Ignas Kančys: Mokslo populiarinimo entuziastas ir "Mokslo sriubos" veidas
Ignas Kančys - mokslo populiarintojas, tapęs kultinės laidos „Mokslo sriuba“ vedėju, kurio entuziazmas ir susidomėjimas mokslu įkvepia daugelį. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio žingeidumas užkrečia. Jis tiki, kad gyvename atradimų laikais, kuriuos kiekvienas smalsus žmogus gali patirti asmeniškai.
Nuo Islandijos vulkanizmo iki kelionių į Mėnulį: Igną dominančios temos
Ignas Kančys domisi itin plačiu mokslo temų spektru - nuo Islandijos vulkanizmo ir jo galimo panaudojimo kovojant su klimato kaita iki planų sugrįžti į Mėnulį ir ten įsikurti. Jo domėjimosi sritys apima pačius įvairiausius mokslinius klausimus, skatina smalsumą ir norą pažinti pasaulį.
Genialumas ir psichikos sutrikimai: ar egzistuoja ryšys?
Ignas Kančys nagrinėja ir genialumo fenomeną, keldamas klausimą, ar egzistuoja ryšys tarp genialumo ir psichikos sutrikimų. Jis remiasi moksliniais tyrimais ir pavyzdžiais, iliustruojančiais, kad įvairūs sutrikimai gali lemti išskirtinį talentą ir kūrybiškumą. Pavyzdžiui, disleksiją turintys žmonės dažnai pasižymi gebėjimu spręsti problemas galvodami ir veikdami, o ne kalbėdami.
Anot I. Kančio, įvairūs sutrikimai parodo, kad tie žmonės gali kažką sugalvoti, sukurti tai, apie ką paprastiems žmonėms nekyla minčių ir idėjų, o tai patvirtina įvairūs tyrimai. Jis teigia, kad genijų laikai tik prasidėjo. Genijus yra žmogus, turintis išskirtinių mokslinių, meninių ar kitokių intelektinių sugebėjimų, tas, kuris pasiekia aukščiausią kūrybinę viršūnę, aukščiausią potencialą, pranoksta pats save ir iškyla aukščiau visų kitų kūrėjų.
Mokslininkai netgi matuoja genialumą intelekto koeficientu: vidutinio intelekto žmogus per bendrąjį intelekto testą surenka 85-115 balų, o genijus - daugiau nei 130 balų.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Ignas Kančys svarsto, ar šiuolaikinė medicina, slopindama psichikos sutrikimus, neužgniaužia potencialaus genialumo. Jis remiasi pavyzdžiais iš muzikos istorijos, teigdamas, kad anksčiau žmonės, matantys pasaulį kitaip, turėjo su tuo susigyventi, o dabar jų "problemas" sprendžia psichiatrai.
Remiantis moksliniais tyrimais, Kembridžo universiteto Autizmo tyrimų centro mokslininkai 2011 m. atliko įdomų tyrimą ir pastebėjo, kad žmonės, gyvenantys ir dirbantys Eindhovene, dideliame informacinių technologijų centre Olandijoje, turi daugiau nei du kartus didesnę tikimybę susilaukti vaikų, turinčių autizmą, nei tie, kurie gyvena kituose Olandijos miestuose, kur nėra išvystyta tokia technologijomis paremta pramonė. Keletas studijų parodė ryšį tarp šizofreniją sukeliančių genų ir kūrybiškumo. Pavyzdžiui, pastebėta, kad profesionalūs poetai ir aktoriai turi keletą bruožų, padedančių diagnozuoti šizofreniją, tai - kliedesiai, haliucinacijos, nuotaikų kaita ir panašūs dalykai. Dar vienas pavyzdys - Aspergerio sindromas. Tai autistinis vystymosi sutrikimas, kuris pasireiškia sunkumais bendraujant. Aspergerio sindromą turintys žmonės neretai pasižymi išskirtiniais talentais, jie gali būti itin gabūs matematikai, mėgsta daug kartų atlikti tą patį darbą, kuris kitiems gali būti nuobodus. Šiuo sindromu sirgo Nikola Tesla, Isaacas Newtonas, Ludwigas van Beethovenas, Billas Gatesas, Bobas Dylanas ir kiti.
I. Kančys pabrėžia, kad tokie nežymūs, bet vis dėlto psichikos sutrikimai tiems žmonėms duoda visai kitokį matymą, supratimą, įsivaizdavimą, jie kitaip perteikia ir atskleidžia pasaulį.
Žmogaus smegenys - sudėtingiausias Visatos mechanizmas
Ignas Kančys atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus smegenys yra sudėtingiausias mechanizmas Visatoje, kurį sunku pažinti ir suprasti. Net dabartiniai superkompiuteriai sugeba paimituoti vos kelis procentus sekundės tam tikros nedidelės smegenų dalies veiklos. Mūsų biologinės smegenys yra įspūdingos, tai milžiniškas įrankis, kuriuo mes galime kurti, atrasti.
Genijaus kilmės teorijos: paveldimumas, psichikos sutrikimai ar saviugda?
Ignas Kančys nagrinėja įvairias teorijas, aiškinančias genijų kilmę. Viena iš jų - paveldėjimo teorija, teigianti, kad genialumas perduodamas iš kartos į kartą. Puikus pavyzdys - Johannas Sebastianas Bachas, kurio genealoginiame medyje buvo 56 muzikantai, iš kurių 20 sulaukė visuotinio pripažinimo įvairiose šalyse. Kita teorija - psichikos sutrikimų teorija, o trečia - saviugdos teorija, teigianti, kad žmogus yra tai, ką pats iš savęs padarė. Pavyzdys - Atėnų politikas ir oratorius Demostenas, kuris buvo drovus, mikčiojo, bet tapo garsiu oratoriumi, nes pats save pralaužė ir atskleidė savo talentus.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Ignas Kančys atkreipia dėmesį į tai, kad genetika taip pat gali paaiškinti kai kuriuos genialumo aspektus, nagrinėjant, kaip veikia mūsų smegenys ir kaip mes iš kartos į kartą perduodame genetinę informaciją, DNR kodą.
"Mokslo sriuba": mokslo populiarinimas kaip gyvenimo būdas
Ignas Kančys jau devynerius metus sveikina televizijos žiūrovus pristatydamas jiems naujausius mokslo pasiekimus. Jam mokslo populiarinimas yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas. Ignas domisi, kokios mokslo temos domina lietuvius ir kodėl verta nepasiduoti plokščiažemininkų spaudimui.
Biografijos žanro populiarumas Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvos bibliotekose labai stipriai išaugo skaitytojų dėmesys biografijos žanro knygoms (autobiografijos, biografijos, biografiniai romanai, biografinių tekstų knygos). Šį projektą inspiravo ir tai, jog Lietuvos leidyklos yra išleidusios puikių lietuvių autorių biografinio pobūdžio knygų. (Auto)biografija - ne tik individo gyvenimas, jo darbai, bet ir apsinuoginimo drąsa, emocinis savistabos jautrumas bei refleksijų gelmė, taip pat visapusiškai atskleistas gyvenamasis laikas. Visi šie biografinės literatūros bruožai lėmė šio žanro knygų dominavimą skaitytojų skaitymo krepšeliuose.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriubos #vedejas #biografija