Asteroidai: Kosminiai Klajūnai Saulės Sistemoje
Žemė, mūsų namai, yra vienintelė žinoma vieta visatoje, kur klesti gyvybė. Ši planeta, susiformavusi maždaug prieš 4,6 milijardo metų iš mirusios žvaigždės liekanų, nuolat patiria įvairių kosminių kūnų, įskaitant asteroidus, poveikį. Straipsnyje nagrinėsime, kas yra asteroidai, jų charakteristikas, klasifikaciją, paplitimą Saulės sistemoje ir galimą pavojų Žemei.
Asteroidų Apibrėžimas ir Savybės
Asteroidai, dar žinomi kaip mažosios planetos, yra nedideli (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnai, skriejantys aplink Saulę elipsinėmis orbitomis. Jų orbitų ekscentricitetas yra apie 0,15, o orbitos plokštumos posvyris - apie 10°. Asteroidų sukimosi aplink savo ašį periodai svyruoja nuo 4 iki 20 valandų.
Asteroidai gali būti įvairių formų - nuo sferoidų iki pailgų ar netaisyklingų. Jų paviršius yra kietas ir nusėtas smūginių kraterių. Asteroidai neturi atmosferos. Bendroji žinomų asteroidų masė sudaro apie 5 % Mėnulio masės.
Asteroidų Klasifikacija
Asteroidai klasifikuojami pagal įvairius kriterijus, įskaitant orbitos elementus (didysis pusašis, ekscentricitetas, orbitos plokštumos posvyris), atstumą nuo Saulės perihelyje ir afelyje, bei atspindėtos Saulės šviesos energijos kiekį ir spektrą.
Pagal Orbitos Elementus
Pagal orbitos elementus asteroidai skirstomi į šeimas, kurias 1918 m. suskirstė K. Hirajama. Manoma, kad šeimas sudaro to paties asteroido gabalai, atsiradę po susidūrimų.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Pagal Atstumą nuo Saulės
Pagal atstumą nuo Saulės perihelyje ir afelyje asteroidai skirstomi į grupes: Apolono, Amūro, Atono, trojėnų, Kentaurų ir kitas.
Pagal Atspindėtos Šviesos Energiją ir Spektrą
Pagal atspindėtos Saulės šviesos energijos kiekį ir spektrą skiriami anglingi (C tipas, tamsūs - albedas 0,02-0,07; sudaro 75 % asteroidų), silikatingi (S tipas, albedas 0,08-0,22; 15 %), metalingi (M tipas, albedas 0,10-0,18; apie 5 %) asteroidai. Didžiausias asteroidų albedas viršija 0,5.
Asteroidų Pasiskirstymas Saulės Sistemoje
Daugiausia asteroidų (90-95 %) randama vadinamame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Jų atstumai nuo Saulės 2,1-3,3 au, orbitiniai periodai 3-6 metai. Asteroidai žiede išsidėstę netolygiai, yra keletas Kirkwoodo spragų, atrastų 1867. Didžiausios spragos yra 2,06, 2,50, 2,82, 3,28 au atstumu nuo Saulės. Asteroidų, turinčių tokius didžiuosius orbitos pusašius, orbitiniai periodai sudaro 1/4, 1/3, 2/5 ir 1/2 Jupiterio periodo.
Asteroidų žiede įvairių tipų asteroidai pasiskirstę skirtingai: vidinėje žiedo dalyje apie 60 % sudaro S ir 10 % C, išorinėje - apie 80 % C ir apie 15 % S asteroidai. M tipo asteroidai telkiasi vidurinėje asteroidų žiedo dalyje. Manoma, kad asteroidų žiedo vietoje dėl stiprios Jupiterio gravitacinės traukos nesusiformavo planeta.
Asteroidų, nepriklausančių žiedui, orbitos labai įvairios, vieni jų (Ikaras) prie Saulės priartėja arčiau negu Merkurijus, kiti (Chironas) nutolsta iki Urano orbitos.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Asteroidų Stebėjimas ir Atradimas
Atradus naują mažąjį Saulės sistemos kūną, vardas jam suteikiamas ne iš karto, o tik atlikus orbitos analizę. Astronomas, kuris pirmasis pateikia pakankamai stebėjimų, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti asteroido orbitą, turi privilegiją parinkti dangaus kūnui vardą. Tačiau atradėjas nebūtinai yra pirmasis asteroido stebėtojas.
Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis yra daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. Asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio katalogo numeris 2004 TQ77, suteikiamas vardas „Poczobut“, o asteroidui 2006 SE368 - vardas „Dziewulski“. Martyno Počobuto asteroidas rastas 2004 m. spalio 12 d. Abu asteroidai rasti Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje.
Asteroidų Pavojus Žemei
Asteroidus aptikti yra viena, tačiau suvokti jų grėsmę - visai kas kita. Tai objektai, lekiantys įspūdingu 20-30 kilometrų per sekundę greičiu. Pasiekę Žemės atmosferą, asteroidai susiduria su didžiule trintimi, oro pasipriešinimu ir akimirksniu užsiliepsnoja.
Manoma, kad prieš 65 milijonus metų asteroido smūgis į Žemę sukėlė masinį gyvūnų išmirimą, įskaitant dinozaurus. Nors dideli asteroidų smūgiai yra reti, jie gali turėti katastrofiškų pasekmių Žemės gyvybei.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
Asteroidų Ištekliai ir Kasyba
Asteroidų kasyba galėtų atnešti žmonijai didelių turtų. Projektas RAMA (angl. Reconstituting Asteroids into Mechanical Automata) siekia sukurti technologijas, leidžiančias perdirbti asteroidus į autonominius kosminius laivus, kurie galėtų skraidyti į punktus kosmose.
Įrenginiai „Seed Craft“ rinktų medžiagas iš uolų kosmose, o paskui, pasitelkus trimatį spausdinimą ir kitas technologijas, vietose iš šių pramonės žaliavų konstruotų navigacijos, energijos kaupimo ir kitas svarbias sistemas.
J. Dunnas teigė: „Mes norime, kad asteroidas taptų technologija, kuri seniai egzistavo. Tik kyla klausimas, ar ateityje galime perdaryti asteroidą į tokią technologiją. Manome, kad atsakymas - taip.“
Projektas RAMA nebus pradedamas visiškai nuo nulio. Ir vis tik norint įgyvendinti projektą reikės nemažai patobulinimų daugelyje sričių, taip pat ir išteklių utilizavimo vietoje.
tags: #mokslo #sriuba #asteroidai #kas #tai