Globalinis atšilimas: kas tai ir kodėl tai svarbu?
Įvadas
Globalinis atšilimas - tai ilgalaikis Žemės klimato sistemos vidutinės temperatūros kilimas, kuris stebimas tiesioginiais oro temperatūros matavimais ir vertinant įvairius atšilimo padarinius. Nors klimato atšilimo laikotarpių Žemės istorijoje yra buvę ir anksčiau, dabartinis atšilimas nuo XX a. pradžios vyksta daug sparčiau nei bet kada per pastaruosius šimtmečius ir tūkstantmečius. Šiandien vis dažniau girdime frazę „gyvename katastrofos šešėlyje“, ir tai yra visiškai teisinga, nes CO2 kiekis auga su pagreičiu, didindamas temperatūrą ir katastrofinių įvykių tikimybę.
Kas yra globalinis atšilimas?
Globalinis atšilimas yra pagrindinis dabartinių klimato pokyčių aspektas. Terminai "globalinis atšilimas" ir "klimato kaita" dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau klimato kaita apima ne tik globalų atšilimą, bet ir jo padarinius, tokius kaip regioniniai kritulių kiekio ir sezoniškumo pokyčiai, vandenyno lygio kilimas, ledynų tirpimas ir kt. Nuo 1900 m. globali temperatūra pakilo apie 1 °C, o per pastaruosius 50 metų globalinis klimato atšilimas sustiprėjo, temperatūra kyla vidutiniškai po 0,2 °C per dešimtmetį. Šį kilimą spartina šylančio vandenyno atiduodami atmosferai vis didesni energijos kiekiai.
Šiltnamio efektas ir jo priežastys
Kai kurios dujos Žemės atmosferoje veikia panašiai kaip stiklinės šiltnamio sienelės - sulaiko saulės skleidžiamą šilumą ir neleidžia jai išsisklaidyti į kosmosą. Daugelis šių dujų susidaro natūraliai, tačiau dėl žmogaus veiklos didėja kai kurių dujų koncentracija, visų pirma:
- Anglies dioksidas (CO2): Tai pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susidarančios dėl žmogaus veiklos, ypač deginant iškastinį kurą (anglis, naftą ir dujas). CO2 sukelia apie 63 % dėl žmogaus veiklos vykstančio atšilimo.
- Metanas: Susidaro žemės ūkyje, ypač gyvulininkystėje (karvės ir avys, virškindamos pašarą, išskiria didelį kiekį metano), taip pat iš sąvartynų ir gamtinių dujų gavybos.
- Diazoto oksidas: Išsiskiria iš žemės ūkio ir pramonės veiklos, taip pat deginant iškastinį kurą ir kietas atliekas.
- Fluorintos dujos: Tai sintetinės dujos, naudojamos pramonėje ir buityje. Jos itin skatina visuotinį atšilimą, netgi labiau nei CO2.
Be to, miškų kirtimas taip pat prisideda prie globalinio atšilimo, nes miškai sugeria CO2 iš atmosferos.
Globalinio atšilimo padariniai
Globalinis atšilimas turi platų spektrą neigiamų padarinių mūsų planetai ir žmonijai:
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
- Klimato permainos: Regioniniai kritulių kiekio ir sezoniškumo pokyčiai, sausros, potvyniai, karščio bangos ir kiti ekstremalūs orų reiškiniai.
- Vandenyno lygio kilimas: Tirpstantys ledynai ir termiškai plečiantis vandeniui didina vandenyno lygį, keliant grėsmę pakrančių teritorijoms ir saloms.
- Ekosistemų pokyčiai: Daugelis gyvūnų ir augalų rūšių negali prisitaikyti prie greitai besikeičiančių klimato sąlygų, todėl gresia išnykimas.
- Žemės ūkio problemos: Sausros, potvyniai ir kiti ekstremalūs orų reiškiniai gali sunaikinti pasėlius ir sumažinti maisto gamybą.
- Pabėgėlių krizės: Klimato kaita gali sukelti pabėgėlių krizes, nes žmonės yra priversti palikti savo namus dėl sausrų, potvynių ir kitų gamtos stichijų.
- Sveikatos problemos: Karščio bangos, oro tarša ir ligų plitimas gali sukelti įvairias sveikatos problemas.
Profesorius Arūnas Bukantis teigia, jog globalinis atšilimas yra baisiau nei branduolinis karas, nes jo alinimas truks šimtmečius ar tūkstantmečius.
Ką galime padaryti?
Nors globalinis atšilimas yra didžiulė problema, yra daug dalykų, kuriuos galime padaryti, kad sumažintume jo poveikį:
- Mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą: Pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, vandens), mažinti energijos vartojimą, naudoti efektyvesnį transportą (elektromobiliai, dviračiai, viešasis transportas).
- Saugoti miškus ir sodinti naujus: Miškai sugeria CO2 iš atmosferos, todėl svarbu juos saugoti ir plėsti.
- Mažinti vartojimą: Pirkti tik tai, ko mums tikrai reikia, vengti vienkartinių daiktų, perdirbti atliekas.
- Keisti mitybos įpročius: Mažinti mėsos vartojimą, valgyti daugiau augalinio maisto.
- Šviesti visuomenę: Informuoti žmones apie globalinio atšilimo priežastis ir padarinius, skatinti juos imtis veiksmų.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas mūsų veiksmas turi įtakos. Net ir nedideli pokyčiai mūsų gyvenimo būde gali padėti sumažinti globalinio atšilimo poveikį.
Klimato kaita ir pabėgėlių krizė
Klimato kaita tiesiogiai veikia žmonių migraciją. Kylantis vandens lygis, didėjančios karščio bangos ir dažnėjantys potvyniai verčia žmones palikti savo namus ir ieškotis saugesnės gyvenamosios vietos. 2015 metais buvęs Jungtinių Amerikos valstijų valstybės sekretorius John Kerry perspėjo, kad dėl klimato kaitos gali atsirasti pabėgėliai ar emigrantai, kurie bus vadinami „klimato pabėgėliais“.
Vidurio Rytai yra vienas labiausiai paveiktų regionų pasaulyje nuo globalinio atšilimo. Pabėgėlių krizė Sirijoje, pirmiausiai, galėjo kilti nuo 2006-2011 metais susidariusios intensyvios sausros. Sausra padidino žmonių emigraciją iš kaimų į miestus, o iš miestų į kitas valstybes.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Mokslininkų požiūris ir ateities perspektyvos
Mokslininkai mano, kad dabartinės klimato šiltėjimo pauzės priežastis yra Ramiajame vandenyne per pastaruosius 10 metų sustiprėję vėjai. Kai tik jie vėl ims silpnėti, temperatūra mūsų planetoje ims staigiai didėti. Tačiau, nepaisant trumpalaikių svyravimų, bendra tendencija išlieka aiški - Žemės temperatūra toliau kyla.
Jei nesustosime, būsimi pokyčiai pervažiuos mus kaip asfalto volas. Pasauliniai pokyčiai „demokratiški“ - vienodai palies ir tuos, kurie pasiskiepijo nuo COVID-19, ir antivakserius, akademikus ir paprastus darbininkus.
Vilties spindulys
Nepaisant visų iššūkių, yra vilties, kad galime sustabdyti globalinį atšilimą. Profesorius Arūnas Bukantis teigia, kadangi žmogus sugadino klimatą, tai labai tikėtina, kad sugebės jį ir sugrąžinti į natūralią būklę. Svarbu investuoti į mokslą ir technologijas, kurti naujus būdus, kaip mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #globalinis #atsilimas #kas #tai