Prekių kokybės reikalavimų nomenklatūros kodas

Kokybė yra sudėtinga ir daugialypė sąvoka, apimanti daugybę aspektų. Ji glaudžiai susijusi su vartojamąja verte ir apibūdinama kaip objekto savybių visuma, leidžianti patenkinti vartotojų poreikius. Produkto kokybė atspindi jo gyvavimo ciklo ypatumus, pradedant kūrimu ir baigiant vartojimu.

Kokybės samprata ir jos svarba

Vartojamoji vertė ir kokybė yra neatsiejamos sąvokos. Trumpai tariant, kokybė apibūdinama kaip objekto savybių visuma, kuri įgalina tenkinti išreikštus ir numanomus vartotojų poreikius. Kokybė, kaip produkto tam tikrų savybių visuma, atspindi produkto gyvavimo ciklo ypatumus.

Produkto gyvavimo ciklą sudaro kūrimo (projektavimo), gamybos, realizavimo ir vartojimo etapai. Produktą kuriant ir gaminant formuojamos savybės, lemiančios kokybę. Realizuojant stengiamasi šias savybes išsaugoti, jų nepabloginti. Vartojamo produkto savybės turėtų visiškai atitikti vartotojo poreikius.

Produkto savybės ir kokybės reikalavimai

Produkto ypatybės yra objektyvios savybės, kurios gali pasireikšti produktą vartojant ir eksploatuojant. Produkto savybės, kurios gali būti vienokiais ar kitokiais būdais išmatuotos ir kiekybiškai išreikštos, vadinamos kokybės reikalavimais. Šiais reikalavimais vertinama, kokiu konkrečiu laipsniu produkcija gali tenkinti konkrečius poreikius.

Produkcijos kokybės reikalavimų nomenklatūra yra labai gausi ir priklauso nuo gaminių tipų, rūšies paskirties, naudojimo sąlygų, vietos ir laiko. Paprastą savybę apibūdinantys reikalavimai vadinami vienetiniais, o sudėtines savybes - kompleksiniais.

Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai

Kokybės reikalavimų grupės

Įvairūs autoriai pateikia savas kokybės reikalavimų grupes, tačiau nuolatinės reikalavimų sistemos dar nėra. Ne maisto prekių kokybės reikalavimus siūloma grupuoti į šias grupes:

  1. Socialinės paskirties
  2. Funkcinių
  3. Patikimumo
  4. Ergonominių
  5. Estetinių
  6. Ekologinių
  7. Saugaus vartojimo

Socialinės paskirties reikalavimai

Socialinės paskirties reikalavimai apibūdina, kaip gaminys atitinka vartotojų ir jų grupių poreikius. Šiai grupei priskiriami:

  • Tinkamumas būtiniems visuomenės poreikiams tenkinti.
  • Reikšmė įvairioms vartotojų grupėms.
  • Atitikimas optimaliam asortimentui.
  • Moralinis naujumas (senumas).
  • Socialinis adresas (kokiai vartotojų grupei - vaikams, moterims, pensininkams ir kt.).

Funkciniai reikalavimai

Funkciniai reikalavimai apibūdina, kaip gaminys atitinka tikslinę paskirtį ir geba tenkinti poreikius.

Patikimumo reikalavimai

Patikimumo reikalavimai apibūdina gaminio patikimumą vartoti.

Ergonominiai reikalavimai

Ergonominiai reikalavimai apima savybių, susijusių su žmogumi ir aplinka, kompleksą. Tai apima:

Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas

  • Higieniškumą (leidžia žmogaus odai kvėpuoti, sugeria drėgmę).
  • Antropometrinius reikalavimus (atitikimas žmogaus kūno matmenims - ūgiui, apimčiai per pečius, krūtinę ir pan.).
  • Fiziologinius reikalavimus (prekės atitikimas galimybėms išreikšti žmogaus energiją, jėgą, greitį, regėjimą, klausą ir kt. savybes).
  • Psichologinius reikalavimus (drabužiai, baldai ir kt.).

Psichologiniai reikalavimai yra kompleksiniai, sudaryti iš vienetinių. Šias savybes apibūdina ne tik cheminė sudėtis, bet ir fizinės savybės - forma, dydis, tankis, struktūrinės, mechaninės, optinės, sorbcinės ir kt. savybės. Fizinėms savybėms turi įtakos vandens būklė, jo formos.

Estetiniai reikalavimai

Estetiniai reikalavimai apibūdina gaminio išvaizdą, dizainą ir atitikimą madai.

Ekologiniai reikalavimai

Ekologiniai reikalavimai apibūdina gaminio poveikį aplinkai gamybos, vartojimo ir utilizavimo metu.

Saugaus vartojimo reikalavimai

Saugaus vartojimo reikalavimai apibūdina gaminio saugumą vartotojui.

Kokybės gerinimo svarba

Pastaruoju metu kokybės gerinimas yra visuotinas reiškinys pasaulyje. Gera gaminio kokybė yra paklausos garantija. Tai kiekvieno gamintojo ir komercijos sferos darbuotojo rūpestis, ypač kai gamyba technikos progreso dėka pasiekė didelį našumą ir tapo masine. Valstybių vyriausybės visokeriopai skatina kokybės gerinimą.

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus

Veiksniai, įtakojantys prekių kokybę

Prekių kokybė priklauso nuo daugybės veiksnių:

  1. Veiksniai, kurie tiesiogiai veikia prekės kokybę:
    • Objektyvūs.
    • Subjektyvūs (susiję su žmogaus veikla ir priklauso nuo žmogaus sugebėjimų, požiūrio į gamybines funkcijas).
  2. Kiti veiksniai:
    • Darbo organizavimo formos.
    • Moralinės skatinimo priemonės.
    • Prekybos įmonių ir organizacijų atsisakymas priimti nekokybišką produkciją.
    • Žaliavos ir medžiagos (organinės ir neorganinės).
    • Gaminių konstrukcija (detalių ir mazgų derinys ir jų tarpusavio sąveika).
    • Technologinis procesas (žaliavų ir medžiagų veikimas mechaniškai, termiškai, chemiškai).
    • Techninės kokybės kontrolės priemonės.
    • Gamybos socialinis ir ekonominis tikslingumas ir efektyvumas.
    • Darbuotojų materialinis suinteresuotumas.
    • Sankcijos už prekių kokybės pažeidimus (moralinės ir materialinės).
    • Konkurencija (įmonės siekis išsilaikyti rinkoje tiekiant geros kokybės produkciją).

Žaliavos ir medžiagos

Žaliavos - tai žemės ūkio produkcija, chemijos bei iškasamosios pramonės ir kita produkcija. Jos skirstomos į:

  • Neorganines medžiagas.
  • Organines medžiagas. Jos gali būti gamtinės (baltymai, angliavandeniai, celiuliozė, maistinės rūgštys ir kt.) arba dirbtinės (kaučiukas, guma, kapronas ir kt.).

Gaminių konstrukcija

Konstrukcija - tai detalių ir mazgų derinys ir jų tarpusavio sąveika. Techniškai sudėtingos produkcijos gamyboje didžiulę reikšmę kokybei turi detalių ir mazgų unifikavimas, pakeičiamumas ir standartizavimas. Pastaruoju metu gamyboje plačiai praktikuojami transformuojamieji ir sekcijiniai kombinuoti elementai, kurie leidžia įvairinti interjerą ir gaminių panaudojimą.

Technologinis procesas

Technologinio proceso metu visos žaliavos ir medžiagos veikiamos mechaniškai, termiškai, chemiškai ir iš esmės formuojama baigtos produkcijos kokybė.

Techninės kokybės kontrolės priemonės

Gamybos technologinio proceso išdava - baigtas produktas. Prieš patenkant į baigtos produkcijos sandėlį vienaip ar kitaip tikrinama jo kokybė. Tam reikalinga techninė įranga ir priemonės.

Gamybos socialinis ir ekonominis tikslingumas ir efektyvumas

Gamybos socialinis ir ekonominis tikslingumas ir efektyvumas priklauso nuo gamintojo. Jei gamintojas yra įsitikinęs, kad produkcija yra reikalinga visuomenei, turi paklausą ir tenkina visuomenės poreikius, jis būtinai sieks, kad gaminama produkcija būtų aukštos kokybės. Priešingai, jeigu gamintojas nesupranta socialinės produkto reikšmės, praktinio jo pritaikymo, jo požiūris į gaminamą produktą nevienareikšmis. Daugelis gamintojų žiūri į atliekamą darbą abejingai.

