Mėsos Gerosios Savybės: Nuo Tradicijų Iki Šiuolaikinės Mitybos

Mėsa - tai maisto produktas, kuris nuo seno užima svarbią vietą žmogaus mityboje. Įvairių tautų papročiai istoriškai ribojo mėsos vartojimą, tačiau hedonistinė Vakarų Europos ir Amerikos visuomenė skatino mėsos vartojimą. Nors mėsos pramonė yra labai išvystyta ir parduotuvių vitrinos lūžta nuo įvairiausiai paruoštų mėsos pusfabrikačių, kiekvienoje šalyje yra dalis žmonių, kurie yra vegetarai. Vystantis mitybos mokslui, dalis gydytojų bei autoritetingų sveikos mitybos šalininkų pastebėjo daug mėsos valgymo neigiamų pasekmių, ieškodami optimalaus mitybos varianto.

Mėsos Maistinė Vertė

Mėsa turi tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių, kurias svarbu žinoti, norint subalansuoti mitybą.

Mėsos Privalumai

  1. Baltymų šaltinis: Mėsoje yra daug vertingų baltymų (apie 20 proc.), kuriuose yra visos 8 nepakeičiamos amino rūgštys, kurių organizmas pats nesintetina ir turi gauti su maistu. Jei bent vienos iš nepakeičiamų amino rūgščių maiste nebus, organizme negalės sintetintis jam būdingi baltymai.
  2. Geležies šaltinis: Mėsoje, ypač kepenyse ir liesoje jautienoje (100 g - 2,7 mg), gausu geležies. Mažakraujystė, mažas hemoglobino kiekis kraujyje - pirmasis ženklas, jog organizmui trūksta geležies.
  3. Vitaminų šaltinis: Mėsoje gausu B grupės vitaminų. Kepenyse yra nemažai vitamino A (apie 3,45 mg %).
  4. Sotumo jausmas: Mėsa teikia sotumo jausmą, yra kaloringa.

Mėsos Trūkumai

  1. Inkstų apkrova: Žmogaus organizmas per parą netenka tik apie 23 g baltymų, kurie turi būti atstatyti. Kadangi baltymai organizme nekaupiami, likusieji skaidomi iki šlapalo, kuris pašalinamas per inkstus. Jei mėsos (ar kitų baltymų) valgoma be saiko, pernelyg apkraunami inkstai, jie nespėja šalinti besikaupiančių atliekų. Ypač pavojinga šlapimo rūgštis, kuri kaupiasi kraujagyslėse, sąnariuose, stubure (susidaro druskų nuosėdos).
  2. Riebalų kiekis: Mėsos riebalai sudaryti iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurių perteklius skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžio atsiradimą. Ateroskleroze sergama dėl cholesterolio pertekliaus.
  3. Vitaminų praradimas: Verdant ar kepant mėsą, žūsta daug vitaminų (ypač B grupės).
  4. Energijos sąnaudos virškinimui: Kad organizmas suvirškintų mėsą, turi išeikvoti apie 50% viso kūno bioenergijos. Persivalgius mėsos, 2-3 valandas būnama nedarbingi, vangūs.
  5. Stresas mėsoje: Mėsoje pasilieka priešmirtinė pjaunamo gyvulio ir mirties baimė. Yra sukurtas streso indikatorius, matuojantis mėsoje (pagal jos spalvą ir kitas savybes) susidariusias stresines medžiagas.

Mėsos Rušys Ir Jų Ypatybės

Skirtingos mėsos rūšys pasižymi skirtingomis maistinėmis savybėmis.

Jautiena

Jautiena yra svarbi maistinė žaliava žmogaus mitybos racione. Joje yra daugybė vertingų baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, nebaltyminių azoto turinčių medžiagų, tokių kaip vitaminų, hormonų, skonį bei aromatą suteikiančių medžiagų, biologiškai aktyvių peptidų. Mėsinių veislių, jaunų gyvulių, patinų mėsoje raumeninio audinio yra daugiau negu pieninių-mėsinių, mėsinių-pieninių galvijų bei kitų nemėsinių gyvulių veislių, senų, neįmitusių gyvulių, patelių mėsoje. Mitybos specialistų nuomone, galvijiena ir veršiena turėtų sudaryti didžiausią žmogaus suvartojamos mėsos dalį. Mėsinių veislių galvijų mėsa yra išskirtinė ir dėl marmuriškumo - tai ypatinga mėsinio galvijo savybė - riebalus kaupti tarp raumeninių skaidulų. Tokia mėsa pasižymi labiau išreikštu skoniu, sultingumu ir minkštumu.

