Ignalinos atominė elektrinė: saugumas, uždarymas ir palikimas
Ignalinos atominė elektrinė (IAE) - vienas reikšmingiausių energetikos objektų Lietuvos istorijoje, palikęs gilų pėdsaką šalies ekonomikoje, politikoje ir visuomenėje. Nors elektrinė nebegamina elektros nuo 2009 m., jos uždarymo projektas tebėra didžiausias ir brangiausias nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Šiame straipsnyje remiantis LRT mokslo populiarinimo laidos „Mokslo sriuba“ medžiaga, siekiama išnagrinėti IAE saugumo aspektus, uždarymo priežastis ir pamokas, kurias Lietuva išmoko iš Černobylio avarijos.
Ignalinos atominės elektrinės saugumas: mitai ir tikrovė
Po Černobylio katastrofos, klausimai dėl Ignalinos atominės elektrinės saugumo tapo ypač aktualūs. Elektrinės reaktoriai, priklausantys RBMK tipo, kėlė susirūpinimą dėl jų konstrukcijos ir galimų rizikų. Vis dėlto, daugelis mokslininkų ir specialistų, kalbintų „Mokslo sriubos“, pabrėžė, kad IAE buvo nuolat tobulinama ir modernizuojama, siekiant užtikrinti aukščiausią saugumo lygį.
Branduolinės energetikos specialistas prof. Leonas Ašmantas teigė, kad Ignalinos AE galėjo veikti iki 2025 metų. „Įdėjus tiek proto, darbo ir pastangų, ir sužinojus, kad elektrinė stabdoma, šokas buvo ne mažesnis negu Černobylio avarijos atveju.“
Radiacinės saugos centro atlikti tyrimai rodo, kad Ignalinos AE taršos išmetimai buvo labai menki, o dirbtinės kilmės radionuklidų apšvita sudarė tik labai nedidelę dalį gyventojų gaunamos dozės.
Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas Prof. Habil. Dr. E. Ušpuras ir jo kolegos 1994-2004 m. laikotarpiu atliko deterministinius ir tikimybinius tyrimus, priėmė inžinerinius sprendimus, gerinančius Ignalinos AE saugą ir patikimumą. Šis įdirbis 2006 m. buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija. E. Ušpurui vadovaujant įvykdytas projektas „Branduolinio kuro pervežimo papildomam išdeginimui iš IAE 1 -ojo bloko į 2-ojo bloko reaktorių technologijos sukūrimas“.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Profesorius dr. J. Augutis aiškino, kad reaktorių apsauginės valdymo sistemos buvo dubliuojamos, o kartais net diegiamos trys skirtingos saugos sistemos. Nesuveikus vienai, įsijungia kita. Todėl elektrinės avarijos tikimybė buvo itin maža - 1 kartas per 10 tūkstančių darbo metų. Tikimybinė analizė atliekama kompiuterine programa sumodeliuojant beveik visą elektrinės darbą. Kiekvienas elektrinės elementas veikia su tam tikru patikimumu.
Uždarymo priežastys: politiniai sprendimai ir tarptautiniai įsipareigojimai
Nepaisant mokslininkų ir specialistų pastangų užtikrinti IAE saugumą, elektrinė buvo uždaryta. Pirmasis Ignalinos atominės elektrinės blokas buvo sustabdytas 2004 metais, o po penkerių metų tas pats ištiko ir antrąjį bloką. Oficiali priežastis - Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai stojimo sutartyje.
Visgi daugelis „Mokslo sriubos“ kalbintų mokslininkų ir specialistų tikina, kad elektrinė dar galėjo pagaminti milijardus kilovatvalandžių elektros energijos. Mokslininkų vertinimu, elektrinės uždarymo priežastys - ne techninės. Į elektrinės įrangą, darbuotojų mokymus investuota daug lėšų, reaktoriai buvo atidžiai prižiūrimi, tad dar kurį laiką elektrinė galėjo būti saugiai eksploatuojama. Kita vertus, sprendimui Europoje uždaryti visus sovietinio RBMK tipo reaktorius lemiamą įtaką turėjo Černobylio atominės elektrinės katastrofa.
Uždarymo projektas: iššūkiai ir mastai
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas - tai didžiulis ir sudėtingas projektas, apimantis įrangos išmontavimą, branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, bei teritorijos rekultivavimą. „Tai - didžiausias projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, nes vien finansine išraiška jo kaštai siekia 3,3 mlrd. Eurų. Ir tai - dar ne viskas. Giliai po žeme planuojama pastatyti giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną. Tai kainuos dar įspūdingą sumą.
Elektrinės duomenimis, per daugiau nei dešimt metų jau išmontuota apie 64 000 tūkst. tonų įrangos ir betono atliekų. Sunku patikėti, bet tai nesudaro nė pusės viso kiekio. Įdomu tai, kad maždaug tris ketvirtadalius elektrinės metalo įmanoma išvalyti nuo radioaktyviųjų dalelių ir tuomet parduoti kaip metalo laužą. „Jeigu vienam lengvajam automobiliui pagaminti reikia 900 kg metalo, tai iš viso to išeitų apie 140 tūkst. lengvųjų automobilių“, - pasakoja V.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Pamokos iš Černobylio: saugumo kultūra ir atsakomybė
Černobylio avarija tapo skaudi pamoka visam pasauliui, atskleidusi ne tik technologines, bet ir žmogiškąsias klaidas. Po šios tragedijos, Lietuvoje buvo imtasi griežtų priemonių, siekiant užtikrinti Ignalinos atominės elektrinės saugumą ir parengti personalą veikti ekstremaliose situacijose.
„Gerai žinodami tą projektą (Černobylio AE - Alka.lt past.), tai, kad jis turėjo reikiamas apsaugas ir technologinį reglamentą, mes negalėjome patikėti, kad reaktorių įmanoma sugriauti. To niekada neturėjo būti.
Ignalinos AE palikimas: energetinė nepriklausomybė ir naujos technologijos
Nors Ignalinos atominė elektrinė nebegamina elektros, jos palikimas yra svarbus. Elektrinė prisidėjo prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės, užtikrino stabilią elektros energijos tiekimą ir sudarė sąlygas šalies ekonomikos augimui. Be to, IAE uždarymo projektas skatina naujų technologijų kūrimą ir diegimą branduolinės energetikos srityje, atveria galimybes Lietuvos mokslininkams ir inžinieriams dalyvauti tarptautiniuose projektuose.
Ignalinos atominės elektrinės statybos buvo pats sudėtingiausias ir didžiausias statybų projektas mūsų Lietuvos teritorijoje. Pačiame elektrinės ir Visagino miesto statybos įkarštyje dirbo divizija - daugiau kaip 12 tūkst. karių.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #ignalinos #atominė #elektrinė