Darbuotojų materialinis suinteresuotumas

Išvystytos ekonomikos šalyse šis veiksnys ypatingai reikšmingas. Kokybės gerinimas iš esmės pasiekiamas geru darbo apmokėjimu. Tam tikrą reikšmę produkcijos kokybei turi ir darbo jėgos rezervų egzistavimas. Darbo apmokėjimo sistemos:

  • Laikinio darbo apmokėjimo (kai mokama už atitinkamos trukmės - dienos, savaitės, mėnesio - darbą). Ši apmokėjimo sistema naudojama, kai sunku ar beveik neįmanoma išmatuoti darbo kiekio ir kokybės. Jei mokama atsižvelgiant į darbo laiką, daug kas priklauso nuo darbuotojų sąžiningumo. Paprastai laikinį darbo užmokestį gauna žmonės, kurie dirba mėgstamą darbą ir gerai jį išmano. Tuomet ir darbdavys tai įvertindamas pasitiki jo atidumu, profesionalumu ir atitinkamai jį atlygina.
  • Vienetinio darbo apmokėjimo (kai mokamas tam tikras užmokestis už pagamintos produkcijos kiekį). Kuo sparčiau darbuotojai dirba, tuo daugiau vienetų pagamina ir tuo daugiau uždirba.

Sankcijos už prekių kokybės pažeidimus

Sankcijos už prekių kokybės pažeidimus gali būti:

  • Moralinės - įspėjimas, viešas įspėjimas, viešas papeikimas.
  • Materialinės - baudos, kompensacijos už nuostolius.

Konkurencija

Konkurenciją reikia suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Plačiąja prasme kiekviena įmonė, siekdama išsilaikyti rinkoje, turi stengtis į rinką tiekti geros kokybės, t.y. paklausią produkciją. Kitaip įmonė žlugs.

Transportavimo įtaka prekių kokybei

Geografiškai gamintojas gali būti nutolęs nuo prekės rinkos. Ekonominiais motyvais gamintojai dažnai prekę gamina tose vietose, kur sukaupti žaliavų ištekliai ir darbo jėga. Įvairius gaminius reikia transportuoti. Transporto ūkio paslaugomis naudojasi didmeninės, tarpininkavimo ir mažmeninės prekybos įmonės.

Kiekvienos rūšies transporto ekonominė ir techninė struktūra skirtinga ir gali užtikrinti skirtingo lygio transporto paslaugas. Svarbu įvertinti:

  • Vežėjo galimybes ir patirtį.

Judant prekėms iš gamybos į realizavimo ir vartojimo vietas, galimi nuostoliai, susiję su gaminių kokybės blogėjimu. Kokybė gali blogėti dėl įvairių pažeidimų ir išorinio poveikio.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys kokybės blogėjimą transportavimo metu

  1. Klimatiniai veiksniai:

    • Drėgmė. Drėkstant ypač kinta elektroizoliacinės, šiluminės savybės, sumažėja biologinis atsparumas, nes didėja mikroorganizmų poveikis. Garuojant drėgmei, daugelis maisto produktų džiūsta, praranda prekinę išvaizdą ir kokybę. Drėgmė gali būti absoliutinė ir santykinė. Praktikoje reikia mokėti nustatyti santykinę drėgmę. Tai galima atlikti naudojantis psichrometru arba higrometru.
    • Temperatūra. Kiekvienai prekei (metalo dirbiniams, medienai, drabužiams, daržovėms, vaisiams ir kt.) temperatūra yra tiksliai rekomenduota.
    • Šviesa. Saulės šviesa neigiamai veikia daugelį prekių: kinta spalva, aktyvėja biologiniai ir mikrobiologiniai procesai, didėja trapumas, mažėja blizgesys.
    • Oro sudėtis. Deguonis skatina oksidaciją, biocheminius procesus.

  2. Mechaniniai veiksniai. Daugelis prekių kinta esant kritiniam slėgiui, smūgiui arba kai mechaninis slėgis dažnai kartojasi. Dėl mechaninio poveikio prekės deformuojasi, sulūžta, sulinksta.

  3. Biologiniai veiksniai:

    • Mikroorganizmai (bakterijos, pelėsiai, mielės). Mikrobai pažeidžia tas prekes, kurios turi daug baltymų, angliavandenių, riebalų ir vandens. Tai būdinga maisto prekėms ir kai kurioms ne maisto prekėms (odos, kailių, medienos prekėms).
    • Kandys.
    • Graužikai.
    • Kenksmingi vabzdžiai.

  4. Prekių kaimynystė. Laikant prekes viename sandėlyje, galimas vienų prekių neigiamas poveikis kitoms (teigiamo poveikio atvejai - retenybė). Didelio drėgnumo prekės gali padidinti sausųjų prekių drėgnumą ir jas sugadinti. Pastarosios supuola, pelija, pūva. Pavojinga daug lakių medžiagų (eterinių aliejų ir kt.) turinčias prekes laikyti vienas šalia kitų, nes vienos iš kitų perima nepageidaujamus (arba neleistinus) kvapus. Net ir tuo atveju, kai jos fasuotos ir patikimai įpakuotos. Pavyzdžiui, neleistina tabako prekių laikyti šalia kitų maisto produktų (mėsos, žuvies, konditerijos).

Mikroorganizmai ir jų įtaka prekių kokybei

Mikroorganizmai yra labai išplitę dirvoje, vandenyje, ore, sparčiai dauginasi, gali maitintis įvairiomis medžiagomis (anglimi, azotu ir kt. elementais), prisitaikyti gyventi žemoje ir aukštoje temperatūroje, mažai reaguoti į drėgmės, deguonies pokyčius.

Maisto pramonėje kai kurie mikroorganizmai panaudojami produktams gaminti. Mielės reikalingos etilo alkoholiui, alui, vynui gaminti, duonai kepti. Pieno rūgšties bakterijos ir kai kurių rūšių mielės vartojamos rūgštiems pieno produktams (rūgusiam pienui, kefyrui, sūriams ir kt.) gauti.

Tačiau daugelio rūšių mikrobai gadina žaliavas, maisto produktus, todėl blogėja prekių kokybė, patiriami nuostoliai. Todėl būtina pažinti žaliavas gadinančius mikrobus ir mikrobiologinius procesus, mokėti apsaugoti jas nuo gedimo ir likviduoti atsiradusią infekciją.

Nustatyta, kad palankiausia temperatūra mikroorganizmams vystytis - 20-40°C. Esant temperatūrai arti 0°C, mikrobų veikla minimaliai lėta, temperatūroje 65-95°C daugelis mikrobų žūva, bet sporomis besidauginančių mikrobų sporos lieka gyvos. 100°C ir aukštesnėje temperatūroje visos mikrobų formos žūva.

Sušaldytame produkte esantis vanduo virsta kristalais, todėl mikrobų mityba ir dauginimasis neįmanomas, didžioji jų dalis žūva arba, produktą atšildžius, praranda veiksmingumą. Jeigu medžiagoje lieka mažiau nei 20% drėgmės, mikrobų gyvybinė veikla labai sulėtėja, nes padidėja medžiagos tankumas ir jų mityba nutrūksta, tačiau mikrobai lieka gyvi. Padidėjus drėgnumui, jų veikla intensyvėja.

Konservavimas padeda apsaugoti prekes nuo gedimo dėl mikrobų veiklos. Tačiau konservuoti galima tik tuomet, kai leidžia prekės fizinės-cheminės savybės ir nepablogėja prekinė išvaizda bei vartojamosios savybės. Bet ir konservuotoms prekėms reikia atitinkamų laikymo sąlygų.

Prekių ženklinimas

Prekių ženklinimas atlieka kelias svarbias funkcijas:

  • Informacinę (pažinimas prasideda nuo etiketės, nes ji - pirmasis gamintojo „žodis" vartotojui).
  • Instrukcinę.
  • Perspėjamąją (kai kurių gaminių sudėtyje yra pavojingų medžiagų - toksiškų, dirginančių, ėsdinančių, tirpinančių, sprogstančių, degių, oksiduojančių ir kt.).

Prekių ženklinimu rūpinasi tarptautinės, regioninės, nacionalinės standartizacijos organizacijos. Yra patvirtinti tarptautiniai ir regioniniai prekių ženklų standartai. Konkrečios prekės ženklinimo taisykles nustato jos standartas arba kitas normatyvinis dokumentas.

1998 m. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija patvirtino Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisykles. Taisyklės reikalauja prekių ženklinimo rekvizitus pateikti valstybine kalba. Importuotas gaminys, neturintis taisyklėse numatytų ženklinimo rekvizitų, turi būti papildomai ženklinamas taip, kad atitiktų taisyklių reikalavimus, ir būtinai valstybine kalba.

Ženklinimo rekvizitai turi būti gerai matomi, patikimai pritvirtinti, neištrinami ir aiškūs, kad neklaidintų vartotojo. Jeigu prekė maža ar sudaryta iš mažų dalių, ženklinama ant pakuotės.

