Mokslo Sriuba: Naujos Kartos Pinigų Spausdinimo Mašinos
Įvadas
Mokslas ir technologijos nuolat žengia į priekį, atverdami naujas galimybes įvairiose srityse, įskaitant ir finansų rinkas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip algoritmai ir fizikos mokslas daro įtaką šiuolaikinei finansų sistemai, remdamiesi „Mokslo sriubos“ ir kitų šaltinių įžvalgomis.
Algoritminė Prekyba: Fizikų Įtaka Finansų Rinkoms
Ar žinojote, kad didžiausiame pasaulio finansų centre dirba daugiau nei 2 tūkstančiai fizikų? Tai rodo, kokią didelę įtaką fizikos mokslas daro finansų rinkoms. Algoritminė prekyba, kurioje sprendimus dėl prekybos priima kompiuteriniai algoritmai, užima net 70 procentų Jungtinių Amerikos Valstijų akcijų rinkos. Tai mums suformuoja visai kitokį vaizdą dabartinės finansų sistemos, nei daugelis įsivaizduojame. Apie tai labai įdomiai maždaug prieš metus TED konferencijoje papasakojo reklamos specialistas, kompiuterinių žaidimų kūrėjas bei programuotojas Kevinas Slavinas.
3D Spausdinimas: Technologijos Skverbimasis Į Kasdienybę
Inovacijos skverbiasi įvairiais būdais. Pavyzdžiui, su lazeriniu spausdintuvu atsispausdinam šokoladinio torto receptą. Įdomu, kokio storio yra atspausdintas tekstas? Apie 10 mikronų, 0,01 milimetro. O jei tą patį tekstą ant lapo atspausdintume šimtą kartų?
3D spausdinimas, dar viena sparčiai besivystanti sritis, taip pat turi didelį potencialą. Pirmąją 3D spausdinimo technologiją, stereolitografiją, sukūrė išradėjas Čakas Halas (Chuck Hull). Tai įvyko prieš trisdešimt metų. Ir štai, per dešimtmečius sukūrus dar gausybę technologijų ir ištobulinus ir sumažinus įrangą, 3D spausdintuvai pagaliau ateina į kiekvieno iš mūsų gyvenimą.
Jaunasis inžinierius Rytis iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) teigė, kad ateityje tokius įrenginius bus galima rasti kiekvienuose namuose. Tuomet bus galima reikiamus namų apyvokos daiktus pasigaminti patiems, o ne pirkti, - užteks tik internete susirasti modelio brėžinius. „Daugumą inovacijų visų pirma išbando NASA, o po 5-10 metų technologija atpinga, tad ja pamažu pradeda naudotis paprasti žmonės, tačiau reikia dar 10-20 metų, kad visuomenė nebebijotų naujo dalyko ir įsileistų jį į savo kasdienybę, - svarstė Rytis. - Aš pats domiuosi 3D spausdinimo pramonės judėjimu į priekį, bet mane labiausiai domina ne gaminių pritaikymas, bet pati mechaninė-inžinerinė dalis."
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Fizika: Nuo Subatominių Dalelių Iki Visatos
Fizika (gr. φυσικός (physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) - gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija). Fizikai nuolat stebina pasaulį savo atradimais ir išradimais. Pavyzdžiui, mokslininkai pasiekė temperatūrą, žemesnę už absoliutų nulį. Galėtų pasirodyti, jog pragaro užšalimo tikimybė yra didesnė, tačiau fizikams pirmą kartą mokslo istorijoje pavyko sukurti atomines dujas, kurių temperatūra yra žemesnė, nei absoliutus nulis. Jų taikytas metodas taps pagrindu generuoti neigiamoje Kelvino skalės pusėje esančias medžiagas ir naujus kvantinius reiškinius.
„FIDI“: Fizikų Šventė Vilniuje
Vilniuje ir vėl šėlo fizikai - 46-osios „FIDI“ dienos. Šiemet jau miesto tradicija tapusios Vilniaus universiteto studentų organizuojamos fizikų dienos „Fidi“ vyko jau 46-ąjį kartą. „Fidi“ šventę sudaro trys dalys: dieninė, eisena ir vakarinė. Dieninės dalies akcentas - Saulėtekio alėjoje prie Fizikos fakulteto atsidaręs vadinamasis „Fizlendas“. Prie Fizikos fakulteto nuo pat ryto būriavosi krūva smalsuolių panorusių išbandyti studentų sumeistrautus atrakcionus. Bene pagrindinis šių metų akcentas - 20 metrų ilgio garlaivis. Jo v…
Inovacijos VGTU: Studentų Indėlis
Inovacijos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) gimsta ne tik mokslininkų, bet ir studentų rankose. Jaunoji karta aktyviai domisi ateities technologijomis, iš peties imasi tarpdisciplininių tyrimų ir ambicinguose savo projektuose jungia mechaniką, elektroniką ir programavimą. Baigiamasis vaikino mechanikos inžinerijos bakalauro studijų darbas sudomino visą VGTU Mechanikos fakulteto bendruomenę - vaikinas pristatė paties suprojektuotą ir pagamintą 3D spausdintuvo prototipą. Jis pritaikytas gaminti įvairius vienetinius gaminius, detales ar edukacinius modelius iš plastiko ar kitų polimerinių medžiagų. Kai kurios įrenginio dalys taip pat pagamintos jas atspausdinant universiteto turimu 3D spausdintuvu. R.
Pirmuoju bakalauro darbo idėjos autoriumi Rytis įvardijo Poligrafinių mašinų katedros docentą dr. Eugenijų Jurkonį. Tiesa, vaikinas iš pradžių spyriojosi, bet kai dėstytojas suabejojo jo sugebėjimais, užsispyrė paneigti šią nuomonę. „Dažniausiai tenka gaminti erdvines figūras ar detales, kurios naudojamos buityje, bet sunkiai surandamos parduotuvėse, pavyzdžiui, telefono laikiklis automobilio salonui, kolekcinių modeliukų dalys, matavimo prietaisai, automobilio pavarų perjungimo svirtis ir pan. Jeigu turiu kokią nors sulūžusią detalę, kurią reikia pakeisti nauja, galiu išanalizuoti jos struktūrą ir ją perprojektuoti, kad per tą pačią vietą nelūžtų. Norint atspausdinti didelį gaminį, gali prireikti netgi dviejų parų. Spausdinimui vaikinas naudoja visame pasaulyje populiarias plastiko rūšis, skirtas būtent 3D spausdintuvams - PLA ir ABS. Vos pradėjęs spausdinti vaikinas savo gaminiams rinkosi ryškių spalvų plastiką, kad galėtų lengviau pastebėti spausdinimo netikslumus ir kad detalės atrodytų įspūdingesnės ir labiau trauktų akį. Jau įgudęs spausdinimo procesuose Rytis dažniausiai renkasi praktiškiausią spalvą - juodą. Rytis į 3D spausdintuvą dabar žiūri kaip į mechatroninį įrenginį ir tikisi magistrantūros studijų metu jį patobulinti. Pastaruoju metu jis atliko vibracijos tyrimus, iš kurių rezultatų galės nuspręsti, kaip reikėtų keisti konstrukcijas siekiant geresnės gaminių kokybės. Kiti patobulinimai kol kas labiau kosmetiniai - pavyzdžiui, laidų uždengimas.
Jaunasis inžinierius dabar ne tik intensyviai ruošiasi studijų metams Vokietijos Braunšveigo technologijos universitete ar dirba ties magistrinio darbo tyrimais, bet ir pluša akcinėje bendrovėje „Vingriai“. Įsidarbinęs ten dar trečiame kurse, jis šiuo metu rašo metalo apdirbimo programas CNC staklėms, gaminančioms detales iš įvairių medžiagų. Pradėjęs dirbti konstruktoriumi, vėliau, direktoriui pasiūlius išbandyti kitas darbo sritis, Rytis, iškeitė darbą ofise į metalo apdirbimo stakles. Metus praleidęs prie jų, užsitarnavęs darbdavių pasitikėjimą ir įrodęs savo žinias gamyboje, dabar jis jau pats vadovauja jaunesniems kolegoms, nors nevengia ir sunkesnių darbų. „Jauni žmonės į įmonę atnešė daug naujovių ir šurmulio. Mes norime viską išbandyti - tai ne visada pasibaigia geruoju, pavyzdžiui, nustatytų parametrų neatlaiko įrenginiai ar nutinka kas nors netikėto. Visi labai džiaugiamės savo direktoriumi, kuris ne tik mūsų stipriai nebaudžia už sulaužytus brangius apdirbimo įrankius, bet ir skatina visapusišką mūsų tobulėjimą.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
Kiborgai: Mokslas Keičia Gyvenimą
Kiborgai - jau greta mūsų: kaip mokslas pakeis gyvenimą. Kaip sukurti implantus, kurie praplėstų mūsų mąstymo, suvokimo galimybes, sulėtintų senėjimą ir pailgintų gyvenimą? Atsakymų į šiuos klausimus ieško organinės optoelektronikos specialistai, kuriantys sudėtingų molekulių sistemas.
Iš Šviestukų Gyvenimo: Elektronikos Mįslės
„Mokslo ekspresas“: iš šviestukų gyvenimo. Kodėl puslaidininkiuose šviesą kuriančios dalelės - elektronai ir skylutės elgiasi labai panašiai kaip žmonės? Kokie spąstai jų tyko? Šias ir kitas XXI a. elektronikos mįsles mėgina įminti Lietuvos fizikai, naudodami savo sukurtus unikalius tyrimo metodus.
Šviečiantys Ledai: Ambicingų Fizikų Verslas
Tomas Fedaravičius rašo apie ambicingą fizikų verslą - šviečiančius ledus. Pienas, grietinėlė ir vanilė, pagardinti specialiais tamsoje šviečiančiais fosforo kristalais, - nenustebčiau, jei vieną gražią dieną gabūs lietuvių maisto technologai sukurs tokį skanėstą. Juk kiaulienos ar alaus skonio ledai margame pasaulyje jau nėra naujiena. Tačiau šioje istorijoje figūruoja…
Antimaterija: Ar Niutono Antiobuolys Kristų Aukštyn?
Ar Niutono antiobuolys iš antimedžiagos kristų aukštyn? Kad atsakytų į antraštėj pateiktą klausimą, CERN ir Lorenso Berklio nacionalinės laboratorijos mokslininkai nusprendė prisiminti seną gerą Niutono metodą ir paleisti truputį antimedžiagos (ne visą antiobuolį, žinoma) laisvai kristi.
Hologramos Namuose: Fizikos Magija
Įdomioji fizika. Kaip namuose pasidaryti hologramą? Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentai parodys, kaip galima pasidaryti hologramą namuose. Būtina sąlyga hologramai išgauti - vengti bet kokio šviesos šaltinio. Neatsitiktinai jaunieji fizikai savo laboratoriją įrengė namo rūsyje, kuriame tvyro kone visiška tamsa. Čia toleruojama tik raudo…
Taip pat skaitykite: Gamta ir laimė „Mokslo sriuboje“
Hipererdvės Paieškos: Kosmologijos Paslaptys
Mokslo ekspresas: vartų į hipererdvę beieškant. Fizikai mano, kad stebėdami Visatą, mes keičiame jos istoriją. O elementariosios dalelės vienu metu gali būti dviejose vietose. Kosmologai, kurdami Visatos atsiradimo bei evoliucijos modelius, spėja, kad mūsų realybė kiekvieną akimirką skyla į daugybę paralelinių visatų ir tikisi atrasti hipererdvin…
Klonai Mėnulyje: Ateities Vizijos
Mokslo ekspresas su R.Maskoliūnu: klonai Mėnulyje (II). Politikams Žemės palydovas neįdomus, tačiau jis labai intriguoja astronomus ir verslininkus. Remdamiesi geologų ir fizikų surinktais duomenimis, filmo "Mėnulis" autoriai pateikė stebėtinai įtaigią šio dangaus kūno kolonizavimo viziją. Senkant resursams Žemėje, net ufonautų baimė nesulaikys žmonių nuo…
Fizikai Bare: Netikėtas Posūkis
Barą įkūrę fizikai iš viršutinio buto „iškraustė“ kaimynus. Vienoje centrinių Vilniaus gatvių įsikūręs roko muzikos baras „Pogo“ veikia jau gerą pusmetį. Jo įkūrėjai prisipažįsta nesitikėję nebuvę tikri, ar išsilaikys nors mėnesį. Jį įkūrė keli anksčiau fiziką studijavę vaikinai ir Dailės akademijoje studijavusi Agnė. Dėl skubių darbų studentai tvarkė baro a…
„FiDi 2009“: Studentiškų Švenčių Akimirkos
„FiDi 2009“: studentiškų švenčių akimirkos. Balandžio 4 dieną Vilniuje nugriaudėjo „FiDi 2009“ (Fizikų dienos 2009). Šiemet Fizikos fakulteto Studentų atstovybė buvo itin kūrybinga ir Fizikų dienas šventė beveik savaitę. Nuo ryto smalsuolių laukė varžytuvės fakulteto kieme: bulviašaudis, kiaušiasvaidis, fukso išmaudymas bačkoje, elektros kėdė…
tags: #mokslo #sriuba #pinigų #spausdinimas