Saulius Šaltenis ir "Riešutų duona": Kūrinys, įkvėpiantis gyvenimo skonį

Sauliaus Šaltenio apysaka "Riešutų duona" - moderniosios lietuvių literatūros klasika, įtraukta į mokyklinės literatūros sąrašus, įkvepianti Keistuolių teatrą. Nors pavadinimas sufleruoja apie kulinarinį gaminį, "Riešutų duona" - tai metafora, simbolizuojanti gyvenimo pilnatvę, draugystę ir meilę, net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.

Apie autorių: Saulius Šaltenis

Saulius Šaltenis (1945-2024) - žymus lietuvių prozininkas, dramaturgas, scenaristas ir visuomenės veikėjas, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jo kūryba pasižymi modernumu, originalumu ir gebėjimu nagrinėti svarbias visuomenines ir moralines temas. Šaltenis ženkliai prisidėjo prie lietuvių prozos ir dramos modernizavimo.

Svarbu pabrėžti, kad Šaltenio gyvenimas prasidėjo mokytojų lituanistų šeimoje, kuri, ko gero, ir turėjo nemažai įtakos Šaltenio tolimesniam gyvenimo kelio pasirinkimui. Nepaisant visko, pirmuosius mokslus Šaltenis pradėjo eiti Utenos 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Baigęs juos, 1963 m. jis įstojo į Vilniaus universitetą, Istorijos ir filologijos fakultetą, kur mokėsi filologijos. Deja, 1964 m. jaunasis filologas buvo pašauktas tarnauti į tuometinę sovietinę armiją, kuri pakeitė jo gyvenimą ir po tarnavimo armijoje į mokslus negrįžo. 1969 m. pradėjo dirbti Lietuvos kino studijos scenarijų redakcinėje kolegijoje. 1971 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.

Šaltenis kartu su bendraminčiais kolegomis Arvydu Juozaičiu bei Sauliumi Stoma įsteigė net ir šiandien gerai žinomą leidinį, pavadinimu „Šiaurės Atėnai“ bei iki 1994 m. tą leidinį pats Šaltenis redagavo. 1994 m. Šaltenis tapo „Lietuvos aido“ vyr. redaktoriumi.

Kaip ir daugelis to meto inteligentų, Saulius Šaltenis, susikūrus Sąjūdžiui Lietuvoje 1988 m. tapo Lietuvos Sąjūdžio Persitvarkymo Seimo nariu bei nuo 1990 m. taip pat tapo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu bei signataru. Savo veiklą seime Šaltenis tęsė ilgai.

Taip pat skaitykite: Šaltenio apysaka apie maištą

Tarp svarbiausių jo kūrinių - apysaka "Riešutų duona" ir jos draminis variantas "Škac, mirtie, visados škac!", apysaka "Duokiškis", scenarijai filmams "Riešutų duona", "Skrydis per Lietuvą" (apie Darių ir Girėną) bei "Herkus Mantas". Šaltenis taip pat buvo aktyvus Sąjūdžio dalyvis ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Jo kūrybai būdingas subtilus humoras, psichologinis įžvalgumas ir gebėjimas atskleisti paprastų žmonių gyvenimo dramatiškumą. Šaltenio kūriniai dažnai balansuoja ant leistinumo ribos, kritikuodami sovietinę sistemą, tačiau išvengdami tiesmuko politinio angažavimosi.

"Riešutų duona": Kūrinio apžvalga

Parašyta 1972 metais, "Riešutų duona" atspindi to meto lietuvių literatūros tendencijas, kurioms būdinga kaimo gyvenimo idealizavimas, jaunų žmonių problemų nagrinėjimas ir subtilus pasipriešinimas sovietinei ideologijai. Apysaka išsiskiria savo kalbos stiliumi, kuriame susipina liaudiškumas, ironija ir lyrizmas. Šaltenis meistriškai perteikia to meto atmosferą, kurioje susiduria tradicinės vertybės ir nauji iššūkiai.

Apysakos veiksmas mus nukelia į pokario metus, Lietuvos provinciją, kur greta gyvenantys Kaminskai ir Šatai nuolat vaidijasi ir nesutaria. Pagrindiniame plane, paaugliai Andrius Šatas ir Liuka Kaminskaitė, įsukti į nesibaigiančius tėvų barnius ir nepavydėtiną buitį, nepaisant visko, sugeba vienas kitam pajusti švelnius jausmus ir įsimylėti. Užgimsta drama, primenanti pasaulinio garso Romeo ir Džiuljetos istoriją. Ryškūs, saviti bei satyriški nuotykiai keičiasi lyg kino juostoje.

Siužetas: Meilė, maištas ir kasdienybės absurdas

"Riešutų duona" pasakoja apie dviejų jaunuolių - Andriaus Šato ir Liukos - meilės istoriją provincijos miestelyje sovietinėje Lietuvoje. Andrius - maištingas, ironiškas ir svajojantis jaunuolis, kuris nesutinka su aplinkos konformizmu ir siekia išreikšti save kūryboje. Liuka - graži, savarankiška ir stipri mergina, kuri taip pat jaučia priešiškumą nusistovėjusiai tvarkai.

Taip pat skaitykite: Riešutų duona

Audioknygos veiksmas mus nukelia į pokario metus, Lietuvos provinciją, kur greta gyvenantys Kaminskai ir Šatai nuolat vaidijasi ir nesutaria. Pagrindiniame plane, paaugliai Andrius Šatas ir Liuka Kaminskaitė, įsukti į nesibaigiančius tėvų barnius ir nepavydėtiną buitį, nepaisant visko, sugeba vienas kitam pajusti švelnius jausmus ir įsimylėti. Užgimsta drama, primenanti pasaulinio garso Romeo ir Džiuljetos istoriją. Ryškūs, saviti bei satyriški nuotykiai keičiasi lyg kino juostoje, tad nenuostabu, kad 1978 metais pasirodžiusiam vaidybiniam filmui, scenarijų kūrė pats knygos autorius, prozininkas, dramaturgas Saulius Šaltenis. "Riešutų duona" - šmaikštus, bet kartu ir aštrus pokario metų pasakojimas, kuriame meistriškai šaipomasi iš sovietinės santvarkos, atvaizduojant kasdieninį kaimo žmonių gyvenimą.

Apysakoje gausu komiškų situacijų, kurios atskleidžia sovietinės biurokratijos ir ideologijos absurdiškumą. Pavyzdžiui, epizodas su "riešutų duona" - paprastu kepiniu, kuris tampa simboliu pasipriešinimo sistemai - puikiai iliustruoja Šaltenio gebėjimą subtiliai kritikuoti režimą. Kita vertus, apysakoje netrūksta ir dramatiškų momentų, atskleidžiančių herojų vidines kovas ir abejones. Andrius ir Liuka susiduria su išdavyste, netektimi ir būtinybe priimti sudėtingus sprendimus, kurie lemia jų ateitį.

Mažyčiame Lietuvos provincijos miestelyje apie kokius 1950-uosius gyveno dvi kaimynų šeimos: Šatai ir Kaminskai. Didelės santarvės tarp jų ir šiaip nebuvo, bet kai mažojo Andriaus Šato senelis pardavė Kaminskams karvę, o ši ėmė ir tuoj pat pastipo, santūrūs santykiai virto tikra tarpusavio kova. Tiesa, mažieji - Andrius ir Liuka, jos netikras broliukas, pabėgusios su lakūnu Kaminskienės prigyventas „Peliūkštis“ - sutarė neblogai.

Andrius kartą rado kapeiką, ir, vis tebejausdamas neteisybę dėl tos karvės, neapdairiai pasižadėjo Liukai nupirkti kitą. Bėgo metai, Kaminskas, pats basas vaikščiodamas, siuvo kitiems batus, neįvykęs agronomas Šatas paniro į saviveiklą ir dienas naktis repetuodavo su jaunąja Irena Meškute, mirė senelis, palikęs Andriui visokių - tik nebegaliojančių, byrėte byrančių carinių ir vokiškų popierinių pinigų, bet Andrius, vien savim pasikliaudamas, rinko ir pardavinėjo gelžgalius, kaulus, o ūgtelėjęs tampė bulvių maišus, dirbo prie melioracijos - kad tik sukauptų reikiamą sumą ir realizuotų tą idee fixe. Pagaliau karvė turguje nupirkta, bet Kaminskas suvokia šią skolą-dovaną kaip patyčią, bando aiškintis mokykloje, sumuša Liuką, kuri atbėga sulyta į vienišo Andriaus namus - mat jau ir Šatienė, nebepakęsdama vyro „saviveiklų“, grįžo į tėviškę. Pirmuosius Andriaus ir Liukos meilės gestus nutraukia Kaminskas, nušaunantis tą nelemtą karvę. Abi subyrėjusios šeimos po truputį vėl susieina: žilstelėjusi Kaminskienė „nukrinta iš dangaus“, o Elytė pagaili savojo apleisto Antano. Pasenę Kaminskai išsikrausto, pasiėmę Liuką.