Jautienoje yra ne tik daug pagrindinės ląstelių statybinės medžiagos - baltymų, bet ir daug B grupės vitaminų (B, B2, B12) bei mineralinių medžiagų (kalio, geležies, magnio, cinko). Jautiena yra vienas pagrindinių geležies šaltinių, joje gausu nepakeičiamų amino rūgščių. Gaminant jautieną, tereikia teisingai pasirinkti tinkamiausią galvijo dalį suplanuotam patiekalui paruošti. Taip pat labai svarbu neperkepti mėsos, o pagardinti ją pakaks tik druska ir pipirais. Jautiena labai gerai virškinama, joje esančios maistinės medžiagos geriau įsisavinamos.

Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai

Kiauliena

Kiauliena yra itin universali mėsa, tačiau svarbu atsižvelgti į jos riebumą. Skirtingos kiaulienos dalys pasižymi skirtingu riebumu. Kiaulienoje ir lašiniuose yra arachidono rūgščių bei seleno, kurie padeda kovoti su depresija, o mūsų organizmui - atnaujinti ląsteles. Ypač svarbu, kaip kiauliena ruošiama ir kokiais kiekiais valgoma, nes ji gali pakenkti, jeigu vartojama ypač dideliais kiekiais. Tad jeigu nenorite nutukti ar turėti bėdų dėl užsikimšusių kraujagyslių, kiaulienos patariama valgyti ne kasdien, o kelis kartus per savaitę ir saikingomis porcijomis.

Paukštiena (Vištiena, Kalakutiena)

Vištiena - populiariausia mėsa pasaulyje. Joje gausu baltymų, ji lengvai ir greitai paruošiama, neriebi. Mėsose gausu vitamino B6, jis teigiamai veikia nervų sistemą, stiprina organizmą, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto, insulto, 100 g vištienos turi tik 108 kcal. Kalakutiena laikoma viena vertingiausių mėsos rūšių, turinti dar daugiau baltymų ir mažiau riebalų. Be to, paukštiena - gausus amino rūgščių šaltinis.

Triušiena

Triušieną specialistai įvardija kaip vieną sveikiausių, skaniausių ir, svarbiausia, tinkančią net alergiškiems žmonėms, mažiems kūdikiams ir vaikams. Joje yra daug reikalingų žmogui lengvai virškinamųjų baltymų: 100 g yra net 21 procentas. Tai itin dietinis pasirinkimas, mažiau cholesterolio, gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino B6, B12, PP, geležies, fosforo, mangano, kalio, fluoro. 100 g - tik 136 kcal.

Aviena Ir Ėriena

Savo maistinėmis savybėmis aviena artima jautienai. Jau nuo pusės metų ėriukų mėsa po truputį įgyja avienos prieskonį, pasižymintį stipriu specifiniu skoniu ir kvapu. Geriausia mėsa - 1,5-2 metų avių. Jaunų gyvulių mėsa skaisčiai raudona, o lajus - šviesiai rausvas. Kuo senesnė avis, tuo jos mėsa tamsesnė. Pagal maistingumą ir tinkamumą įvairiems patiekalams aviena skirstoma į 3 rūšis: 1-os rūšies - nugarinė, šlaunelės; 2-os rūšies - mentė, krūtininė; 3-ios rūšies - kaklas, nuopjovos.

Žvėriena

Žvėriena - tai labai vertinga, natūrali ir organizmui naudinga mėsa. Žvėrienoje gausu natūralių vitaminų ir mineralų - žvėriena išsiskiria ypatingai dideliu vitamino B12 kiekiu. Pasirodo, kad 100 gramų natūralios žvėrienos yra beveik 100 proc. šio nervų sistemai ir kiekvienai kūno ląstelei svarbaus vitamino paros normos. Žvėrienoje taip pat yra reikšmingas kiekis geležies, kuri itin svarbi kraujodarai ir kraujo sistemai. Taip pat žvėriena išsiskiria ir dideliu cinko kiekiu, kuris labai svarbus vyrų lytinei sveikatai ir bet kurio žmogaus imuninei sistemai.

Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas

Mėsos Apdorojimas Ir Paruošimas

Mėsos Užšaldymas Ir Atšildymas

Norfos vyriausiasis mėsininkas Dainius Bartošius pataria, kaip užšaldyti mėsą ir kaip tinkamai atšildyti, kad ji išsaugotų drėgmę, sultingumą ir skonines savybes. Protingas laikas šaldymo kameroje laikyti mėsą, jo galva, būtų apie tris mėnesius. Galima ir ilgiau, bet tuomet kenčia ir skoninės savybės, ir sudėtis: šaldyta mėsa praranda daug drėgmės, tad pagaminta būna nebe tokia sultinga - šaltis ištraukia drėgmę, o su ja pasišalina ir dalis vertingų medžiagų.

