Mėsos neatitikties po apdorojimo priežastys
Mėsa yra vienas vertingiausių maisto produktų, turintis visus žmogaus organizmui reikalingus maisto ingredientus. Tai pagrindinis baltymų ir aminorūgščių šaltinis žmogaus mityboje. Be to, žmogaus organizmas iš mėsos gali pasisavinti iki 30 procentų geležies (iš kitų maisto šaltinių pasisavinama tik apie 15 procentų). Mėsoje yra mineralų: natrio, kalio, geležies, kalcio, fosforo ir kt. Vitaminai, mikro ir makroelementai yra svarbios mėsos sudedamosios dalys, būtinos normaliam organizmo vystymuisi ir funkcionavimui. Mėsoje randami vitaminai A, B, D, P, PP ir kt.
Mėsos svarba ir sudėtis
Mėsa - tai gyvulio skerdena, išskyrus kaulus, sudaryta iš vadinamojo mėsos minkštimo (mėsa be kaulo). Kuo daugiau mėsoje raumenų ir mažiau jungiamojo audinio bei kaulų, tuo didesnė jos maistinė vertė. Mėsos baltymai yra pagrindinė raumenų audinio dalis, o vidutiniškai žmogui per parą su maistu reikia 1,2 g baltymų 1 kg kūno svorio. Mėsos riebalai yra labai kaloringi ir pagerina mėsos skonį bei kulinarines savybes. Angliavandenių kiekis mėsoje svyruoja nuo 1 iki 1,5 proc., todėl kaip energijos šaltinis jie nėra reikšmingi. Vitaminai ir mineralai yra būtina mėsos sudedamoji dalis, užtikrinanti normalų organizmo vystymąsi ir funkcionavimą.
Lietuvoje mėsos ir jos produktų suvartojimas, lyginant su kitais maisto produktais, sudaro 27,8 proc. Tarp mėsos produktų populiariausia išlieka kiauliena. 2010 metais vienas gyventojas jos suvartojo apie 39 kg - 4 kg mažiau nei vidutiniškai ES šalyse (43 kg). Paukštienos suvartojama beveik tiek pat, kiek vidutiniškai ES. Jautienos Lietuvoje tesuvartojama apie 5 kg. Mažiausiai jos suvalgo lenkai ir vengrai. Dažniausiai kyla šios mėsos kaina. Jeigu paklaustume žmonių, ką šiandien valgys pietums, 75-80 proc. atsakymas būtų mėsa, dar nedidelė dalis - žuvis arba daržovės.
Kokybės užtikrinimas ir kontrolė
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atlieka gyvūninio maisto kontrolę, įskaitant mėsos perdirbimo įmones. 2009 metais daugiausiai buvo patikrinta mėsos perdirbimo įmonių, kurios sudarė 46,8 proc. nuo visų įvertintų įmonių. Per 2009 metus gyvūninio maisto gamybos įmonės buvo patikrintos 1149 kartus. Tikrinant gyvūninio maisto tvarkymo subjektus, 14 proc. įmonių vyravo bendrieji higienos pažeidimai, sudarantys 23,5 proc. visų nustatytų pažeidimų. Taip pat nemažai nustatyta produktų ženklinimo ir naudojamo vandens priežiūros pažeidimų - po 14,1 proc. Produkcijos saugos kontrolės trūkumų rasta tik 5 proc. Remiantis VMVT informacija, 2010 m. RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistema) pagrįsta savikontrolė yra įdiegta ir funkcionuoja 98 proc. įmonių.
