Miso sriuba: nauda sveikatai ir tradicijos

Sojos pupelės - vienas maistingiausių augalų. Jose gausu baltymų, tačiau žmogaus organizmui juos sunkiau pasisavinti. Miso - fermentuotas sojų produktas, kuriame baltymai suskaidomi į lengviau įsisavinamas amino rūgštis. Šiame straipsnyje aptarsime miso sriubos naudą sveikatai, jos gamybos tradicijas ir vartojimo būdus.

Kas yra miso?

Miso - tai tradicinis japonų maisto produktas, gaminamas fermentuojant sojų pupeles su druska ir koji (Aspergillus oryzae) grybeliu, kartais pridedant ryžių ar miežių. Fermentacijos procesas trunka nuo kelių savaičių iki kelerių metų, o jo metu susidaro unikalus skonis ir aromatas, vadinamas umami.

Nuo sudėties ir fermentacijos laiko priklauso spalva ir skonis. Kuo miso pasta šviesesnė, tuo švelnesnio skonio, o fermentacija trumpesnė. Tamsus miso yra intensyvesnio skonio.

Miso istorija ir tradicijos

Miso minimas Japonijoje nuo X a., tačiau manoma, kad jo ištakos siekia dar senesnius laikus. Teigiama, kad sojų fermentavimo tradiciją japonai perėmė iš kinų maždaug III a. pr. Kr. Japonai ištobulino fermentavimo procesą, o XI a. budistų vienuolių dėka miso pasta paplito visoje šalyje. Edo laikotarpiu (1603-1868 m.) atsirado daugybė skirtingų miso pastos rūšių.

Šiandien miso gaminamas pramoniniu būdu, tačiau labiausiai vertinama naminė miso pasta, kurios gamyba vis dar užsiima keletas smulkių gamintojų Japonijos šiaurinėje dalyje.

Taip pat skaitykite: Eksperimentai su šitake ir miso

Miso rūšys

Yra daugiau nei 1300 miso rūšių, besiskiriančių skoniu, spalva ir sudėtimi. Pagrindinės miso rūšys:

  • Šviesi miso (shiro miso): Švelnaus ir saldaus skonio, fermentuojama trumpiausiai - iki 3 mėnesių.
  • Raudonoji miso (akamiso): Intensyvesnio skonio, fermentuojama ilgiau - nuo 1 iki 3 metų.
  • Maišyta miso (awase miso): Šviesios ir raudonosios miso mišinys, turintis ir saldumo, ir umami skonio.

Taip pat egzistuoja egzotiškesnių miso rūšių, gaminamų su aitriosiomis paprikomis, kanapių sėklomis, grikiais ar kitais ingredientais.

Miso sriubos nauda sveikatai

Miso sriuba - tai ne tik skanus, bet ir naudingas patiekalas. Ji turi mažai kalorijų (apie 70 kcal puodelyje) ir daug maistinių medžiagų.

  • Aukštos kokybės baltymai: Dėl fermentacijos sojų pupelių baltymai suskaidomi į lengvai pasisavinamas amino rūgštis. Sojoje yra visų rūšių amino rūgščių, taigi - koncentruoti aukštos kokybės baltymai. Baltymai padeda palaikyti raumenų masės augimą, išsaugoti raumenų masę ir palaikyti normalią kaulų būklę.
  • Mikroelementai: Miso yra mangano, vario, cinko, vitamino K ir kitų mikroelementų šaltinis. Puikus mangano, vario ir cinko šaltinis. Iš fermentuotų sojų pupelių pagamintoje miso pastoje yra trijų svarbių mineralinių antioksidantų, saugančių ląsteles nuo pažeidimų. Beje, varis itin naudingas tiems, kurie nenori per anksti pražilti.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Miso sudėtyje yra omega-3 riebalų rūgščių, kurios svarbios širdies ir kraujagyslių sveikatai.
  • Polifenoliai: Miso turi polifenolių, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Įvairūs polifenoliai (kaip aliejuose).
  • Skaidulos: Miso yra skaidulų šaltinis, gerinantis virškinimą.
  • Gerina virškinimą ir subalansuoja žarnyno mikroflorą: Visi fermentuoti produktai tam tikra prasme jau „suvirškinti“ iš anksto, todėl juos valgančio žmogaus žarnynas greičiau iš tokio maisto įsisavina naudingąsias medžiagas. Taip yra ir miso pastos atveju. Nustatyta, kad fermentuotos sojų pupelės turi daug gerųjų bakterijų (daugiausia organizmui reikalingų Lactobacillus rūšies).

Kitos galimos naudos sveikatai:

  • Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata: Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad miso vartojimas susijęs su sumažėjusia insulto rizika. Japonijoje atliktu tyrimu, trukusiu net 10 m., kuriame dalyvavo 40 462 tiriamieji, nustatyta, kad miso pastos vartojimas susijęs su sumažėjusia vieno pagrindinio insulto tipo (smegenų infarkto) rizika. Ši miso nauda sveikatai pasitvirtino neatsižvelgiant į tai, kad tyrime miso taip pat buvo pagrindinis maistinės druskos šaltinis.
  • Apsauga nuo vėžio: Fermentuotose sojų pupelėse esantis izoflavonas genisteinas gali apsaugoti nuo tam tikrų vėžio rūšių. Saugo nuo vėžio. Fermentuotose sojų pupelėse aptinkamas izoflavonas genisteinas mokslo pripažintas kaip vėžio prevencijos priemonė. Tyrimai rodo, kad ši medžiaga gali apsaugoti nuo tam tikrų vėžio rūšių. Labiausiai ištirtas šios medžiagos poveikis prostatos augliams. Visgi mokslininkai ragina neskubėti daryti išvadų. Miso nėra stebuklingas vaistas nuo vėžio.

Miso sriubos gaminimas

Miso pasta dažniausiai naudojama kaip sriubos ingredientas. Taip pat gaminti padažus. Dėti visada reikia baigus virti, kad kuo mažiau maistingų medžiagų žūtų. Tradicinė miso sriuba gaminama iš dashi sultinio ir miso pastos. Į sriubą galima dėti įvairių ingredientų: jūros dumblių, tofu, daržovių, grybų ir kt.

Pavyzdinis miso sriubos receptas:

  1. Paruoškite dashi sultinį (galima naudoti ir daržovių sultinį).
  2. Į sultinį įdėkite norimų ingredientų (jūros dumblių, tofu, daržovių).
  3. Kai ingredientai išvirs, nukelkite puodą nuo ugnies ir įmaišykite miso pastą. Svarbu, kad sriuba nevirtų, kai įdedama miso, nes aukšta temperatūra gali sunaikinti naudingąsias medžiagas.
  4. Patiekite sriubą iš karto.

Kiti miso vartojimo būdai

Miso pastą galima naudoti ne tik sriubai gaminti. Ja galima pagardinti padažus, marinatus, troškinius ir kitus patiekalus. Miso, beje, padeda padažą ne tik paskaninti, bet ir šiek tiek sutirštinti. Itin populiaru su šaukšteliu miso pastos marinuoti žuvį, įvairių rūšių mėsą, daržoves. Miso, kaip ir sojų padažas, tinka beveik prie visų produktų. Pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais internete plinta receptas, kaip su miso pasta paruošti išskirtinio skonio sumuštinių. Ant pasirinktos duonos tepamas plonas sluoksnis miso pastos, tuomet užtepama sezamų pastos (tahini), o ant viršaus dedamas riekelėmis pjaustytas avokadas. Tai socialinių tinklų vartotojai vadina „maistine bomba“. Mat toks neįprastas uždandis - puikiai subalansuotas patiekalas. Miso Japonijoje naudojama net ruošiant karamelę. Pakaitintas šviesus miso gausiai gardinamas cukrumi ir maišomas, kol įgauną glotnią konsistenciją. Kartais miso pasta gardinamos saldžios ir pikantiškos tešlos.

Taip pat skaitykite: Trys gardūs lydyto sūrio sriubos receptai

Radau sumuštinio receptuką - tepti miso pastą ant duonos, ant viršaus - tahini pastą. Dar ant viršaus - avokadas.

Svarbu žinoti

  • Ekologiškumas: Rekomenduojama rinktis ekologišką miso pastą, nes miso yra sojos produktas, o sojos auginamos naudojant pesticidus ir kitas chemines medžiagas. Beje, svarbu, kas miso būtų ekologiška, nes miso yra sojos produktas.
  • Druskos kiekis: Miso pastoje yra daug druskos, todėl ją reikėtų vartoti saikingai.
  • Alergijos: Žmonės, alergiški sojai, turėtų vengti miso.

Taip pat skaitykite: Kiaulienos sriubos receptas

tags: #miso #sriuba #nauda #sveikatai

Populiarūs įrašai: