Mokslo Sriuba: Ekonomika emocijų ir laimės kontekste
Įvadas
Ekonomika, kaip mokslas, tradiciškai remiasi prielaida, kad žmogus yra racionalus, informuotas ir siekiantis maksimalios naudos. Tačiau realybė rodo, kad ekonominius sprendimus dažnai veikia emocijos, psichologiniai faktoriai ir netgi genetiniai polinkiai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip emocijos ir laimės siekis integruojasi į ekonomikos mokslą, aptarsime laimės ekonomikos ir neuroekonomikos koncepcijas, atskleisdami, kaip šios sritys papildo ir išplečia tradicinį ekonomikos supratimą.
Tradicinis ekonomikos modelis ir jo kritika
Ekonomistai dažnai apibrėžia žmogų kaip protingą, turintį visą informaciją, sekantį aktualijas ir viską apskaičiuojantį. Pagal šį modelį, kiekvienas žmogaus sprendimas yra logiškas ir racionalus, siekiant užsidirbti kuo daugiau pinigų. Tačiau, nepaisant šio racionalumo, ekonominės krizės vis tiek kyla.
Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris teigia: „Ekonomiką valdo emocijos. Euforijos pagauti žmonės vienu metu investuoja į tas pačias rinkas ir išpučia burbulus. Kai šie subliūkšta, ekonomika ilgai negali atsigauti, nes žmonės būna nusivylę ir atsargiau leidžia pinigus.“ Nobelio premijos laureato teigimu, ekonomistai mano, kad žmogus - tai skaičiavimo mašina, kuri racionaliai pasveria visas turimas galimybes ir pasirenka optimalią.
Ši kritika atveria duris naujoms ekonomikos kryptims, kurios atsižvelgia į žmogaus elgesio ir sprendimų priėmimo psichologinius ir emocinius aspektus.
Laimės ekonomika: prioritetas - ne materialinė gerovė
Laimės ekonomika (angl. Happiness economics) - tai mokslo šaka, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas ne materialiniams tikslams, o laimei. Remiantis K. Galay (2007), G. Navaičiu, V. Gaidžiu (2016) ir kitais autoriais, pagrindinė laimės ekonomikos mintis yra susijusi su nematerialinių tikslų iškėlimu aukščiau materialinių: bendroji nacionalinė laimė turėtų būti pirmo, o pajamos, bendrasis vidaus produktas ir pan. - antro prioriteto tikslas. Laimės ekonomikoje laimingi gyventojai yra ekonominė ir socialinė vertybė (Navaitis, 2013).
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Pagrindiniai laimės ekonomikos principai
- Visuotinės laimės svarba: Asmeninė laimė yra svarbi, tačiau didesnis rezultatas pasiekiamas, kai yra laiminga visuomenė (Galay, 2007). Pavienis asmuo negali būti visapusiškai laimingas, jeigu bendrai visuomenė yra nelaiminga ir chaotiška.
- Ateities kartų laimė: Laimės ekonomikoje yra svarbi ateities kartų laimė ir laimingų visuomenių tarpusavio darna. Vienos visuomenės laimė negali turėti neigiamos įtakos kitos visuomenės laimei.
- Laimės tyrimų pritaikomumas: Laimės ekonomikoje galima tiesiogiai išmatuoti ir įvertinti asmenų laimę, dažniausiai naudojant anketines apklausas (Frey, Stutzer, 2002; Plagnol, 2010).
Laimės ekonomikos tyrimų pritaikymas
Laimės ekonomikos tyrimai gali suteikti naudingos informacijos apie:
- Pajamas ir turtus.
- Darbą ir laiko panaudojimą.
- Požiūrius ir įsitikinimus.
- Ekonominę ir politinę aplinką (MacKerron, 2012).
Šios srities tyrimai taip pat gali būti naudingi, siekiant pažinti įvairias gyventojų socialines, demografines ir kitų kategorijų asmenų grupes (Di Tella, MacCulloch, 2006). Be to, laimės ekonomikos tyrimai gali būti naudingi ekonominės politikos kontekste, valdžios atstovams priimant atitinkamus sprendimus ir formuojant politinę strategiją.
Laimė darbe ir asmeniniame gyvenime
Žmonija nuolatos siekia laimės įvairiuose kontekstuose, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, tautybės ir kitų aspektų. Darbas dažnai yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir savirealizacijos erdvė, kurioje norime būti pastebėti, įvertinti ir paskatinti - jausti pilnavertišką pasitenkinimą, t. y., būti laimingi darbe.
Laimės ieškoma ir asmeniniame gyvenime: neretai siekiame gyventi pagal visuomenės primestus standartus, susirandant mylimąjį (-ąją), sukuriant šeimą ir susilaukiant vaikų. Taip pat svarbūs yra asmeniniai ryšiai su giminaičiais, draugais ir kitais artimais žmonėmis.
Viena vertus, bandome rasti laimę, kuri yra paremta visuomenės socialinių dogmų. Kita vertus, kiekvienas dažnai siekiame individualizuotai priimti atitinkamus gyvenimo sprendimus, siekiant atrasti asmeninę laimę: žengti dalinai nepramintu keliu, ieškant pilnavertės laimės asmeniniame gyvenime. Kadangi nėra vienos ir aiškios formulės, kaip šį tikslą pasiekti, kiekvienas priimame savarankiškus sprendimus.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Laimės genas: mitas ar realybė?
Įdomus požiūrio kampas yra tai, kad laimės pojūtis gali būti nulemtas genetiškai. Ši idėja XXI a. yra ypač populiari. D. Sgroi ir kt. (2017) išsiaiškina, kad egzistuoja laimės genas, kuris turi įtakos laimės lygiui. Kita vertus, J. E. De Neve ir kt. (2012) pabrėžia, kad nėra vieno unikalaus laimės geno, o galima kaip tam tikrų genų samplaika, nulemianti laimę.
Visgi, genetika pilnai nėra atsakinga už asmens laimės pojūtį. Mokslininkai nurodo, kad genetinė variacija paaiškina apie 33 procentus individualios laimės kitimo trajektorijos. Pasak K. Karalevičiūtės (2019) apie 40 proc. laimės lygio gali būti nulemta paties asmens. Tačiau A. Furnham, H. Cheng (2000) paneigia faktą, kad laimingumą lemia laimės genai.
Neuroekonomika: smegenų veiklos įtaka ekonominiams sprendimams
Neuroekonomika - tai sparčiai besivystanti tarpdisciplininė mokslo sritis, apimanti ekonomiką, psichologiją ir neuromokslus (Fumagalli, 2010; Portelli, 2013; Torkington, 2016). Šio mokslo tikslas - paaiškinti nervų sistemos pagrindu priimamus individo ekonominius sprendimus (Bătrâncea, Nichita, 2012; Meckl-Sloan, 2015; Hoyningen-Huene, 2015).
Naudojant "Google Trends" įrankį, išsiaiškinta, kad laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2022 m. kovo 12 d. neuroekonomikos terminu dažniausiai domėjosi asmenys, gyvenantys Nyderlanduose, Šveicarijoje, Kanadoje, Australijoje ir Indijoje. Lietuvoje taip pat yra skiriamas dėmesys neuroekonomikai. 2004 m. buvo įsteigta Lietuvos neuromokslų asociacija, subūrusi akademinės bendruomenės, atitinkamų institucijų ir kitus narius, kurie domisi neuromokslais. Ši institucija gyvuoja iki šiol ir vykdo įvairią mokslinę bei švietėjišką veiklą neuromokslų srityje. Lietuvos neuromokslų asociacija aktyviai kuria ryšius su kitomis bendruomenėmis. Akivaizdus to pavyzdys yra tai, kad ši institucija nuo 2008 m. priklauso Europos neuromokslų draugijai, o nuo 2017 m. - tarptautinės smegenų tyrimų organizacijai.
Neuroekonomikos tyrimų metodai
Duomenų surinkimas neuroekonomikos tyrimams yra sudėtingas ir reikalauja daug laiko, žinių ir resursų. Remiantis F. Lungu, A. M. Puşcaşu (2013), dažniausiai taikomi šie metodai:
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
- Smegenų vaizdavimas: Funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI), elektroencefalografija (EEG) ir kt.
- Psichofiziologiniai matavimai: Odos laidumo reakcija, širdies ritmo variacijos ir kt.
- Eksperimentiniai žaidimai: Lošimų teorija, diktatoriaus žaidimas ir kt.
- Placebo efekto taikymas sprendimų priėmimo procese.
Šie metodai naudojami, siekiant surinkti pirminius duomenis, juos apdoroti ir atsakyti į iš anksto išsikeltą klausimą.
Nuostolių baimės efektas: neuroekonomikos pavyzdys
Vienas iš paprasčiausių pavyzdžių, iliustruojančių neuroekonomikos mokslo tyrimo sritį, yra nuostolių baimės efektas. Remiantis V. Tauraite (2018), tarkime, kad Antanas vakar netikėtai laimėjo 20 eurų, o šiandien tuos pinigus netikėtai pametė. Tikėtina, kad Antano emocijos, susijusios su 20 eurų pametimu, bus santykinai stipresnės nei emocijos, susijusios su 20 eurų laimėjimo pojūčiu. Nors grynasis nuostolis yra lygus nuliui, šioje situacijoje Antano emocijos pradeda dominuoti prieš racionalumą. Šį efektą aiškina smegenų veiklos ypatumai, ypač amigdalos (lot. amygdala) - smegenų srities, atsakingos už emocijas, aktyvumas (De Martino et al., 2010; Tom et al., 2007).
Neuroekonomikos reikšmė
Neuroekonomika leidžia geriau suprasti, kaip žmonės priima ekonominius sprendimus, atsižvelgiant į jų emocijas, kognityvinius iškraipymus ir smegenų veiklą. Šios žinios gali būti pritaikomos įvairiose srityse, pavyzdžiui, rinkodaroje, finansuose, politikoje ir kt., siekiant efektyviau paveikti žmonių elgesį ir sprendimus.
Išvados
Ekonomika, atsižvelgianti į emocijas ir laimės siekį, tampa vis aktualesnė šiuolaikiniame pasaulyje. Laimės ekonomika ir neuroekonomika plečia tradicinį ekonomikos supratimą, įtraukdamos psichologinius, socialinius ir netgi genetinius faktorius. Šios mokslo šakos leidžia geriau suprasti žmogaus elgesį ir priimti efektyvesnius sprendimus įvairiose gyvenimo srityse, siekiant ne tik materialinės gerovės, bet ir laimės bei pilnatvės.
tags: #mokslo #sriuba #ekonomika