Mėsos rinkos situacija Lietuvoje
Lietuvos mėsos rinka priklauso nuo importo ir eksporto santykio. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMMPRIS) duomenis, 2011 m. I pusmetį į Lietuvą įvežta 54,05 tūkst. tonų mėsos ir jos gaminių (7,44 tūkst. tonų arba 16 proc. daugiau negu per 2010 m. I pusmetį). Daugiausiai įvežama šviežios kiaulienos, paukštienos ir mėsos gaminių, avienos, ožkienos ir kitos gyvūnų mėsos įvežami labai nedideli kiekiai. Didžiausią dalį pagal mėsos rūšį sudaro įvežama kiauliena - 54 proc., mėsos gaminiai - 22 proc., paukštiena - 16 proc. ir subproduktai 6,5 proc.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Lietuviška kiauliena rinkoje sudaro 46,9 proc., įvežtinė - 53,1 proc. (skaičiuojant, kad paskerstos kiaulės skerdenos vidutinis svoris 80 kg). Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Gyvulių registro duomenimis, 2011 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma 701,9 tūkst. galvijų arba 1 proc. mažiau nei prieš metus, kai jų buvo 708,8 tūkst. Skerdimui skirtų vyresnių kaip 12 mėn. amžiaus bulių per metus sumažėjo 3,5 proc., ir 2011 m. spalio 1 d. jų buvo 46,4 tūkst.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. kiaulių buvo 929,4 tūkst. arba tik 0,1 proc. daugiau negu 2010 m. Per 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. šis kiekis skerdenos svoriu sudarė 110,3 tūkst. t (gyvo svorio - 1696,3 tūkst. t). Palyginti su 2010 m., galvijų skerdenos svoriu supirkta 26,9 tūkst. t (gyvo svorio - 55,3 tūkst. t) arba 4,5 proc. mažiau, kiaulių supirkta 30,3 tūkst. t skerdienos svoriu (gyvo svorio - 42,7 tūkst. t) arba 8 proc. daugiau ir paukščių supirkta 53,1 tūkst. t skerdienos svoriu (gyvo svorio - 71,2 tūkst. t) arba 1 proc. mažiau negu 2010 m.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje galvijų vidutinė 2011 m. I-III ketvirčio supirkimo kaina buvo 8,00 Lt/kg - 19 proc. didesnė nei 2010 m. I-III ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 6,70 Lt už kg skerdenos. Lietuvoje už galvijus mokama kaina sudaro apie 80 proc. ES vidutinės kainos lygio. Kiaulių vidutinė supirkimo kaina 2011 m. I-III ketvirtį šalyje padidėjo 15 proc., palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, ir buvo lygi 5,70 Lt už kg skerdenos. Ši kaina buvo praktiškai tokia pati, kaip ir ES kiaulienos vidutinė kaina 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. Reikia pabrėžti, kad dėl užfiksuoto kiaulių maro šalyje, kiaulių supirkimo kainos pastebimai krito ir 2011 m. rugsėjį sudarė tik 97 proc. Paukštienos skerdenėlių kaina 2011 m. I-III ketvirtį, palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, padidėjo 15 proc., ir siekė 4,74 Lt už kg. Palyginti ją su vidutine paukštienos kaina ES, Lietuvoje ji buvo apie 19 proc. mažesnė.
Gamybos ir vartojimo tendencijos
Prognozuojama, kad pasaulinė mėsos gamyba 2011 metais augs lėčiau dėl pašarų brangimo, klimato sąlygų mažėjimu ir infekcijų protrūkiais. Mėsos gamybos augimas geriausiu atveju galėtų sudaryti iki 1 proc. Numatoma, kad 2011 m. turėtų būti pagaminta 294 mln. t mėsos. Tikimasi nedidelio kiaulienos ir paukštienos gamybos augimo, o galvijienos ir avienos gamybos augimo iš viso nenumatoma. Vidutinis mėsos suvartojimas vienam žmogui išsivysčiusiose šalyse siekia apie 78,4 kg.
Per 2011 m. I-III ketvirtį iš Lietuvos buvo išvežta 65,6 tūkst. t mėsos ir jos produktų, o įvežta 37 proc. daugiau (90,2 tūkst. t). Palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, eksportas padidėjo apie 21 proc. Tuo tarpu iš kitų šalių mėsos ir jos produktų į Lietuvą buvo įvežta 7 proc. didesnis kiekis nei per 2010 m. Per 2011 m. 9 mėn. eksportuota 17,1 tūkst. t galvijienos, t. y. 7 proc. mažiau nei pernai. 54,5 proc. galvijienos išvežta į Rusiją (9,3 tūkst. t), o likęs kiekis - į ES šalis (į Italiją - 1,6 tūkst. t, Švediją - 1,0 tūkst. t, Olandiją - 1,4 tūkst. t). Šioms šalims išvežtų galvijienos mėsos sektoriaus įmonėms per 2011 m. I-III ketvirtį buvo išmokėta apie 9,8 mln. Lt. Paukštienos eksportas per 2011 m. I-III ketvirtį padidėjo 6 proc. ir sudarė 1,7 tūkst. t. Kiaulienos eksportas, metai po metų buvęs labai nežymus, per 2011 m. I-III ketvirtį padidėjo 89 proc. - eksportuota 6,4 tūkst. t kiaulienos. Apie 50 proc. šio kiekio išvežta į ES šalis (Latvija, Estija, Švedija, Danija, Prancūzija), o likusi dalis - į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Islandiją.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Gyvų kiaulių eksportas, pradėjęs didėti 2011 m. II ketvirtyje, birželį-rugsėjį praktiškai sustojo dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio šalyje, dėl kurio buvo įvesti prekybos apribojimai gyvomis kiaulėmis bei kiaulių produktais. Todėl per 2011 m. I-III ketvirtį, palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, gyvų kiaulių eksportas sumažėjo 57 proc. (išvežta 196,8 tūkst.). Daugiausiai per penkis mėnesius eksportuots kiaulių apimtys, t. y. 105,1 tūkst. arba 54 proc. mažiau, į Lenkiją - 67,7 tūkst. (apie 34,8 proc.). Esant nepakankamam (54 proc.) apsirūpinimui savos gamybos kiauliena vietinėje rinkoje, kiauliena importuojama. Kiaulienos importas 2010 m. buvo mažesnis, tačiau nuo 2011 metų pradžios pradėjo augti ir 2011 m. rugsėjo mėnesį praktiškai pasiekė 2010 m. lygį. Per 2011 m. I-III ketvirtį importuota 44,9 tūkst. t. Tolesnį importo augimą pristabdė gyvų kiaulių įvežimo apribojimai, kurie padidino jų realizavimą vidaus rinkoje. Daugiausia kiaulienos importuojama iš Vokietijos - apie 26 proc. (11,8 tūkst. t), iš Lenkijos - apie 24 proc. (10,9 tūkst. t), iš Belgijos - apie 17 proc. (7,8 tūkst. t).
Per 2011 m. I-III ketvirtį paukštienos eksportuota 21,1 tūkst. t arba 23 proc. didesnis kiekis, importuota - 17,3 tūkst. t arba 13 proc. mažiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Pagrindinės paukštienos eksporto šalys: Latvija (34 proc.), Olandija (17,6 proc.), Estija (13 proc.). Dešrų ir panašių produktų iš mėsos bei konservų importas į šalį buvo tik 3 proc. didesnis nei 2010 m. Per 2011 m. I-III ketvirtį buvo importuota 15,5 tūkst. t. Šiuo laikotarpiu eksportuotas dešrų kiekis buvo 32 proc. didesnis ir siekė 8,9 tūkst. t.
ŽŪIKVC Gyvulių registro duomenimis, per 2011 m. iš Lietuvos išvežta 126,3 tūkst. veršelių arba 4,5 proc. mažiau negu 2010 m. Galvijienos pasiklausos perteklius nėra tik didelio eksporto dėka (didesnioji pagamintos galvijienos pusė eksportuojama). Galvijų paklausa išaugo nuo 2010 metų rugsėjo mėn., kai jais pirkimu pradėjo domėtis turkai. Jie pasiklausė didesnę negu šalies skerdyklos supirkimo kainą, todėl per 2011 m. 9 mėn. apie 1,4 tūkst. gyvų galvijų buvo išvežta į Turkiją (beveik 3 kartus daugiau negu 2010 m.).
2011 metų pradžioje daugelyje ES šalių, taip pat ir Lietuvoje, kiaulių supirkimo kainos mažėjo, o pašarinių grūdų kainos augo (Lietuvoje sausio mėn. pabaigoje jos buvo apie 75 proc. didesnės nei 2010 m.), todėl situacija kiaulių augintojams nebuvo palanki. Siekiant įveikti krizę ES kiaulienos sektoriuje, vasarą buvo priimtas politinis sprendimas pradėti taikyti privatų kiaulienos saugojimą. Iš rinkos buvo išimta 144 tūkst. t. kiaulienos ir tai šiek tiek pakoregavo kainas kiaulių augintojų naudai. Tai stabilizavo padėtį ES kiaulininkystės sektoriuje.
Šiai kiaulienos rinkai Lietuvoje ji vėl kardinaliai pakeitė 2011 m. birželio 1 d. užfiksuotas pirmasis klasikinis kiaulių maro atvejis (Jonavos r.). Šalyje buvo uždrausta įvežti ir išvežti gyvas kiaules, sustabdyta prekyba ir jų produktais. Kiaulių augintojai dėl šių apribojimų bei užkrėstų kiaulių priverstinio utilizavimo patyrė didžiulius nuostolius. Buvo pradėti aktyvūs kiaulių stebėjimai ir neužkrėstuose regionuose. Siekiant paremti kiaulių augintojus, iš valstybės biudžeto lėšų numatyta iki 100 proc. kompensacija.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
Žemės ūkio ir maisto produktų prekyba
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 8,2 mlrd. Lt (24,3 proc. daugiau negu per atitinkamą 2010 m. laikotarpį), importuota - beveik už 7 mlrd. Lt (24,9 proc. daugiau). Teigiamas prekybos balansas 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. siekė 1 232 mln. Lt ir, palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, padidėjo 214,5 mln. Lt. 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 16 proc. viso prekių eksporto, ir palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, sumažėjo 1,4 procentinio punkto. Importas sudarė 12,1 proc. viso prekių importo.
tags: #mėsos #neatitiktis #po #apdorojimo #priežastys