynams. Už Elgesio kodekso pažeidimus gali būti taikomos nuobaudos.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
tags: #Naujasis #Pietų #Velsas #informacija