Pagrindiniai ženklinimo rekvizitai

  1. Prekės pavadinimas.
  2. Gamintojo pavadinimas, adresas, prekės ženklas.
  3. Normatyvinio dokumento, pagal kurį pagaminta prekė, žymuo.
  4. Prekės kilmės šalis, jeigu ji nesutampa su gamintojo adresu.
  5. Tinkamumo terminas.
    • „Geriausias iki……" - prekėms, kurios, laikant jas nustatytomis sąlygomis, iki šio termino išsaugo visas joms būdingas savybes, o suėjus šiam terminui, gali būti vartojamos vartotojo nuožiūra.
    • „Tinka vartoti iki……" - prekėms, kurios, laikant jas nustatytomis sąlygomis, po šio termino nebetinka vartoti ir gali tapti pavojingos. Pasibaigus nurodytam terminui, parduoti šias prekes draudžiama.
    • Tinkamumo terminų trukmė:
      • Prekėms, kurias tinka vartoti ne ilgiau kaip 24 val. - nurodoma valanda ir minutė.
      • Prekėms, kurias tinka vartoti ne ilgiau kaip 3 mėnesius - nurodoma diena ir mėnuo.
      • Prekėms, kurias tinka vartoti ne ilgiau kaip 18 mėnesių - nurodomas mėnuo ir metai.
      • Prekėms, kurias tinka vartoti ilgiau kaip 18 mėnesių - nurodomi metai.
      • Pastaba: jeigu prekės tinkamumo terminas priklauso nuo laikymo sąlygų, būtina nurodyti laikymo sąlygas.
  6. Pagaminimo data (išskyrus atvejus, kai gamintojo ar pardavėjo įsipareigojimai vartotojui nepriklauso nuo prekės laikymo ir vartojimo laiko).
  7. Grynasis kiekis (netto).
  8. Ženklinimo rekvizitai, nustatyti prekės normatyvinių dokumentų ir teisės norminių aktų.
    • Alkoholiniams gėrimams - banderolės ir specialūs ženklai, nurodyti Lietuvos Vyriausybės nutarimais.
    • Audiniams, drabužiams, trikotažo ir tekstilės prekėms - priežiūros ženklų simboliai, matmenys pagal Lietuvoje priimtą matų sistemą, pluošto sudėtis arba medžiaga, iš kurios pagaminta prekė.
    • Dažams, lakui, spausdinimo dažams, lipalams ir buitinės chemijos prekėms - charakteristikos, informacija dėl saugaus vartojimo.
    • Kosmetikos gaminiams - informacija, ar buvo atlikti bandymai su gyvūnais, naudojant galutinį produktą arba jo sudedamąsias dalis. Jeigu minimi bandymai buvo atlikti, informacija dėl prekės laikymo sąlygų, atsargumo priemonių.
    • Žaislams - įspėjimai dėl rizikos: „Netinkamas vaikams iki 36 mėn.“, „Atsargiai naudoti tik suaugusiems prižiūrint“, jeigu žaislai yra mechaniniai ar elektriniai ir gali sukelti riziką, „Naudoti tik vandenyje, kur gylis yra nedidesnis kaip vaiko ūgis“.
    • Piktogramos ir abreviatūros. Ženklinama elektrotechninė ir elektroninė aparatūra. Piktogramos - sutartiniai ženklai, piešiniai, nurodantys gaminio eksploatavimo taisykles. Prekes lydintys eksploatavimo dokumentai (pasas, instrukcija, garantinis talonas ir kt.) turi buti valstybine kalba.

Maisto produktų mitybinė vertė

Maisto produktų mitybinę vertę apibūdina maisto medžiagų sudėtis, jų kiekis ir energetinė vertė. Maisto medžiagos teikia energiją vykstant jų biologinės oksidacijos procesui žmogaus organizme (virškinimo sistemoje). Energetinė vertė išreiškiama kilokalorijomis (kcal) arba kilodžiauliais (kJ), kuriuos teikia 100g (100ml) maisto produkto. Energiją teikia tik kai kurios maisto medžiagos. Norint apskaičiuoti 100g maisto produkto energetinę vertę, reikia žinoti, kokių ir kiek maisto medžiagų yra jame.

Žmogaus organizmas nevienodu laipsniu įsisavina įvairiuose produktuose esančias maistines medžiagas. Tai priklauso nuo temperatūros (jei ji aukštesnė negu žmogaus kūno, riebalai įsisavinami sunkiau), baltymų struktūros, vandens kiekio ir kt. Fiziologai yra apskaičiavę maisto įsisavinimą, jis išreiškiamas procentais (%).

Produkto vieneto (ar porcijos) energetiniai duomenys leidžia praktiškai apskaičiuoti per dieną vartojamo viso maisto energetinę vertę ir įvertinti mitybos racionalumą. Fiziologai yra apskaičiavę racionalios mitybos normas skirtingų lyčių ir amžiaus grupių asmenims, dirbantiems įvairaus sunkumo darbą. Apskaičiuota ir vartojimo per tam tikrą laikotarpį (per mėnesį, metus) struktūra. Vartojamo maisto medžiagos teikia žmogui ne tik energiją.

tags: #mesos #malimo #masinele #nomenklaturos #kodas

Populiarūs įrašai: