Mokslo sriuba: narkotikai, priklausomybės ir smalsumo skatinimas
Šiandien Lietuvoje vis daugiau žmonių domisi mokslu, o tai iliustruoja teigiamus visuomenės pokyčius. Aplinkiniai procesai vertinami iš chemijos, fizikos, astronomijos, filosofijos ir kitų mokslų perspektyvos. Mokslinis raštingumas padeda susikurti ir ekonominę gerovę.
Mokslo populiarinimo svarba
Mokėti paaiškinti aplink vykstančius procesus mokslo žiniomis, kurios nuolat pildosi, gali būti labai naudinga. Tai ne tik gera tema pokalbiui, bet ir suteikia galimybę pagerinti buities sąlygas, eksperimentuoti ir atrasti. Vaikai itin aktyviai domisi mus supančiais reiškiniais, todėl jiems teorijomis pagrįsto atsakymo dažnai neužtenka. Jie nori paliesti, užuosti, o šis pasaulio suvokimo pradžiamokslis naudingas jų smegenims.
Populiarėja interaktyvūs mokslo muziejai, organizuojamos eksperimentinės stovyklos, o laboratorijų įranga iš universitetų persikelia į mokyklas. Lietuvaitės netgi kviečiamos švęsti mergvakarius biokosmetikos akademijose, kur trumpam tampa biochemikėmis, gaminančiomis natūralias veido, kūno ir plaukų priežiūros priemones.
Mokslo raštingumas Lietuvoje
Nors ne vieno lietuvių mokslininko straipsnis buvo publikuotas prestižiniuose moksliniuose žurnaluose, o daugybė laborantų atlieka tyrimus garsiausiuose universitetuose, mokslinis raštingumas Lietuvoje vis dar nėra pakankamas. Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius Tomas Žalandauskas teigia, kad lietuviai vis dar patenka į mažiausiai mokslu besidominčių europiečių ratą.
Kodėl svarbu domėtis mokslu?
Domėjimasis mokslu ir inovacijomis padeda žmonėms geriau rūpintis savo kasdienybe, sveikata, asmeniniu saugumu. Tyrimai rodo, kad didesnio mokslinio raštingumo žmonės paprastai turi daugiau galimybių susikurti asmeninę ekonominę gerovę ir gauti geresnį darbą. Valstybei mokslinis visuomenės raštingumas taip pat svarbus dėl tiesioginės sąsajos su ekonominiu augimu ir galimybėmis konkuruoti tarptautinėse rinkose.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Kaip paskatinti domėjimąsi mokslu?
Domėjimąsi mokslo naujienomis gali paskatinti tik kokybiškas turinys ir galimybė pažinti mokslą bei mokslininkus kasdienybėje. Reikia suteikti daugiau galimybių gyvai pabendrauti visuomenei ir mokslui.
"Mokslo sriuba": populiarinimas internete
Mokslo naujienas lietuviai vis dažniau seka internete, tačiau mokslo populiarinimo projektus įgyvendinantys žmonės pastebi, kad pasitempti dar yra kur. "Mokslo sriubos" virėjas Ignas Kančys pasakoja, kad kai kurie jo pažįstami abejoja moksliniais faktais dėl klimato kaitos, vakcinų efektyvumo, tiki horoskopais ir galvoja, kad Žemė yra plokščia.
"Mokslo sriuba" - keista, įdomi, nuotaikinga ir kerinti mokslo populiarinimo internetinė televizija smalsiems žmonėms. Laidą kuria jauni žmonės, daugiausia studentai savanoriai, susibūrę į komandą populiarinti mokslą visuomenėje. Laidose diskutuojama apie įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. Pagrindinis laidos tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą, kurti ir plėsti žinių visuomenę. Supažindinti tautą su mokslo ir technologijų dabartimi, praeitimi ir ateitimi, sudėtingus dalykus pateikiant paprasta, suprantama ir įdomia kalba.
Ignas Kančys teigia, kad Lietuvoje trūksta mokslo populiarintojų ir pažintinių straipsnių, renginių, stovyklų, festivalių, TV ir radijo laidų. Dėl to nuolat ieškoma naujų autorių ir kūrėjų, kurie norėtų išbandyti save šioje veikloje.
Mokslo triukai televizijoje
Jaunas fizikas Pijus Vaškevičius viename populiariame šou parodė, kad mokslo eksperimentams net ir komercinėje televizijoje gali atsirasti vietos. Jo bandymai ne tik sužavėjo tūkstančius, tačiau ir trumpam ištrynė ribą tarp magijos ir mokslo. Mokslą populiarinantys pasirodymai yra pagrindinis Pijaus pragyvenimo šaltinis. Tai, kad iš pažiūros nuobodus ir sausas mokslas (fizika ar chemija) gali tapti patrauklus, vaikinas įrodė scenoje.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Kaip skatinti vaiko mokslinį smalsumą?
Nors išpopuliarėjus kompiuterinėms technologijoms sudominti vaiką kažkuo kitu, pavyzdžiui, gamtos mokslais, yra sudėtinga, tačiau tai padaryti įmanoma. Vaiko smalsumas turi būti skatinamas ir kurstomas.
Štai keletas idėjų, kaip vaikus sudominti mokslu:
- Kartu stebėkite gamtą: Parodykite vaikui, kaip voras bėgioja po savo tinklą, aplankykite paukščių stebėjimo punktą, pabūkite šalia vikšro, kol jis virs drugeliu, pasodinkite augalo sėklą ir fiksuokite, kaip ji auga.
- Orų prognozės: Pasiūlykite vaikui kartu stebėti orų prognozes per televiziją, patikrinkite, kokie orai bus jūsų mieste, paaiškinkite, kaip veikia termometras, o vėjo greitį geriausia matuoti savo rankomis sumeistrautu aitvaru. Stebėdami vaivorykštę nupieškite jos spalvas ir paaiškinkite, kokios spalvos gali būti šviesos spektras.
- Cheminės ir fizikinės savybės: Atlikite eksperimentą ant vandens ir kartu sužinokite, kiek reikia pripilti vandens į kibiriuką, kad jis nuskęstų, kaip keičiasi vandens kiekis, jei kibiriukas plastmasinis, metalinis. Per kiek laiko ištirps iš šaldytuvo išimtas ledo gabalėlis? Parodykite, kaip šviesą atspindi veidrodis. Ar žinote, kada greičiau puodelyje ištirps cukrus? Kai vanduo bus šaltas ar kai bus šiltas?
- Žemė ir dangus: Kartu pririnkite įvairiausio dydžio akmenų ir pasiruoškite keliems sunkiems klausimams apie juos - iš kur jie atsirado, kodėl skiriasi jų forma, ar yra vienodų akmenų? Sukonstruokite automobilių ar lėktuvų modelių, fotografuokite dangaus kūnų judėjimą, sukurkite Mėnulio kalendorių su jo piešiniais, surinktus akmenis palikite lauke ir sužinokite, kaip jie pasikeis.
- Energija: Kaip keičiasi elektros skaitliuko rodmenys įjungus daugiau ar mažiau elektros prietaisų namie? Paaiškinkite, kodėl nuo šaldytuvo nenukenta iš užsienio šalių parvežti magnetukai, pažaiskite su jais, papasakokite, kokią ilgą kelią nukeliauja šiukšlės, kodėl verta jas rūšiuoti. Nepamirškite supažindinti vaiko su automobilio prietaisų skydeliu, kaip nuvažiuoti daugiau kilometrų su tuo pačiu kiekiu degalų? Kiek užtruktumėte laiko tą patį atstumą keliaudami automobiliu, lėktuvu, dviračiu, pėsčiomis?
Psichologė Aušra Pundzevičienė teigia, kad bendra tėvų ir vaiko veikla visada buvo ir yra santykių pamatas. Jei bendradarbiaujant ir nebijant konfliktų įveikiami iššūkiai ir išsprendžiamos problemos, vaikas gauna maksimaliai vertingas gyvenimo pamokas. O mokosi visada - stebėdamas, kaip tėvai gyvena, ką kalba ir ką daro (kiek tai sutampa), kiek knygų skaito, kaip žaidžia, ar domisi mokslu, sportuoja.
Narkotikai ir psichodelikai: nauji tyrimai ir perspektyvos
Pastaruoju metu pasaulyje stebimas didėjantis susidomėjimas psichodelinėmis medžiagomis ir jų terapiniu potencialu. Mokslininkai atlieka tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kaip šios medžiagos gali padėti gydyti įvairias psichikos sveikatos būkles, tokias kaip potrauminio streso sutrikimas (PTSS), depresija ir priklausomybės.
Nauji tyrimai
- Naujame žurnale „Journal of Psychopharmacology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad intraveninis ketaminas, vartojamas psichodelinės terapijos stiliumi, gali labai ir ilgai mažinti potrauminio streso sutrikimo (PTSS) simptomus.
- Šveicarijoje atliktas tyrimas su asmenimis, sergančiais gydymui atsparia depresija, rodo, kad šie pacientai gali geriau toleruoti gydymą intranazaliniu esketaminu arba raceminiu ketaminu, kai gydymo sesijos metu klausosi muzikos.
- Naujas tyrimas parodė, kad psilocibino turintis grybų ekstraktas pasižymi stipresniu ir ilgalaikiu poveikiu sinapsiniam plastiškumui, palyginus su jo sintetiniu atitikmeniu.
- Vienkartinis geriamasis MM120 (lizergido d-tartrato), tiriamojo lizerginės rūgšties dietilamido (LSD) pagrindu sukurto vaisto, vartojimas 2B fazės tyrimo metu greitai ir ilgam pagerino generalizuoto nerimo sutrikimo simptomus.
Iššūkiai ir pavojai
Nors psichodelinės medžiagos turi didelį potencialą, svarbu atsiminti, kad jos nėra be trūkumų. Psichodelikus vartojantys žmonės gali patirti psichologinių iššūkių, nemalonių ar pavojingų šalutinių poveikių, be to, šių vaistų vartojimo sesijos gali ilgai trukti. Taip pat svarbu pabrėžti, kad šis tekstas nėra rekomendacija ar skatinimas naudoti draudžiamas psichoaktyvias medžiagas. Jis skirtas informavimui ir žalos mažinimui.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
"Skaitmeniniai narkotikai": mitas ar realybė?
Pastaraisiais metais internetinėje bendruomenėje aktyviai aptarinėjamos labai savitos paslaugos, kurias komerciniu pagrindu kiekvienam pageidaujančiam teikia kelios skirtingų šalių kompanijos. Vienas tokių „servisų“ - „I-Doser“ - užsiima prekyba specialiais garso įrašais, kuriuos klausant galima pajusti kai kurių labiausiai paplitusių narkotinių medžiagų poveikiui ekvivalentų efektą.
Šios technologijos tam tikru laipsniu yra veiksmingos, tik neaiškus potencialus didžiausias galimas jų poveikis, saugumas žmogui ir tikslingumas. Be to, pasirodo, jog mokslininkų nuomonė šiuo klausimu dažnai skiriasi. Skaitmeniniai narkotikai poveikį žmogui daro per vadinamuosius binauralinius ritmus sudėtingą - akustinį reiškinį, kurį viso pasaulio mokslininkai tiria jau ne vieną dešimtmetį.
Apibendrinant vadinti binauralinius ritmus skaitmeniniais narkotikais (arba atvirkščiai) negalima. Visuomenei būtina suprasti, jog žaidimai su binauralinėmis technologijomis yra pavojingi. Ar reikalingi mums „skaitmeniniai narkotikai“? Žmogus joms tiesioginio poreikio bent jau šiandien neturi. Juk mūsų protėviai ištisus tūkstančius metų gyveno ir džiaugėsi gyvenimu, buvo laimingi ir kūrė istoriją nestimuliuodami smegenų elektromagnetiniais virpesiais.
Priklausomybės XXI amžiuje
Jau gerai žinome įprastas priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų, azartinių žaidimų. Tačiau XXI a. atsiranda daug daugiau pagundų, o su jomis ir „modernesnių“ negalavimų - priklausomybių nuo soliariumų (tanoreksija), nuo interneto (socialinių tinklų), darbo, pirkimo, valgymo ir t. t.
Priklausomybėms būdinga tai, kad, norint patirti tą patį malonumą, medžiagos ar tam tikros veiklos reikia vis daugiau. Tai vadinama tolerancijos didėjimu. Kontrolės praradimas - svarbus diagnostinis priklausomybių kriterijus. Specialistai teigia, kad šiuolaikiniam žmogui tikimybė tapti priklausomam yra didesnė. Tai lemia didėjantis gyvenimo tempas, laiko ir socialinės paramos stoka, susvetimėjimas. Naujos technologijos lyg ir padeda mums spręsti šias problemas, bet, kita vertus, jos greitai gali tapti vieninteliu mūsų problemų sprendimo būdu.
Svarbu pabrėžti, kad vadinamosios šiuolaikinės priklausomybės yra skatinamos. „Pirk, nes tu to verta“, „Palengvink savo bendravimą / darbą įsigydamas naują išmanųjį telefoną“, „Žaisk, neišeidamas iš namų“. Tokius ir panašius raginimus mes girdime kasdien.
Kaip užkirsti kelią priklausomybėms?
Prevencinėse programose, kurios siūlomos jauniems žmonėms, yra mokoma vadinamųjų gyvenimo įgūdžių - streso įveikos, konfliktų sprendimo, efektyvaus bendravimo, sprendimo priėmimo ir pan. Tikimasi, kad tada asmuo, susidūręs su įvairiais sunkumais, nepuls gerti, valgyti, dirbti ir pan., o mokės efektyviai spręsti iškilusias problemas.
Niekas nesako, kad visų tų dalykų, nuo kurių gali rastis priklausomybė (alkoholio, saldumynų, kompiuterio ir t. t.), būtinai reikia atsisakyti. Tikrai ne. Tačiau mes turime išmokti racionaliai tuo naudotis, jausti saiko jausmą.
tags: #mokslo #sriuba #apie #narkotikus