Mokslo sriuba: Kaip galime pakeisti pasaulį?
Įvadas
Šiandien pasaulis susiduria su daugybe iššūkių - nuo maisto trūkumo ir klimato kaitos iki etinių dilemų, susijusių su dirbtiniu intelektu. Tačiau mokslas ir technologijos suteikia mums įrankius, leidžiančius spręsti šias problemas ir kurti geresnę ateitį. "Mokslo sriuba" - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuri nagrinėja šiuos klausimus ir skatina visuomenę domėtis mokslu. "Mokslo sriubą" galima ragauti šeštadieniais 11:30 val.
Ketvirtoji pramonės revoliucija ir dirbtinis intelektas
Tikriausiai visi esame girdėję, kad šiuo metu vykstantys itin greiti technologiniai pokyčiai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija. Kaip žinome, pirmąją pramonės revoliuciją lėmė garas ir vanduo, antrąją - elektra, trečiąją - masinė gamyba ir automatizacija. O dabar matome skaitmenizacijos, daiktų interneto ir dirbtinio intelekto proveržį.
Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar daro didelę įtaką mūsų gyvenimui. Dirbtinis intelektas socialiniuose tinkluose mums parenka draugų įrašus ir įdomius vaizdelius. Jis gali pakeisti televizijos laidų vedėjus ir atmerkti mūsų užsimerkusias akis nuotraukose. Dirbtinio intelekto algoritmai net kuria paveikslus. Tačiau DI kelia ir etinių klausimų. Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto profesorius Nikas Bostromas (Nick Bostrom) knygoje „Superintelligence“ (Superintelektas) teigia, kad DI gali palengvinti žmonių gyvenimą, tačiau jeigu ši technologija nebus kontroliuojama, ji gali sukelti žmonijai rimtų pavojų. Automobilių kompanijos Tesla įkūrėjas Elonas Maskas (Elon Musk) dirbtinį intelektą pavadino „didžiausia mūsų egzistencine grėsme“ ir „demonu“, kurį mėgina prisikviesti mokslininkai ir technologai.
Vieno įtakingiausių pasaulio fizikų - Stiveno Hokingo (Stephen Hawking) nuomone, DI kūrimas žmoniją gali paskatinti išnykti, nes žmonės, ribojami lėtos biologinės evoliucijos negalės varžytis su DI, todėl bus išstumti. „Silpnasis“ DI jau egzistuoja, yra daug kur integruotas. Silpnasis DI nesistengia pamėgdžioti žmogaus smegenų. DI keičia mus kaip individus ir kaip biologinę rūšį. N. Bostromą neramina nenuspėjamumas to, kas gali atsitikti, kai technologija priartės prie „stipraus“ DI atsiradimo ribos, kai jis iškels sau tikslus, nenumatytus programuotojų. Kaip DI užprogramuoti saugų žmonijai? Etinių normų negalima užprogramuoti. Ar DI laikysis šalies konstitucijos, o gal laikysis teroristinės šalies taisyklių? Galimybių diapazonas yra platus.
Maisto trūkumas ir tvarus žemės ūkis
Trylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus ir dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus. Kas dešimt sekundžių po vieną vaiką. „Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, šiandien užauginame tiek maisto, kiek užtektų visiems žmonėms. Mes turime sočiai maisto! Daugiau nei po 2100 kilokalorijų kiekvienam per dieną. Tačiau šį rytą, apie 842 milijonai žmonių atsikėlė ir nežinojo ar pavyks pavalgyti. Tai yra kas aštuntas žmogus iš mūsų. Ar norime tobulėti kaip žmonija? todel kad dauginasi kaip triusiai o ju zeme tiek ismaitinti negali, tai kuom cia mes kalti????
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Norint išmaitinti 9 mlrd. žmonių, reikia optimizuoti žemės ūkį. Vietoj grūdų galvijus šerti sojomis; toliau atitinkamai plėtoti žuvininkystę, paukštininkystę ir kiaulininkystę, mažinant jaučių ir avių (vištos ir žuvys grūdus paverčia mėsa triskart veiksmingiau nei galvijai; kiaulės užima tarpinę padėtį); ir plėsti prekybą - ne tik dėl to, kad burnų ir augalų nebebus tiek pat, bet ir todėl, kad prekyba skatina specializuotis auginti geriausiai konkrečiame regione derančius pasėlius. Jei kainos paskatins pasaulio žemdirbius imtis šių priemonių, tikėtina, kad 2050 m. mažesni pasėlių plotai 9 mlrd. išmaitins geriau nei šiandien ir atsilaisvins didžiulės teritorijos gamtos rezervatams.
Įsivaizduokite: visame pasaulyje iki 2050 m. nusidriekia milžiniški laukinės gamtos plotai. Nuostabus tikslas, kurį galima pasiekti tik tolesniu intensyvinimu ir kaita, o ne atsitraukimu ir organine mityba. Iš tikrųjų, apie žemdirbystę pagalvokite kaip apie daugialypį verslą, turint hidroponinį lašinį drėkinimą ir elektros šviesą, auginantį maistą visus metus apleistuose miesto rajonuose, konvejeriu sujungtuose tiesiai su didžiaisiais prekybos centrais.
Mokėkime už pastatus ir elektros energiją, suteikiant tobulintojui mokesčių lengvatas už tai, kad persikelia dirbti žemę kur nors į mišką, pelkę ar savaną. Tai vilčių teikiantis, džiuginantis idealas. Jei pasaulis nuspręstų - kaip neseniai girdėjau per radiją kalbant vieną profesorių ir vieną vyriausiąjį virėją, - kad šalys turėtų daugiausia pačios užsiauginti ir vartoti savo maistą (kodėl šalys? Kodėl ne žemynai, kaimai ar planetos?), tuomet, žinoma, reikėtų kur kas daugiau dirbamosios žemės. Deja, mano šalis tokia pat netinkama auginti bananus ir medvilnę, kaip Jamaika - auginti kviečius ir vilną.
Jei pasaulis nuspręs - kaip pamišėliškai pradėjo daryti XXI a. pradžioje - degalus varikliams auginti laukuose, užuot išgavęs iš naftos gręžinių, ariamieji plotai vėl turės išsiplėsti. Tada atogrąžų miškams - viso geriausio! Bet kol viršų ima bent šioks toks sveikas protas, mano vaikaičiai galės gerai maitintis ir aplankyti didesnius ir platesnius gamtos rezervatus nei galiu aš. Tai regėjimas, kurio su malonumu siekiu. O ten link veda intensyvi žemdirbystė. Kai žmonės buvo dar tik medžiotojai-rinkėjai, kiekvienam reikėjo maždaug 1 000 ha žemės, kad išsimaitintų. Dabar, įvaldžius žemdirbystę, genetiką, naftą, techniką ir prekybą, kiekvienam užtenka kiek daugiau kaip 1 000 m² - 1/10 ha. (Kiek ilgai užteks naftos - kitas klausimas, kurį pagvildensiu vėliau; o kol kas trumpai atsakysiu: jeigu kaina labai pakils, bus pereita prie pakaitalų). Tai įmanoma tik dėl to, kad kiekviename kvadratiniame metre skatinama auginti tai, kas ten auga, o globalinė prekyba rezultatą paskirsto taip, kad kiekvienam žmogui tenka visko po truputį. Taigi klestėjimo pagrindas - ir vėl specializuota gamyba bei įvairus vartojimas.
Politikai mano spėliones gali sužlugdyti. Jei pasaulis nuspręstų auginti organiką - t. y. jei žemdirbystė azoto gautų ne tiesiogiai iš oro, panaudojant fabrikus ir fosilinį kurą, o iš augalų ir žuvies, tuomet daugelis iš 9 mlrd. imtų badauti, ir būtų iškirsti visi atogrąžų miškai. Taip, parašiau „visi“. Organinė žemdirbystė, patinka mums ar ne, nėra naši. Priežastis paprasta - chemija. Kadangi organinis ūkininkavimas vengia visų sintetinių trąšų, jis išeikvoja mineralines dirvožemio medžiagas - ypač fosforą ir kalį, o ilgainiui ir sierą, kalcį bei magnį. Iš šios padėties mėginama išsisukti tręšiant susmulkinta uoliena ar žuvimi. Tiesa, šias „priemones“ reikia iškasti arba pagauti. Vis dėlto labiausiai trūksta azoto; jo galima gauti auginant ankštines kultūras (dobilus, liucernas ar pupeles), įsisavinančias azotą iš oro, ir arba užariant jas dirvoje, arba jomis šeriant galvijus, kurių mėšlu paskui tręšiama. Tada konkretus organinis sklypas derliumi gali prilygti neorganiniam, bet tik kažkur kitur naudojant papildomus sklypus, kuriuose auginamos ankštinės kultūros ir ganomi galvijai, taigi gerokai padvigubinant ariamuosius plotus. O tradicinei žemdirbystei azotą teikia stacionarūs šaltiniai - fabrikai, kurie jį išgauna iš oro.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Klimato kaita ir tvarumas
Vyksta lėtas perėjimas link tvarios visuomenės. Atrodo, kad to priežastis yra ambicijų stoka tuose sektoriuose ir veikloje, kurie gali prisidėti prie tvarios ekonomikos kūrimo. Stabilizuojant santykius su tiekėjais ir naudojant technologijas reikėtų atsižvelgti į socialinius, aplinkos ir politinius veiksnius. Tai yra politikos formuotojų atsakomybė, taip pat ir tvaraus Europos Sąjungos (toliau - ES) ekologinio ženklo dalis. Iš esmės ES ekologinis ženklas yra visas investicijas apimantis terminas, kuris yra socialiai atsakingas, ekonomiškai perspektyvus ir jautrus aplinkai. Perėjimas prie tvarios visuomenės yra per lėtas. Nepaisant to, kad ES šalys, taip pat ir jai nepriklausančios šalys, pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą, mes vis dar negali pasiekti užsibrėžtų tikslų. Tai daugiausia lemia ekonominės sistemos nelankstumas ir pradinės išlaidos, reikalingos investicijos [1]. Tobulinant ES ekologinio ženklo sistemą, yra siekiama gerinti ekonominę ir finansinę sistemas.
1992 m. buvo išleistas ES ekologinis ženklas, kuriuo apdovanojami produktai, kuriantys mažiausią poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. Ekologinis ženklas yra produkto standartas, kuris gali būti išplėstas atsižvelgiant į maisto ir žaliavinių medžiagų ekologinį pėdsaką, kaip nurodyta Europos tinklalapyje, skirtame ES ekologiniam ženklui [6]. Be to, per pastaruosius dešimtmečius vis daugiau dėmesio skiriama klimato problemoms, pvz. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams, aplinkos taršai ir išteklių naudojimui. Bandoma sukurti sistemą, kuri padetų stebėti bet kurio produkto, kurį šiais laikais galima rasti prekybos centre, poveikį aplinkai. Gaminio aplinkos istorija kuriama remiantis blokų grandinės technologija, kuri leidžia atsekti produktų kilmę ir visus su tuo produktu susijusius teršalų išmetimus. Tuo pačiu metu tikslas yra didinti vartotojų žinias ir supratimą apie mūsų vartojimo poveikį aplinkai ir klimato pokyčiams. Kita, bet ne ką mažiau susijusi svarbi tema, yra įstatymų leidėjų ir pačių gamintojų sąmoningumo ugdymas. Tai yra suteikti Europos įstatymų leidėjams aiškią ir skaidrią priemonę rengti įstatymus ir stebėti gamybą nacionaliniu ir Europos lygiu. Įgyvendinant šią inovaciją būtų naudojami duomenys, surinkti naudojant blokų grandinės technologiją ir kuriant naujovišką požiūrį į bendravimą su plačiąja visuomene. Tokiu būdu būtų išspręstos skaidrumo ir informacijos trūkumo problemos, tuo pačiu gerinant ekologinių ženklų įvaizdį.
Kaip jau minėjau, reiktų apskaičiuoti visą produkto poveikį aplinkai, pradedant jo kilme, tarpinėmis gaminimo stadijomis ir taip iki galutinio vartotojo. Kuriama sistema, kuri galėtų veikti kelių vartotojų atžvilgiu vienu metu. Grandinė pagrįsta žaliavų ir medžiagų, iš kurių gaminami produktai, CO2 apskaičiavimu, prie kurio pridedami transporto ir elektros energijos išmetimų aplinkosauginiai kaštai. Blokų grandinės technologijos naudojimas leidžia išspręsti aplinkos taršos skaidrumo trūkumą ir sukurti standartizuotą ekologinio ženklo sistemą. Bet tai ne vienintelė nauda, kurią mums gali suteikti ši technologija. Dėl blokų grandinės technologijos naudojimo, turint išsamų išmetamųjų teršalų vaizdą, galima greitai ir saugiai suprasti, kurios kilmės ir kokie produktai buvo naudojami visoje grandinėje. Blokų grandinės technologijos naudojimas leidžia tiksliai nustatyti visus procesus ir naudojamų medžiagų kilmę kiekviename grandinės taške. Tokiu būdu tarpiniai gamintojai gali įvertinti skirtingus tiekėjus, jų pateikiamą kainą atsižvelgiant į CO2 generuojamus išmetimus ir tada nuspręsti, kuris iš jų už tą pačią kainą išmeta mažiausią teršalų kiekį. Tai yra naujo ekologiško konkurencingumo įnešimas į įmones. Blokų grandinės technologijos naudojimas leidžia sukurti gaminių aplinkosauginį įvertinimą neišeinant iš pačios įmonės. Tiesą sakant, blokų grandinė automatiškai apskaičiuos medžiagų ir energijos, sunaudotos gaminant ir gabenant prekes, emisijas. Šis sprendimas gali pasiūlyti duomenų saugumą, prieinamumą ir atsekamumą, siekiant didesnio skaidrumo ES ekologinio ženklo sistemoje. Blokų grandinės technologija taip pat gali būti naudojama ir kitoms sistemoms, kur reikia padidinti duomenų skaidrumą, pvz. finansiniams rodikliams ar kitiems taršos duomenims identifikuoti. Pritaikomumas apima ne tik įvairias ženklinimo sistemas, bet ir skirtingus sektorius.
Mokslas ir visuomenė
Gyvename pasaulyje, kuriame duomenys yra naujas skaitmeninis auksas, kuriame aplinkosauginis supratimas nuolat auga, o naujos technologijos daro perversmą skaitmeniniame pasaulyje. Svajoju apie pasaulį, kuriame kiekvieną prekybos centro produktą lydi skaičius, nurodantis, kiek tas produktas užteršė, ir žmonės supranta, kas yra atsakingesnis pasirinkimas. [1] Barbier, Edward. (2011). Transaction costs and the transition to environmentally sustainable development. Environmental Innovation and Societal Transitions. 1.
Apie knygą Racionalusis optimistas - Matt Ridley Naujausia M. Ridley knyga, kurioje motyvuotai įrodinėjama, kad žmonijos gyvenimas nuolat gerėja. Iškilus problemoms ar sunkumams, žmonių išradingumas visuomet pasiūlo išeitį. Pradedant žemės ūkiu, ir baigiant informacinėmis technologijomis. Esmė - mainai ir darbo pasidalijimas, kurie daro stebuklus. Labai platus pavyzdžių spektras - nuo akmens amžiaus iki šių dienų. Aiškiai ir puikia kalba parašyta knyga.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
Du šimtus metų viešajame diskurse dominavo pesimistai, teigiantys, kad reikalai vis prastės. Bet iš tiesų, gyvenimas tik gerėja, ir dargi įgydamas pagreitį. Maisto prieinamumas, pajamos, gyvenimo trukmė auga; ligos, vaikų mirštamumas, prievarta pasaulyje mažėja. Afrika seka Aziją mažindama skurdą; Internetas, mobilieji telefonai, siuntos gerina žmonių gyvenimus kaip niekada anksčiau.
Savo drąsiame ir pagrįstame paaiškinime kaip žmonijos kultūra teigiamai vystosi per darbo pasidalijimą ir mainus, autorius Mattas Ridley ne tik aprašo kaip viskas juda gerąja kryptimi. Jis paaiškina kodėl. Įžvalgi, gaivi knyga, apimanti visas žmonijos istorijos ribas - nuo Akmens amžiaus iki Interneto - pakeis jūsų mąstymą apie pasaulį teigiama kryptimi. Apie projektąVykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą.
Aut. Šis rašinys, parašytas VU Fizikos fakulteto profesoriaus emerito Jono Grigo „Mokslo sriubos“ buvo išrinktas nugalėtoju 2018 m. mokslo populiarinimo rašinių konkurse. Primename, kad panašių rašinių, publikuoti šiame puslapyje laukiame nuolatos. Mokslo populiarintojas Frederikas Braunas (Fredric Brown) 1954 metais paskelbė savo trumpiausią vieno puslapio apsakymą „ Atsakymas “ apie žmonių ir kompiuterių ateitį. Apsakymas prasideda tuo, kaip televizijos kameros filmuoja visų visatos kompiuterių sujungimo į vieną gigantišką tinklą ceremoniją. Kompiuteriai apjungia visas visatos žinias. Sujungimą atlikti patikėta Evui ir Reynui. Įjungęs galaktinio tinklo jungiklį, Evas pasiūlo Reynui užduoti superkompiuteriui pirmąjį klausimą. Šis pasisuko į superkompiuterį ir paklausė: „Ar yra Dievas?“ Galingas balsas nedvejodamas atsakė: „Taip, dabar jau Dievas yra!“ Staigi baimė blykstelėjo Evo veide. Jis griebė jungiklį, norėdamas išjungti superkompiuterį, bet žaibas iš giedro dangaus nutrenkė jį ir išlydė jungiklį. Tai buvo kompiuterių eros pradžia.
Singapūro fenomenas
Šiandien apie 5 milijonai Singapūro gyventojų sukuria didesnį bendrąjį vidaus produktą negu 180 milijonų pakistaniečių. 5 milijonai žmonių padaro daugiau, nei 180 milijonų. Singapūro miestas yra įsikūręs keliose salose arti pusiaujo. Plotas - daugiau nei 90 kartų mažesnis už Lietuvos teritoriją. Šalis be naudingų išteklių ir stokojanti žemės ploto, virto neįtikėtinai klestinčiu kraštu. Šiandien tai ketvirtas pagal dydį pasaulio finansų centras, trečias pagal dydį pasaulio naftos perdirbimo centras, vienas iš didžiausių pasaulio uostų ir medicinos mokslo centrų.
Dirbtinio intelekto ateitis
Britų rašytojas Markas Stevensonas knygoje „Optimisto kelionė į ateitį“ rašo, kad gali būti kelios galimybės. Antra galimybė ‒ mašinoms pavyks pasiekti tokį protinių sugebėjimų lygį, kad jas laikysime sąmoningomis. Jos taps panašios į DI gyvūnus, t. y. taps DIvūnais. Jei DIvūnai taps protingi, žmogus ir mašina galės susivienyti, būdami atskiri dirbti kartu. Mašinos taps žmonijos dalimi. Tačiau jei DIvūnai taps protingi, jie tobulins save ir taps dar protingesni. Pasikeitus kelioms technologijų kartoms, jie pranoks žmones ir pavers mus atsilikėliais. Trečia galimybė ‒ žmogus susijungs su mašina. Jau dabar yra žmonių, kurie aukščiau kelių yra žmogus, o žemiau kelių ‒ robotas. Galėsime susijungti ir su elektroninėmis smegenimis, kurios suteiks mums papildomų galių, galėsime nieko nebepamiršti, nes turėsime pentabitų talpos duomenų kaupiklį, prijungtą prie smegenų. Galėsime sujungti ir savo sąmonę su mašina ir sustiprinti protinius gebėjimus, o smegenis pakeisti galingesniu įtaisu. „Mūsų neribos naujoji smegenų žievė“, ‒ mano R. Kurzveilas. DIvūnai mūsų nepralenks, nes mes būsime DIvūnai. „Mumyse susijungs kūnai ir mašinos, turėsime geriausia, ką gali duoti technologijos, ir biologinį paveldą. Mes, robotai-žmonės, pranoksime grynus robotus. Neteks nerimauti, kad DIvūnai gali įsiviešpatauti,“ ‒ rašė australų robotikos profesorius Rodnis Bruksas (Rodney Brooks). Prognozuojama, kad 2045 metai taps technologinio singuliarumo metais, kai technikos pažanga taps tokia sudėtinga, kad jos bus nebeįmanoma suvokti. Galima manyti, kad dalis DI keis gyvybę Žemėje, o kita dalis robotų pavidalu plėsis kosmose. Kažkada jie pakeis saulės sistemą, o vėliau gal ir visą galaktiką. Tai peržengs žmonijos ir biologijos ribas.
tags: #mokslo #sriuba #kaip #galima #pakeisti #pasaulį