Genijai: Kas jie yra ir ar įmanoma jais tapti?
Žvelgiant į žmonijos istoriją, matome daug genialių asmenybių. Dailininkas Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla - tai tik keletas pavyzdžių žmonių, kurių darbai pakeitė pasaulį. Jei ne jų darbai, tikėtina, mes gyventume kukliau nei dabar. Bet kas išskiria šiuos žmones iš kitų? Kas yra genialumas ir ar jis pasiekiamas kiekvienam?
Kas yra genijus?
Genijus (pranc. genie - „įgimti gabumai“ < lot. genium „talentas, gabumai“) - tai žmogaus, turinčio išskirtinių sugebėjimų mokslinėje, meninėje ar kitokioje intelektinėje veikloje, apibūdinimas. Genijus yra žmogus, turintis išskirtinių mokslinių, meninių ar kitokių intelektinių sugebėjimų, tas, kuris pasiekia aukščiausią kūrybinę viršūnę, aukščiausią potencialą, pranoksta pats save ir iškyla aukščiau visų kitų kūrėjų.
Išvertus iš prancūzų kalbos, žodis „genijus“ reiškia įgytus, įgimtus talentus, gabumus. O lotynų kalboje tai tiesiog talentas, gabumai.
Mokslininkai bando įvertinti genialumą intelekto koeficientu (IQ). Vidutinio intelekto žmogus per bendrąjį intelekto testą surenka 85-115 balų, o genijus - daugiau nei 130 balų. Guinnesso rekordų knygoje įrašytas atvejis, kai kažkas surinko per 200 balų.
Internete galima rasti faktų, kad kažkoks žmogus lotynų kalbos išmoko būdamas ketverių, šešerių jau skaitė ir kalbėjo net aštuoniomis kalbomis, 11 metų įstojo į Harvardo universitetą. Tai jau, panašu, genijus.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Ar įmanoma tapti genijumi?
Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.
"Manau, kad genijų laikai tik prasidėjo," - teigia I. Kančys.
Teorijos apie genijų kilmę
Mokslas stengiasi nagrinėti tai, kas yra apčiuopiama, ką galima pamatuoti, išbandyti, patikrinti. Todėl yra kelios teorijos, aiškinančios, kodėl, kaip ir iš kur genijai atsiranda.
Paveldėjimo teorija
Teigia, kad genialumas perduodamas iš kartos į kartą. Puikus pavyzdys - Johannas Sebastianas Bachas: jo genealoginiame medyje buvo 56 muzikantai, iš kurių 20 sulaukė visuotinio pripažinimo įvairiose šalyse. O šveicarų matematikų Bernoulli giminėje buvo 14 žymių matematikų.
Psichikos sutrikimų teorija
Ši teorija teigia, kad tam tikri psichikos sutrikimai gali lemti genialumą.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Saviugdos teorija
Saviugdos teorija teigia, kad žmogus yra tai, ką pats iš savęs padarė. Pavyzdys - Atėnų politikas ir oratorius Demostenas. Jis buvo drovus, mikčiojo, bet tapo garsiu oratoriumi, nes pats save pralaužė ir atskleidė savo talentus (tik ne jaunystėje, o truputėlį vėliau). Vokiečių kompozitorius R. Wagneris tik sulaukęs 20 metų išmoko rašyti natas. Garsieji L. da Vinci, A. Einsteinas, Louis Pasteuras, Honore de Balzacas jaunystėje buvo laikomi ypač negabiais.
Genetika nagrinėja, kaip veikia mūsų smegenys ir kaip mes iš kartos į kartą perduodame genetinę informaciją, DNR kodą, taigi kai ką galima paaiškinti genetika. Tačiau iš tiesų viską lemia ne tik genai - yra ir aplinkos poveikis, auklėjimas, mokslas, studijos, asmenybės branda, saviugda.
Ryšys tarp psichikos sutrikimų ir genialumo
Yra mokslinė teorija, kad psichikos sutrikimai galimai lemia genialumą.
Kembridžo universiteto Autizmo tyrimų centro mokslininkai pastebėjo, kad autistų tėvai, turintys autizmą sukeliančių genų, pasižymi kūrybiškumu, kuris atsakingas už inovacijas moksle, matematikoje, muzikoje ar technologijose.
Keletas studijų parodė ryšį tarp šizofreniją sukeliančių genų ir kūrybiškumo. Pavyzdžiui, pastebėta, kad profesionalūs poetai ir aktoriai turi keletą bruožų, padedančių diagnozuoti šizofreniją, tai kliedesiai, haliucinacijos, nuotaikų kaita ir panašūs dalykai.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
Dar vienas pavyzdys - Aspergerio sindromas. Tai autistinis vystymosi sutrikimas, kuris pasireiškia sunkumais bendraujant. Aspergerio sindromą turintys žmonės neretai pasižymi išskirtiniais talentais, jie gali būti itin gabūs matematikai, mėgsta daug kartų atlikti tą patį darbą, kuris kitiems gali būti nuobodus. Šiuo sindromu sirgo Nikola Tesla, Isaacas Newtonas, Ludwigas van Beethovenas, Billas Gatesas, Bobas Dylanas ir kiti.
Taigi tokie nežymūs, bet vis dėlto psichikos sutrikimai tiems žmonėms duoda visai kitokį matymą, supratimą, įsivaizdavimą, jie kitaip perteikia ir atskleidžia pasaulį.
Pavyzdžiui, nuo disleksijos kenčiantys žmonės nesugeba tinkamai perskaityti parašytų žodžių. Šį sutrikimą pasaulyje turi kas 12-as žmogus. Žinoma, kad disleksija kamavo Leonardo da Vinci, Pablo Picasso, Thomą Edisoną, Albertą Einsteiną, Michaelą Faraday, laidinio telefono išradėją Alexanderį Bellą, „The Beatles“ lyderį Johną Lennoną. Psichologų teigimu, dauguma disleksijos kamuojamų žmonių mieliau problemas sprendžia galvodami ir veikdami, o ne kalbėdami. Būtent taip pasireiškia jų talentas, atsiskleidžia galimybės.
I. Kančio žodžiais, įvairūs sutrikimai parodo, kad tie žmonės gali kažką sugalvoti, sukurti tai, apie ką paprastiems žmonėms nekyla minčių ir idėjų, o tai patvirtina įvairūs tyrimai.
Genialumas ir vienišumas
Galbūt tai ir pateisina legendinę frazę, kad didžiausi genijai - didžiausi vienišiai.
Smegenų tyrimai ir genialumas
Dėl mokslo vis giliau ir giliau įsirausiame į tai, kas Visatoje yra sudėtingiausia, - į žmogaus smegenis. Tai gerai ar ne? Gal tai ir lėmė, kad genijų mažėja?
Žmogaus smegenys - sudėtingiausias mechanizmas ir sudėtingiausias dalykas. Jas sunku pažinti, suvokti ir suprasti, kaip viskas veikia. Net dabartiniai superkompiuteriai sugeba paimituoti vos kelis procentus sekundės tam tikros nedidelės smegenų dalies veiklos.
Keistenybės ir ekscentriškumas
Istorija rodo, kad daugelis genijų pasižymėjo keistenybėmis ir ekscentriškumu. Tai gali būti susiję su jų unikaliu mąstymu ir pasaulio suvokimu.
- Pitagoras: Šis senovės graikų matematikas ne tik sukūrė teoremą, bet ir propagavo vegetarizmą bei draudė valgyti pupeles.
- Tycho Brahe: Danų astronomas, praradęs nosį dvikovoje, nešiojo metalinį protezą ir mėgo linksmybes, kurios, galbūt, prisidėjo prie jo mirties.
- Nikola Tesla: Šis išradėjas bijojo mikrobų, keistai reagavo į skaičių 3 ir sunaudodavo 18 servetėlių kiekvieno valgio metu.
- Palas Erdosas: Vengrų matematikas, gyvenęs keliaudamas, dirbo be perstojo, vartodamas kavą, kofeino tabletes ir amfetaminą.
- Richardas Feinmanas: Fizikas, kuris pramogaudavo išlauždamas seifus, domėjosi striptizo šokėjomis ir išmoko majų kalbą.
tags: #mokslo #sriuba #genijai #kas #tai