Pagrindiniai veikėjai ir jų charakteristikos

Apysakoje vaizduojami įsimintini ir ryškūs personažai, kurių kiekvienas turi savitą charakterį ir atspindi tam tikrus visuomenės tipus.

Taip pat skaitykite: Kultūrinis „Riešutų duonos“ fenomenas

  • Andrius Šatas: Pagrindinis apysakos veikėjas, jaunas, naivus ir idealistiškas vaikinas, kuris patiria pirmąją meilę Liukai. Jis yra jautrus, atviras ir nuoširdus, tačiau kartu ir drovus bei nepasitikintis savimi. Andrius yra tipinis jaunas žmogus, kuris ieško savo vietos gyvenime ir bando suprasti pasaulį aplink save. Jis yra ištikimas savo draugams ir mylimajai, tačiau kartu ir linkęs į avantiūras ir nerimtus poelgius. Jis nesutinka su konformizmu, ieško saviraiškos, jautrus neteisybei.

  • Liuka Kaminskaitė: Andriaus mylimoji, graži ir populiari mergina, kuri yra iš turtingos šeimos. Ji yra protinga, savarankiška ir žavi, tačiau kartu ir šiek tiek išlepinta ir paviršutiniška. Liuka yra sudėtingas veikėjas, kurio motyvai ne visada aiškūs. Ji myli Andrių, tačiau kartu bijo savo tėvų priešiškumo ir socialinių pasekmių. Liuka yra tipinė mergina, kuri bando laviruoti tarp savo jausmų ir visuomenės lūkesčių. Ji taip pat jaučia priešiškumą nusistovėjusiai tvarkai, vertina nepriklausomybę ir nuoširdumą.

Apysakoje gausu spalvingų antraplanių veikėjų, kurie atspindi įvairius visuomenės sluoksnius ir požiūrius. Tai ir naivūs idealistai, ir ciniški karjeristai, ir paprasti, nuoširdūs žmonės, kurie stengiasi išgyventi sudėtingomis sąlygomis. Apysakoje yra ir daugiau įsimintinų veikėjų: Andriaus draugai, Liukos tėvai, kaimo gyventojai. Kiekvienas iš jų turi savo charakterį ir savo vaidmenį istorijoje. Šaltenis meistriškai sukuria įvairų ir gyvą kaimo portretą, kuriame kiekvienas veikėjas prisideda prie bendro paveikslo kūrimo.

Temos ir motyvai

"Riešutų duona" nagrinėja daugybę svarbių temų, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

  • Meilė ir ištikimybė: Apysaka tyrinėja meilės galią, jos gebėjimą įkvėpti ir palaikyti sunkiais momentais. Andrius ir Liuka įsimyli vienas kitą ne tik dėl fizinio potraukio, bet ir dėl dvasinio artumo, bendrų vertybių ir noro priešintis aplinkos spaudimui. Meilė "Riešutų duonoje" - tai ne tik romantinis jausmas, bet ir sudėtingas išbandymas.

  • Maištas ir konformizmas: Apysaka kritikuoja konformizmą ir skatina individualumą. Andrius ir Liuka atsisako prisitaikyti prie nusistovėjusios tvarkos ir siekia išreikšti save, nepaisant galimų pasekmių.

  • Laisvė ir atsakomybė: Apysaka nagrinėja laisvės ir atsakomybės santykį. Andrius ir Liuka nori būti laisvi nuo ideologinių apribojimų ir socialinių konvencijų, tačiau jie taip pat supranta, kad laisvė reiškia atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus.

  • Moralė ir vertybės: "Riešutų duona" kelia klausimus apie moralės normas ir vertybes, kurios vyravo pokario Lietuvos kaime. Šaltenis atskleidžia, kaip tradiciniai papročiai ir religinės nuostatos susiduria su naujomis gyvenimo realijomis. Andrius, kaip jaunas žmogus, ieško savo vietos šiame pasaulyje ir bando suprasti, kas yra teisinga ir neteisinga. Apysakoje nagrinėjamos tokios vertybės kaip sąžiningumas, atsakomybė, ištikimybė ir atjauta.

  • Socialinė nelygybė: Apysakoje ryškiai atsispindi socialinė nelygybė, kuri egzistavo pokario Lietuvos kaime. Šaltenis parodo, kaip skirtingos socialinės grupės (turtingi ūkininkai, vargšai valstiečiai, inteligentai) gyvena skirtingomis sąlygomis ir turi skirtingas galimybes. Andrius, būdamas iš neturtingos šeimos, patiria socialinę atskirtį ir susiduria su Liukos tėvų priešiškumu dėl jo socialinės padėties.

  • Kasdienybės absurdas: Apysaka atskleidžia sovietinės kasdienybės absurdiškumą, biurokratijos beprasmiškumą ir ideologijos tuštumą. Šaltenis meistriškai perteikia atmosferą, kurioje žmonės priversti gyventi dvigubą gyvenimą - viešai deklaruoti lojalumą sistemai, o privačiai puoselėti savo įsitikinimus ir vertybes.

  • Nostalgiška praeitis: "Riešutų duona" - tai ir nostalgiškas žvilgsnis į praeitį, į kaimo gyvenimo paprastumą ir natūralumą. Šaltenis su meile aprašo gamtą, kaimo buitį ir tradicinius papročius. Apysakoje jaučiama ilgesys prarastam rojų, kur žmogus gyveno harmonijoje su gamta ir su savimi. Tačiau Šaltenis neidealizuoja praeities - jis taip pat parodo ir jos trūkumus: skurdą, atsilikimą ir socialinę nelygybę.

Stilistiniai ypatumai

Šaltenio stilius "Riešutų duonoje" pasižymi keliais svarbiais bruožais:

  • Humoras ir ironija: Šaltenis dažnai naudoja humorą ir ironiją, kad atskleistų socialines ir politines problemas. Jo humoras yra subtilus ir įžvalgus, leidžiantis skaitytojui pažvelgti į situaciją iš naujo kampo.

  • Psichologinis įžvalgumas: Šaltenis giliai įsiskverbia į savo veikėjų vidinį pasaulį, atskleisdamas jų motyvus, abejones ir baimes. Jis sukuria įtikinamus ir realistiškus personažus, su kuriais skaitytojas gali lengvai susitapatinti.

  • Gyva kalba: Šaltenio kalba yra gyva ir natūrali, artima kasdieninei šnekamajai kalbai. Jis naudoja daug dialogų, kurie padeda atskleisti veikėjų charakterius ir tarpusavio santykius.

  • Simbolizmas: Apysakoje gausu simbolių, kurie turi gilesnę prasmę. Pavyzdžiui, "riešutų duona" tampa simboliu pasipriešinimo sistemai, o gamtos vaizdai atspindi herojų jausmus ir nuotaikas.

"Riešutų duona" šiandien

Nors "Riešutų duona" parašyta prieš kelis dešimtmečius, jos temos ir vertybės išlieka aktualios ir šiandien. Kūrinys skatina susimąstyti apie tai, kas iš tiesų svarbu gyvenime, ir branginti santykius su artimaisiais.

Apysakos kalba yra lengvai suprantama ir įtraukianti, ji leidžia skaitytojui pasinerti į istorijos pasaulį ir pajusti jos atmosferą.

Kūrinio reikšmė ir aktualumas

"Riešutų duona" - tai ne tik puikus literatūros kūrinys, bet ir svarbus istorinis dokumentas, atspindintis sovietinės Lietuvos gyvenimą. Apysaka padeda suprasti, kaip žmonės gyveno ir mąstė totalitarinio režimo sąlygomis, kaip jie sugebėjo išsaugoti savo individualumą ir vertybes.

