„Mokslo sriuba“: kas tai? Mokslo populiarinimo iniciatyva Lietuvoje
Šiandien kalba yra nepakeičiama komunikacijos priemonė, leidžianti žmonėms perduoti informaciją, ją suprasti, išreikšti mintis ir planuoti veiksmus grupėse. VU podoktorantūros stažuotojo Vladimiro Panovo teigimu, kalbą galima laikyti universalia žmonijos evoliucijos adaptacija. Daugybės kalbų egzistavimas, jų panašus kompleksiškumas ir faktas, kad nėra nė vienos žmonių bendruomenės, kuri neturėtų kalbos, patvirtina šią mintį. Kalba taip pat svarbi formuojant asmeninius santykius, komunikuojant ir koordinuojant bendrus veiksmus. „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje V. Panov atskleidė, kad šiuo metu labiausiai tikėtina monogenezės kalbos kilmės teorija. Pagal ją, visos kalbos kilo iš vienos bendros pirmykštės prokalbės, kuri vis kisdama paplito po visą pasaulį. Tačiau sunku patvirtinti ar paneigti šią teoriją, nes nėra išlikusio jokio apie pirmykštę kalbą bylojančio palikimo.
Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną iš mokslo populiarinimo iniciatyvų Lietuvoje - „Mokslo sriubą“. Išsiaiškinsime, kas tai yra, kokie jos tikslai ir veikla, bei kaip ji prisideda prie mokslo populiarinimo Lietuvoje.
„Mokslo sriuba“: kas tai?
„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Tai mokslo populiarinimo televizija, skirta smalsiems žmonėms. Iniciatyvos komandos narys, mokslo populiarintojas Ignas Kančys teigia, kad kartu su savanoriais jie kuria TV laidą, kuria siekia šviesti žmones.
Pavadinimo kilmė ir prasmė
Pavadinimas „Mokslo sriuba“ gimė ieškant patraukiančio pavadinimo. Laidos žiūrovė Vaiguva logiškai paaiškino vardo prasmę: „Sriuba, kaip žinia, yra kažko nuoviras, o virimo metu kažkas yra ekstrahuojama, išskiriama. Būtent tai ir randu šioje laidoje - išskirtą mokslinių atradimų ar mokslo pažangos reiškinių esmę, pateiktą ne kažkurios disciplinos spec. terminais“.
„Mokslo sriubos“ tikslai ir veikla
Pagrindinis „Mokslo sriubos“ tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant sudominti žmones mokslu ir kelti visuomenės sąmoningumą, plėsti žinių visuomenę. Iniciatyva siekia parodyti žmonėms visai kitokį pasaulį nei daugelis jį įsivaizduoja, ne tik apie tai, kas mūsų laukia ateityje, o kokios galimybės jau yra šiandien.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Laidos kūrimo procesas
„Mokslo sriuba“ kuria mokslo populiarinimo laidas, populiarina mokslą socialiniuose tinkluose ir kitaip. Laidos kūrimo procesas susideda iš kelių etapų:
- Temos sugalvojimas: Iš pradžių sugalvojama laidos tema.
- Interviu su mokslininkais: Paimami interviu iš mokslininkų, specialistų.
- Teksto parengimas: Parengiamas laidos tekstas, kurį vedėjas įskaito.
- Montavimas: Sumontuojama laida.
Vieną savaitę rašomas laidos tekstas, kitą savaitę montuojama. Prie „Mokslo sriubos“ kūrimo prisideda labai daug žmonių įvairiausiose pasaulio šalyse, naudojant labai daug informacijos šaltinių ir kitos filmuotos medžiagos. Pavyzdžiui, jei NASA TV komanda nekurtų nuostabių reportažų, nebūtų kuo iliustruoti kosmines misijas. Jei koks nors žmogus Kinijoje nenufilmuotų eismo kamščių, nebūtų galima jų parodyti.
Autoriaus teisės
Pagal įstatymus, švietimo, edukacijos tikslais galima naudoti kitų medžiagą nurodant autorių. Jei pasižiūrėsite į laidos titrus, nustebsite, kiek daug skirtingų autorių medžiagos naudojama - universitetų, mokslo laboratorijų, televizijų, filmų kompanijų, įvairiausių įmonių ir žmonių. NASA savo medžiagą leidžia naudoti bet kokiais tikslais, tik turi būti nurodyta, kad tai NASA medžiaga. Laidos iliustravimas yra atskiras menas, nes vaizdai gali sustiprinti arba susilpninti pateikiamą informaciją, suteikti papildomą prasmę.
Temų įvairovė
„Mokslo sriuba“ kasmet gauna kelias dešimtis įdomių temų. Pavyzdžiui, apie šunis, skaičių Pi, elektrą, kvantinę fiziką. Kreipiasi mokslininkai ir siūlo sukurti laidas apie jų tyrimus. O vienas žiūrovas pasiūlė sukurti laidą apie „Rusijoje laikomus ateivius“. Kadangi komanda yra jauna ir daugelis jos narių yra studentai, labiausiai norima, kad „Mokslo sriuba“ būtų įdomi jų bendraamžiams. Tačiau žvelgiant plačiau, mokslu siekiama sudominti visą visuomenę.
Auditorija
Pagal „Youtube“ statistiką, didžioji dalis „Mokslo sriubos“ žiūrovų yra 25-35 m. amžiaus.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
„Mokslo sriubos“ indėlis į mokslo populiarinimą
„Mokslo sriuba“ siekia į Lietuvą atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba. Visos laidos kuriamos remiantis tik patikimais šaltiniais. Iniciatyva yra atvira visiems norintiems prisidėti prie laidos kūrimo.
Mokslo populiarinimo svarba
Iniciatyvos atstovai mano, kad mokslo populiarinimas yra reikšminga investicija ne tik į visuomenės mentalitetą, bet ir į švietimo bei mokslo ateitį. Jie siekia aukščiausios turinio kokybės, keldami sau iššūkį, kad kiekviena nauja laida būtų geresnė, nei prieš tai buvusi. Tikslas - kad „Mokslo sriuba“ būtų pati geriausia mokslo populiarinimo laida pasaulyje.
Ateities vizija
„Mokslo sriuba“ siekia, kad laidos kūrimas būtų jų pajamų šaltinis. Iniciatyva pasisako prieš paslėptą reklamą.
Pavyzdžiai iš laidų
„Mokslo sriuba“ nagrinėja įvairias temas, nuo neurobiologinių tyrimų iki minimalizmo.
Smegenų tyrimai
Ateityje, galbūt, galėsime valdyti mašinas vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų, įskaitant ir Vilniaus universitetą. VU Neurobiologijos ir biofizikos katedroje yra tiriamas alkoholio poveikis. Žiurkės gali rinktis - jos turi du buteliukus, viename yra grynas vanduo, kitame - alkoholio tirpalas. Jos labai protingos, greitai išmoksta kur yra kas, ir valingai renkasi alkoholį.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
Minimalizmas
Viena iš tokių iniciatyvų - sparčiai populiarėjantis minimalizmas, kuris ragina atsigręžti į darną su gamta ir žmonėmis, neprisirišti prie materialių dalykų. Minimalistės Lauros Pievelytės-Juknės teigimu, atsisakius nereikalingų daiktų, gyvenime atsiranda daugiau vietos asmeniniams potyriams. Toks gyvenimo būdas yra atsakas vartotojiškos visuomenės sukeliamoms problemoms ir orientuotas į sąmoningą savo vietos pasaulyje suvokimą.
Istorija ir pripažinimas
2012 m. spalio 1 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas laidai „Mokslo sriuba“ suteikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažą (projekto globą). Globa baigta 2015 m.
Kur žiūrėti „Mokslo sriubą“?
„Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - per www.youtube.com paskyrą.
tags: #mokslo #sriuba #kas #tai #yra