Jei nusipirkote sprandinės ar šoninės gabalą ir norite užsišaldyti ateičiai, patariama jos nepjaustyti kepsniais. Visas gabalas laikysis geriau, nei sudalinta mėsa, kuri greičiau praras ir išvaizdą, ir kokybę. Šaldyti taip pat geriau didesnį gabalą mėsos, nesmulkinti jo. Užšaldant ir atšildant jis mažiau praras vertės, nes pjaustant mėsą į kepsnius pažeidžiamos mėsos skaidulos ir todėl iš jos lengviau pasišalina drėgmė.

Svarbu ir tai, kaip, prieš dėdami į šaldytuvą ar šaldymo kamerą, supakuojame mėsą. Rekomenduojama iš prekybos centro parsinešus šviežios mėsos išimti ją iš parduotuvinės pakuotės ir suvynioti į maistinę plėvelę, kad būtų kuo mažiau oro ir mėsa nedžiūtų. Galima įdėti į dėžutę su dangteliu ar į paprastą plastikinį maišelį suvyniojant glaustai.

Atšildyti mėsą reikėtų ne staigiai, nes ekstremalūs temperatūrų skirtumai taip pat kenkia mėsos kokybei. Jei norime atsišildyti mėsos pietums ruoši, reikėtų vakare iš šaldymo kameros perdėti į šaldytuvą, o ryte išsiimti ir baigti atšildyti kambario aplinkoje.

Mėsos Pjaustymas

Mėsą svarbu pjaustyti ne išilgai, o skersai skaidulų. Jeigu nusipirkę, pvz., nugarinės, kepsnius supjaustysime išilgai raumens skaidulų, gaminama mėsa susitrauks ir bus neįkandamai kieta. Sprandinę, kumpį taip pat reikia stengtis pjaustyti skersai skaidulų.

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus

Nepatariama ir labai stipriai išmušti kepsnių mėsos: „Išsidaužo mėsos sultys, tad kepant ji labai išsausėja, nebent prieš tai paniruojame - apvoliojame kiaušinio plakinyje ir džiūvėsėliuose.

Mėsos Paruošimo Būdai

Iš esmės pirmenybė turėtų būti teikiama tiems gaminimo būdams, kurių metu mėsa kuo trumpiau apdorojama šiluminiu būdu, todėl svarbu ją marinuoti. Pavyzdžiui, jei mėsa su prieskoniais ir citrina pamarinuojama parą, ji gali būti pakepinta keptuvėje vos 2-3 min., tuomet ją galima dėti į orkaitę, kur 10-15 min. ji bus kepama be jokių riebalų.

Mėsa Ir Sveikata

Specialistų nuomone, nors mėsą ir rekomenduojama valgyti kiekvieną dieną, ja nereikėtų piktnaudžiauti. Norint, kad mėsa organizmui „atiduotų“ visas savo gerąsias savybes, svarbu pasirinkti tinkamą mėsos rūšį, paruošimo būdą ir kiekį bei vengti riebesnės mėsos. Nors nėra vieningo sutarimo, koks mėsos kiekis yra rekomenduojamas vidutiniam žmogui, tačiau viena suaugusio žmogaus porcija turėtų būti 80-160 g, vaiko - 30-50 g. Žinoma, suvalgomas mėsos kiekis priklauso ir nuo fizinio aktyvumo ar kūno sudėties, tačiau pagal sveikos mitybos principus, nepriklausomai nuo kaloringumo, rekomenduojama valgyti kasdien po 1-2 porcijas mėsos, įskaitant žuvį. Tai yra visa mėsos norma dienai.

Dažnas mėsos skirstymas į „lengvesnę“ ar „sunkesnę“ iš dalies yra tiesa. Mėsos „sunkumas“ priklauso nuo jos sudėties - kuo mėsa riebesnė, tuo sunkiau organizmui ją suvirškinti, ir atvirkščiai - kuo mėsa liesesnė, turinti daugiau baltymų, tuo šis procesas paprastesnis. Mažiausiai kalorijų turi ir liesiausia savo sudėtimi yra vištiena, veršiena ir elniena, o riebiausia - kiauliena ir jautiena. Žinoma, bet kokią mėsą valgant saikingai, šiuo, lietuvių taip mėgstamu maistu, galima mėgautis kiekvieną dieną.

tags: #mesos #gerosios #savybės

Populiarūs įrašai: