Mokslo sriuba: Šviesa ir Nematomi Spinduliai aplink Mus
Ar kada nors susimąstėte apie pasaulį, kuris slypi už regimos šviesos ribų? Apie nematomus spindulius, kurie veikia mūsų kasdienį gyvenimą, nors jų ir nematome? Laida „Mokslo sriuba“, bendradarbiaujanti su Baltijos pažangių technologijų institutu, kviečia panagrinėti šią įdomią sritį ir atskleisti paslaptis, slypinčias už elektromagnetinių bangų. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val.
Nematomi Spinduliai: Infraraudonieji, Radijo Bangos ir Terahercai
Aplink mus nuolat virpa įvairios elektromagnetinės bangos. Prisiminkite, kaip automatiškai atsidaro parduotuvės durys, kai prie jų prisiartiname. Tai infraraudonieji spinduliai, dar vadinami šilumine spinduliuote, atlieka savo darbą. Taip pat, ar esate matę filmą, kuriame per kamerą matomas įvairiomis spalvomis išmargintas žmogaus siluetas? Vėlgi, tai infraraudonųjų spindulių nuopelnas.
Be infraraudonųjų spindulių, aplink mus sklando radijo bangos, kurios perduoda bevielį internetą, mobilųjį ryšį, televizijos transliacijas ir kitas technologijas, kurios mums yra tokios įprastos.
Terahercinės bangos - dar vienas nematomų bangų diapazonas, kurių žmogus nejaučia, nemato ir negirdi. Trilijonas virpesių per sekundę! Jas tyrinėja Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) dirbantys mokslininkai. Nors ši spinduliuotė gana silpna, esanti tarp šiluminės spinduliuotės ir radijo bangų, terahercus tyrinėjantys mokslininkai teigia, jog atliekami tyrimai - perspektyvi mokslo sritis, nes terahercinių bangų spindulius galima panaudoti pramonėje ar įvairiose praktikose, pavyzdžiui, paslėptų daiktų paieškai ar siuntų patikroms.
Žmonių Matoma Šviesa: Elektromagnetinių Bangų Šokis
Žmonių matoma šviesa - tai elektromagnetinės bangos, kurios virpa apie tūkstantį trilijonų kartų per sekundę. Jos sklisdamos erdvėje neša energiją. Akių tinklainėje esančios ląstelės sugeba šiuos virpesius paversti į nervinius signalus. Šie lekia sensoriniais neuronais ir pasiekia pakaušį. Regos centre jie virsta spalvomis ir sukuria vaizdą. Tai sudėtingas ir nuostabus procesas, leidžiantis mums matyti pasaulį aplink.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Ar Telefonas Po Pagalve Kenkia? Moksliniai Tyrimai ir Rekomendacijos
Ar mama yra sakiusi, kad miegant laikyti telefoną po pagalve yra nesveika? Prieš kelis metus Vilniaus universiteto fizikai kartu su onkologijos mokslininkais atliko eksperimentus, kuriais siekė nustatyti bet kokius apspinduliuotų ląstelių pokyčius. Dvi valandas radijo bangomis jie švitino ląsteles žymiai stipresniu lauku, nei leidžia Lietuvos higienos normos. Stebėtina tai, jog ląstelės į tokį poveikį visiškai nereagavo!
Vis dėlto, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mobiliųjų telefonų tyrimai rodo neigiamą trumpalaikį poveikį žmogaus sveikatai. Specialistai pataria ilgai nelaikyti telefono prie vienos ausies, nes nuo to šiek tiek pakyla ausies temperatūra.
Saulės Energija: Alternatyvus Energijos Šaltinis
Mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai - reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai. Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus.
Saulės elementai stipriai patobulėjo ir jų gamyba neįtikėtinai atpigo. Štai, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose už šiose jėgainėse pagamintą kilovatvalandę mokama 2,42 euro centų. Saulės jėgainėms energija nieko nekainuoja - ji gaunama iš Saulės, todėl iškart sutaupoma įvairioms žaliavoms kaip dujoms ar akmens angliai.
Lietuvoje, palyginus, saulės nėra tiek daug, tačiau net ir čia apsimoka iš Saulės gaminti elektrą savo poreikiams. Tereikia įsigyti saulės elementų ir, įrengus juos ant stogo, elektros pasigaminti sau pačiam. Tokia investicija atsiperka maždaug per 10 metų.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Yra teigiančių, kad Lietuvoje saulės energetikos apskritai neverta vystyti, esą turime per mažai saulės šviesos, pas mus nuolat debesuota. Specialistų teigimu, tai - mitas. „Lietuvoje mes turime tiek pat saulės, kiek ir Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, - dviejose valstybėse, kurios turi vieną didžiausių instaliacijų (saulės elementų - red. past.) kiekių, tenkančių vienam gyventojui“, - teigia V. Kieras. Jam antrina ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius: „Mums geriau nei Šiaurės Lenkijoj, Danijoj ar Belgijoj, kur saulės energetika labai vystoma.“
Meteorologiniai Palydovai: Akys Atmosferoje
Jei kai kurie manome, kad meteorologiniai palydovai tėra paprasti aplink Žemę skraidantys fotografavimo įrenginiai, labai apsigauname. Kiekviename palydove prie jo rėmų yra pritvirtinta daug atskirų mokslinių instrumentų. Jie matuoja temperatūrą, drėgmę, slėgį, vėjo greitį ir perduoda duomenis į Žemę. Meteorologai pjausto atmosferą kaip pyragą, mato kas vyksta virš vandenynų ir aukštai virš mūsų.
„Įsivaizduokite, kad bus, jei mesite nedidelį ir nesunkų daiktą. Daiktas kiek palėks ir nukris. Kosminė stotis iš esmės yra toks daiktas, kuris yra paimtas ir paleistas tiek smarkiai, kad nukrenta lygiai tiek, kiek dėl apvalumo užsilenkia Žemės paviršius. Jis visą laiką krenta, bet kadangi lekia labai greitai, Žemė nuo jo pabėga, dėl to, kad yra apvali.“ - pasakoja Vilniaus universiteto profesorius dr.
Pati ambicingiausia Žemės stebėjimo programa šiuo metu yra „Copernicus“. Pagrindinis Europos kosmoso agentūros (ESA) indėlis į šį projektą - septynios „Sentinel“ misijos, iš kurių keturios šiuo metu jau veikia.
Vitaminas D ir Saulės Šviesa
„Soliariumo lempos pradeda spinduliuoti ultravioletinius spindulius. Tai yra tie patys Saulės spinduliai dėl kurių įdegame prie jūros. Pradeda gamintis vitaminas D. Tik apie 10 procentų jo gauname su maistu, o net 90 - iš šviesos. Daugumai mūsų trūksta vitamino D. Lietuvoje mažai Saulės."
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
Kitos Naujienos iš Mokslo Pasaulio
- Kėdainiuose rugsėjo 25 d. duris atvėrė „Airtech“ metodinis centras, kuriame vaikai galės įgyti dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių.
- Šią vasarą Povilas Dabrila VILNIUS TECH universitete sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Inovatyvaus vantinio-styginio plieno tilto konstrukcijų analizė”.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pasveikinti ir į studijas išlydėti konkurso „Kitas 100″ laureatai, įstoję į geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas.
- Rugpjūčio 28 d., ketvirtadienį, Nemenčinės kultūros centre vyko Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovų konferencija.
- Iš pareigų traukiasi Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė, rašo portalas LRT.lt.
- Pradinių klasių mokytoja bei Kalvarijos gimnazijos darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkė Eglė Navickienė pirmadienį paskelbė bado streiką.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia mokyklas naujus mokslo metus pradėti pamoka, skirta iškiliausio Lietuvos menininko M. K.
- Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje įvyko projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ atidarymo renginys.
- Šiemet į aukštąsias mokyklas - universitetus ir kolegijas - kviečiama 20,9 tūkst. stojančiųjų (pernai 19,4 tūkst.), iš jų 12,7 tūkst.
- Kaunas išlieka lyderiu švietimo srityje. Tai patvirtina šių metų abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatai - net 1113 šimtukų.
- Šį pavasarį trijose Šalčininkų rajono mokyklose vykusiuose kūrybiniuose užsiėmimuose 12-18 metų jaunuoliai bendradarbiavo su profesionaliais aktoriais.
tags: #mokslo #sriuba #šviesa #you #tube