„Mokslo sriuba“: Gamtoje verdantis gyvenimas ir laimės paieškos
„Mokslo sriuba“ - tai jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Ši laida nagrinėja įvairias mokslo temas, nuo gamtos stebuklų iki žmogaus psichologijos. „Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. arba žiūrėti kiekvieną šeštadienį 11:30 val. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomiausių „Mokslo sriubos“ laidų, skirtų gamtai ir žmogaus laimei.
Islandijos geizeriai: uolienų vėsintojai ir klimato kaitos indikatoriai
Islandija garsėja savo įspūdingais geizeriais. VU geologijos profesorius Andrejus Spiridinovas teigia, kad jie atlieka uolienų vėsintojų vaidmenį. Geizeriai - tai tarsi natūralūs karšto vandens fontanai, iššaunantys į orą. Geologas aiškina, kad tonos verdančio vandens šauna į kelių dešimčių metrų aukštį dėl specifinių geologinių sąlygų. Tačiau profesorius įspėja, kad jei klimatas pasikeistų ir taptų sausringas, tokių geizerių nebūtų. Tiesiog įkaistų žemė ir padidėtų ugnikalnių išsiveržimo tikimybė. Tai rodo, kad geizeriai yra ne tik įspūdingi gamtos reiškiniai, bet ir svarbūs klimato kaitos indikatoriai.
Gyvenimas miške: laukinės gamtos fotografijos menas
Miške verda gyvenimas, kurio mes dažnai nematome. Laukinius gyvūnus pastebėti nėra lengva, o juos užfiksuoti per fotoaparato objektyvą yra ypač sunki užduotis. „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje apsilankė vienas žinomiausių gamtos fotografų - Marius Čepulis. Jis prisiminė, kad jau nuo pat mažų dienų domėjosi laukine gamta, ją tyrinėjo ir stengėsi ją geriau suprasti. Vėliau M. Čepulio gyvenime atsirado fotografija, kurios menui įvaldyti prireikė perskaityti daug knygų ir praktikuotis.
Fotografas pripažįsta, kad prieš imant fotoaparatą į rankas, reikia pažinti mišką, žinoti gyvūnų lankymosi vietas ir jų elgesį. M. Čepulio teigimu, žmonės yra nutolę nuo laukinės gamtos ir mažai ką apie ją supranta. Tačiau fotografas pabrėžia, jog vis daugiau žmonių noriai žengia į mišką, kad jį pažintų. Smalsumą skatina ir fotografo užfiksuoti kadrai. M. Čepuliui tenka lankytis mokyklose ir vaikų darželiuose, kur jis pasakoja apie gyvūnus ir savo nuotykius miške. Jo darbas ne tik atskleidžia gamtos grožį, bet ir skatina žmones domėtis ir saugoti laukinę gamtą.
Žvynai, medžiai ir dantys: gamtos panašumai
Kitame krante, nuo medžio nušoka erelis žuvininkas. Skrenda link vandens, ištiesęs žvynuotas kojas, bet bebras jo nedomina. Mat po vandeniu kaip tik plaukioja žuvis. Tačiau ir žuvų žvynai nėra tokie jau vienodi. Apie visą tai, kuo panašūs žvynai, medžiai ir dantys - naujausioje mokslo sriubos rubrikoje. Ši rubrika atskleidžia netikėtus ryšius ir panašumus tarp skirtingų gamtos elementų, skatindama mus giliau pažvelgti į pasaulį, kuris mus supa.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Laimės paieškos: ką apie tai žino mokslas?
Pažiūrėkime kiek visko yra, o dar visai neseniai daug ko trūko. Džiaugtumės taikos laikotarpiu, o kiek karų buvo šioje žemėje! Jaučiame, kad dar kažko trūksta iki pilnos laimės. Ką mokslininkai žino apie šį jausmą? Kodėl mes norime patirti laimę? Ir visų svarbiausia, kaip jaustis geriau? „Mokslo sriubos“ kūrėjai šiuos klausimus uždavė Vilniaus universiteto psichologui prof. Ši laida nagrinėja sudėtingą laimės jausmo prigimtį, ieškodama atsakymų į klausimus, kurie jaudina kiekvieną.
Gamtai draugiškas elgesys: prigimtis ar sąmoningos pastangos?
Kaip manote, kas bendro tarp gamtai draugiško elgesio ir situacijos, kai užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir pirmajam žmogui pajudėjus, nesąmoningai pajudame ir mes? Pasak aplinkos psichologo dr. Pasak dr. M. S. Poškaus, svarbu suvokti, kad skirtingas bruožų komplektas, reiškia skirtingą išgyvenimo strategiją, tad jei žmogus linkęs neskubėti elgtis taip, kaip madinga, tai dar nereiškia, kad jis galiausiai taip nepasielgs. Tačiau kyla klausimas, kodėl išvis turėtume žmones skatinti tausoti gamtą? Noras pasiimti iš gamtos jis vis dar yra, bet kaip prigimtinio noro rūpintis gamta, tausoti gamtą, mes netūrėjome, taip didelė dalis mūsų jo ir dabar <…> jeigu nedėtume tam sąmoningų pastangų, irgi nelabai turėtume, nes tai tiesiog nėra mūsų prigimtyje, tai yra evoliuciškai nauja problema. Ši „Mokslo sriubos“ laida nagrinėja, ar gamtosauga yra įgimta žmogaus savybė, ar sąmoningų pastangų rezultatas. Diskusija atskleidžia sudėtingą žmogaus ir gamtos santykį.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“