"Riešutų duona" išlieka aktuali ir šiandien, nes ji kelia universalias temas apie meilę, laisvę, atsakomybę ir žmogaus vietą pasaulyje. Kūrinys skatina mąstyti kritiškai, vertinti individualumą ir siekti teisybės. Nors "Riešutų duona" parašyta prieš kelis dešimtmečius, ji išlieka aktuali ir šiandien. Apysakoje nagrinėjamos temos - meilė, moralė, socialinė nelygybė - yra universalios ir amžinos. Šaltenio kūrinys verčia mus susimąstyti apie savo vertybes, savo santykius su kitais žmonėmis ir savo vietą pasaulyje.

"Riešutų duona": Recepto metafora

Nors tiesioginio recepto "Riešutų duonoje" nėra, pats pavadinimas leidžia interpretuoti kūrinį kaip savotišką receptą - receptą, kaip išlikti žmogumi, kaip branginti draugystę ir meilę, kaip rasti džiaugsmo net ir sunkiausiomis aplinkybėmis.

"Riešutų duona" - tai tarsi ingredientų rinkinys, kurį sudaro nuoširdumas, atvirumas, pasitikėjimas ir gebėjimas suprasti kitą žmogų. Šie ingredientai, sumaišyti su meile ir rūpesčiu, sukuria nepakartojamą skonį - gyvenimo skonį.

Receptas įkvėptas "Riešutų duonos"

Įkvėpti Sauliaus Šaltenio kūrinio, galime pabandyti pagaminti riešutų duoną, kuri simbolizuotų kūrinio vertybes ir dvasią. Šis receptas - tai improvizacija, atspindinti kūrinio paprastumą, nuoširdumą ir gebėjimą džiaugtis mažais dalykais.

Ingredientai:

  • 100 g moliūgų sėklų
  • 100 g saulėgrąžų sėklų
  • 100 g migdolų
  • 100 g žemės riešutų
  • 100 g linų sėmenų
  • 100 g sezamo sėklų
  • 4-5 kiaušiniai
  • Žiupsnelis druskos
  • Šaukštas medaus (nebūtina)

Gaminimo eiga:

  1. Sumaišykite visas sėklas ir riešutus dideliame dubenyje.
  2. Atskirame dubenyje išplakite kiaušinius su druska ir medumi (jei naudojate).
  3. Supilkite kiaušinių masę į sėklų ir riešutų mišinį ir gerai išmaišykite, kol visi ingredientai susijungs.
  4. Gautą masę supilkite į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi.
  5. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-50 minučių, arba kol duona taps auksinės spalvos ir iškeps viduje.
  6. Išimkite duoną iš orkaitės ir leiskite jai atvėsti prieš pjaustant.

Ši riešutų duona - tai ne tik skanus užkandis, bet ir simbolinis priminimas apie Sauliaus Šaltenio "Riešutų duonos" vertybes - draugystę, meilę ir žmogiškumą.

Riešutų duona Keistuolių stiliumi: kūrybiškos interpretacijos

Norint sukurti riešutų duoną, kuri atspindėtų Keistuolių teatro dvasią, svarbu nebijoti eksperimentuoti ir įtraukti netikėtų ingredientų ar gaminimo būdų. Štai kelios idėjos:

  • Naudokite vietinius ingredientus: Įtraukite ingredientus, kurie būtų būdingi Lietuvos kaimui ar miesteliui, kuriame vyksta apysakos veiksmas. Tai gali būti rugiai, medus, linų sėmenys ar netgi uogos.
  • Įkvėpkite save spektaklio muzika: Pasirinkite riešutus ar prieskonius, kurie asocijuojasi su „The Beatles“ muzika ar septintojo dešimtmečio miestietiška estetika, kurią Keistuolių teatras perteikia savo spektaklyje.
  • Sukurkite istoriją: Galvokite apie tai, kokią istoriją norite papasakoti su savo riešutų duona. Ar tai bus duona, kurią kepė Andriaus Šato močiutė? Ar tai bus duona, kurią jis valgė su savo pirmąja meile?

Patarimai ir gudrybės gaminant riešutų duoną

  • Riešutų paruošimas: Prieš įmaišant riešutus į tešlą, juos galima paskrudinti orkaitėje ar keptuvėje. Tai sustiprins jų skonį ir aromatą.
  • Tešlos konsistencija: Svarbu nepermaišyti tešlos, nes duona gali būti kieta. Maišykite tik tol, kol ingredientai susijungs.
  • Kepimo laikas: Kepimo laikas gali skirtis priklausomai nuo orkaitės. Stebėkite duoną ir patikrinkite, ar ji iškepusi įkišdami medinį pagaliuką.
  • Atvėsinimas: Prieš pjaustant duoną, leiskite jai visiškai atvėsti. Tai padės jai išlaikyti formą.

"Riešutų duona" teatro scenoje ir kine

Apysaka "Riešutų duona" įkvėpė ne tik kulinarinius eksperimentus, bet ir teatro bei kino kūrėjus. Keistuolių teatras sukūrė spektaklį, kuris išsivaduoja iš nostalgiškos romantizuoto kaimo estetikos ir atsigręžia į rafinuotesnį miestietišką septintojo dešimtmečio Lietuvos vaizdą, kurio jaunoji karta, nors ir apribota sovietmečio rėmų, jau alsuoja europietiškos kultūros ir muzikos ritmu. Neatsitiktinai spektaklio garso takeliui pasirinkti šį ritmą bene labiausiai diktavę „The Beatles“, kurių muzika įprasmina Andriaus Šato paauglystės laiko dvasią.

1978 metais pasirodė filmas "Riešutų duona", kurio scenarijų kūrė pats knygos autorius Saulius Šaltenis, o režisavo Arūnas Žebriūnas. Filme pagrindinį Andriaus vaidmenį sukūrė Algirdas Latėnas, kuris vėliau tapo žymiu teatro ir kino aktoriumi bei režisieriumi.

Algirdas Latėnas: vaidmenys teatre ir kine

Algirdas Latėnas (gimęs 1953 m.) - vienas iškiliausių lietuvių aktorių ir režisierių. Reikšmingiausius vaidmenis sukūrė D. Tamulevičiūtės ir E. Nekrošiaus spektakliuose. Lietuvos teatruose režisavo lietuvių ir užsienio rašytojų pjesių. Vaidino kine. Vaidyba dvasinga, romantizuota, derinamas lyrizmas ir ironija, jausmingumas ir dramatizmas. Parengė poetų A. Strazdo, P. Širvio, S. Jesenino kūrinių programų.

Svarbiausi vaidmenys teatre:

  • Jasonas, Andrius Šatas - Saulius Šaltenis. Jasonas, 1978 m., Škac, mirtie, visados škac…, 1982 m.
  • Klierikas - Romualdas Granauskas. Rožės pražydėjimas tamsoje, 1978 m.
  • Treplevas - Antonas Čechovas. Žuvėdra, 1979 m.
  • Alioša Karamazovas - Viktoras Rozovas. Brolis Alioša, 1984 m.
  • Arlickas - Georgijus Kanovičius, Saulius Šaltenis. Katė už durų, 1980 m.
  • Jedigėjus - pagal Č. Aitmatovą, Ilga kaip šimtmečiai diena, 1983 m.
  • Mocartas, Don Chuanas - Aleksandras Puškinas. Mocartas ir Saljeris. Don Chuanas. Maras, 1994 m.
  • Veršininas - Antonas Čechovas.

Svarbiausi vaidmenys kine:

  • Herkus Mantas, 1972 m., rež. Marijonas Giedrys
  • Akmuo ant akmens, 1972 m., rež. Raimondas Vabalas
  • Sodybų tuštėjimo metas, 1976 m., rež. Almantas Grikevičius
  • Andrius - Riešutų duona, 1977 m., pagal S. Šaltenį, rež. Arūnas Žebriūnas
  • Algis Narbutas - Pasigailėk mūsų, 1978 m., rež. Algirdas Araminas
  • Zygfridas, vokiečių dezertyras - Velnio sėkla, 1979, rež. Algimantas Puipa
  • Ansas - Kelionė į rojų, 1980 m., pagal H. Zudermaną, rež. Arūnas Žebriūnas
  • Reikalingi vyrai, 1983 m., rež. Valerijus Rodčenka, Lenfilm
  • Matvejaus džiaugsmas, 1985 m., rež. Irina Poplavskaja, Mosfils
  • Mėnulio pilnaties metas, 1988 m., rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
  • Debesėlis ir Faustas, 2005 m., rež. Saulius Šaltenis
  • Keturios susikertančios tiesės, 2006 m.

tags: #saltenis #su #riešutų #duona #receptas

Populiarūs įrašai: