„Mokslo sriuba“: kas tai ir kodėl ji tokia svarbi?
Įvadas
Šiandien, kai technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, o mokslas tampa vis labiau prieinamas, svarbu turėti platformą, kuri suprantamai ir įdomiai pateiktų naujausius atradimus ir idėjas. Būtent tokia platforma ir yra „Mokslo sriuba“ - iniciatyva, siekianti populiarinti mokslą visuomenėje.
Kas yra „Mokslo sriuba“?
„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Tai bendruomenė, siekianti populiarinti mokslą visuomenėje kuriant mokslo populiarinimo laidas, populiarinant mokslą socialiniuose tinkluose ir kitaip. Tai keista, įdomi, nuotaikinga, kerinti mokslo populiarinimo televizija smalsiems žmonėms.
Tikslai ir misija
Pagrindinis „Mokslo sriubos“ tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą ir plėsti žinių visuomenę. Iniciatyvos misija - kūrybiškai ir įdomiai plačiajai visuomenei pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus. „Mes siekiame žmonėms parodyti visai kitokį pasaulį nei daugelis jį įsivaizduoja. Ne tik apie tai kas mūsų laukia ateityje, o kokios galimybės jau yra šiandien.“
Laidos formatas
Laida „Mokslo sriuba“ apima įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, vystomas naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - per www.youtube.com paskyrą. Anksčiau buvo galima žiūrėti ir kiekvieną šeštadienį 11:30 val.
„Mokslo sriubos“ veikla
„Mokslo sriuba” yra apie įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, vystomas naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. Iniciatyva siekia Lietuvai atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba. Visos laidos kuriamos remiantis tik patikimais šaltiniais.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Mažų molekulių enciklopedija
Vienas iš pavyzdžių - lietuvių kuriama mažų molekulių enciklopedija. Tyrėjas domisi mažų cheminių molekulių struktūromis. Jei paimsime medžiagos kristalą ir jį apšviesime rentgeno spinduliais, tam tikru impulsu, įvyks įdomus dalykas. Rentgeno spinduliai atsispindės nuo atomų labai tiksliais kampais, kuriuos greitų detektorių dėka įmanoma išmatuoti. Tačiau, fizikas susidūrė su iššūkiu, nes įvairiausių molekulių duomenys yra saugomi duomenų bazėse, kurios yra komercinės.
Saulius Gražulis pasakoja: „Licenzija draudžia platinti netgi rezultatus, padarytus naudojantis duomenų bazę. O tai mano požiūriu yra nepriimtina. Mokslo tikslas - tekti žinias. Ir tada aš pagalvojau - padarykime kaip hakerių bendruomenėje, kur kiekvienas parašo programą, o naudojasi visi bendrai“.
Minimalizmas
Viena iš tokių iniciatyvų - sparčiai populiarėjantis minimalizmas, kuris ragina atsigręžti į darną su gamta ir žmonėmis, neprisirišti prie materialių dalykų. Minimalistės Lauros Pievelytės-Juknės teigimu, atsisakius nereikalingų daiktų, gyvenime atsiranda daugiau vietos asmeniniams potyriams. Toks gyvenimo būdas yra atsakas vartotojiškos visuomenės sukeliamoms problemoms ir orientuotas į sąmoningą savo vietos pasaulyje suvokimą.
„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje L. Prievelytė-Juknė papasakojo, kad minimalistų yra įvairių - nuo tokių, kurie gyvena toli nuo miestų ir stengiasi viskuo apsirūpinti patys, iki mieste gyvenančių entuziastų, kurie rūšiuoja, kompostuoja ir perka tik kokybiškus daiktus.
Atliekų deginimas
Vis dar gaji nuomonė, jog atliekų deginimas yra itin pavojingas sveikatai. Manoma, jog deginamos atliekos skleidžia tokį patį bjaurų kvapą, kaip ir sąvartynai, kurie ilgai pūva lauke karštomis vasaros dienomis. Tačiau ar labai nustebtumėte sužinoję, jog atliekų deginimas moderniose termofikacinėse elektrinėse yra itin švarus procesas, kuomet į aplinką išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis yra kelis kartus mažesnis nei nustatytos ribos?
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
„Mokslo sriubos“ kūrėjai klausia, kaip išvalomi dūmai, kad iš termofikacinių elektrinių kaminų į aplinką patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų, kaip vyksta pats deginimo procesas. Koks yra skirtumas tarp nepilno ir pilno degimo ir kodėl pastarasis - mažiau žalingas mūsų sveikatai?
Išsivysčiusios Vakarų Europos bei Skandinavijos šalys atliekų į sąvartynus veža labai mažai: šiukšlės deginamos ar perdirbamos. Lietuva, tuo tarpu, į sąvartynus gabena daugiau nei 70 proc. visų atliekų. „Tam, jog perdirbtum plastikinį butelį nuo aliejaus ar, dar blogiau, kokio nors tepalo, visų pirma turi jį išvalyti. Ekonominė logika sako, kad švarios atliekos turėtų būti perdirbamos, nešvarios - deginamos“, - sako termofikacinės jėgainės „Fortum Klaipėda“ atstovas Andrius Kasparavičius. Atliekos gali virsti kuru ir tokiu būdu aprūpinti gyventojus elektra bei šiluma.
Partnerystės ir pripažinimas
2012 m. spalio 1 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas laidai „Mokslo sriuba“ suteikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažą (projekto globą). Globa baigta 2015 m. Tai rodo, kad „Mokslo sriuba“ yra vertinama kaip svarbi ir reikšminga iniciatyva, prisidedanti prie mokslo populiarinimo Lietuvoje.
Finansinės ataskaitos ir veiklos skaidrumas
„Mokslo sriuba“ yra skaidri organizacija, viešai skelbianti savo veiklos ir finansines ataskaitas. Tai leidžia visuomenei stebėti, kaip yra naudojami finansiniai ištekliai ir kokie yra pasiekimai. Viešai prieinamos 2012-2024 metų ataskaitos.
Ketvirtoji pramonės revoliucija ir dirbtinis intelektas
„Tikriausiai visi esame girdėję, kad šiuo metu vykstantys itin greiti technologiniai pokyčiai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija. Kaip žinome, pirmąją pramonės revoliuciją lėmė garas ir vanduo, antrąją - elektra, trečiąją - masinė gamyba ir automatizacija. O dabar matome skaitmenizacijos, daiktų interneto ir dirbtinio intelekto proveržį. Ar žinojote, kad dirbtinis intelektas socialiniuose tinkluose mums parenka draugų įrašus ir įdomius vaizdelius? Jis gali pakeisti televizijos laidų vedėjus ir atmerkti mūsų užsimerkusias akis nuotraukose. Dirbtinio intelekto algoritmai net kuria paveikslus.“ „Mokslo sriuba“ neabejotinai nagrinėja ir šias temas.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
Kaip prisidėti?
„Mokslo sriuba“ yra atvira visiems norintiems prisidėti prie laidos kūrimo. Tai puiki galimybė jaunimui ir visiems, besidomintiems mokslu, įsitraukti į prasmingą veiklą ir prisidėti prie mokslo populiarinimo Lietuvoje. Anksčiau buvo kviečiama balsuoti už iniciatyvas nuo rugsėjo 9 iki spalio 9 dienos 22 valandos.
tags: #mokslo #sriuba #kas #tai