Mėsos gedimo nustatymo būdai: išvengti rizikos ir užtikrinti saugumą
Mėsa yra vertingas maisto produktas, tačiau netinkamai laikoma ar paruošta, ji gali tapti pavojinga sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti sugedusią mėsą, kokie veiksniai lemia jos gedimą ir kaip užtikrinti saugų vartojimą.
Kaip atpažinti sugedusią mėsą?
Pasikeitęs mėsos kvapas yra vienas iš pirmųjų ir akivaizdžiausių ženklų, kad mėsa gali būti sugedusi. Aitrus, neįprastas kvapas turėtų būti rimtas įspėjimas. Tačiau svarbu atsiminti, kad net ir normalus kvapas negarantuoja, jog mėsa yra tinkama vartoti.
Kiti požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Spalva: Mėsos spalvos pokyčiai, tokie kaip žalios dėmės, nublukimas ar patamsėjimas, gali signalizuoti apie gedimą. Nors nublukimas ar patamsėjimas nebūtinai reiškia, kad mėsa yra pavojinga, žalios dėmės yra aiškus ženklas, kad jos valgyti nebegalima. Šviežios mėsos spalva, priklausomai nuo gyvulio rūšies, gali būti nuo šviesiai balkšvos iki tamsiai raudonos. Spalva gali pasikeisti ir dėl mikrobų, besivystančių mėsos paviršiuje, veiklos.
- Konsistencija: Šviežia atšaldyta mėsa yra stangri, jos raumeninis audinys elastingas. Norint patikrinti, ar mėsos konsistencija tinkama, reikia įspausti mėsą pirštu. Duobutė turėtų nedelsiant išsilyginti. Gleivės ant paviršiaus ar tąsi oda yra gendančios mėsos ženklai.
- Kvapas: Pradedanti gesti mėsa išskiria specifinį kvapą, kuris aiškiai juntamas pauosčius neįpakuotą produktą.
- Tekstūra: Gleivėtas paviršius arba tąsi tekstūra taip pat rodo, kad mėsoje veisiasi gedimą sukeliančios bakterijos. Jeigu ant mėsos pastebėjote šiuos nerimą keliančius ženklus, tai gali reikšti, kad mėsoje daug gedimo bakterijų, todėl tinkamiausias mėsos vartojimo laikas jau praėjo.
Bakterijos ir mėsos gedimas
Mėsa yra puiki terpė bakterijoms ir grybeliams veistis, todėl netinkamai laikoma ji gali pakenkti sveikatai. Mėsą paveikia dviejų rūšių bakterijos:
- Patogeninės bakterijos: Dėl jų apsinuodijama maistu. Jos gali sparčiai veistis nuo +5 iki +60 C laipsnių temperatūroje, o jūsų juslės jų sukeltos žalos nepajus.
- Gedimą lemiančios bakterijos: Jos veisiasi net ir žemoje temperatūroje, gadina mėsą, lemia nemalonų jos kvapą, sudėtį ir skonį. Jeigu mėsą užkrėtė pastarosios bakterijos, jūsų nosis greičiausiai jus perspės prie jos nesiliesti.
Laikymo trukmė ir sąlygos
Ar mėsa nesugedusi, visų pirma galima spręsti pagal tai, kiek laiko ji praleido šaldytuve. Žemesnė nei +5 Celcijaus laipsnių temperatūra tik sulėtina bakterijų dauginimąsi, bet visiškai to nesustabdo.
JAV Sveikatos departamentas rekomenduoja atsižvelgti į mėsos rūšį, sprendžiant, kiek laiko visiškai atitirpdytą žalią mėsą galima valgyti:
Taip pat skaitykite: Mėsos kokybės tyrimai
- Termiškai neapdorotą mėsą (faršą, paukštieną ar jūros gėrybes) galima vartoti 1-2 dienas.
- Žali kepsniai, didkepsniai, žlėgtainiai, šonkauliukai, išpjovos gali būti laikomi šaldytuve 3-5 dienas.
- Termiškai apdorota mėsa, paukštiena ir jūros gėrybės bus tinkamos vartoti 3-4 dienas.
- Bet kokią mėsą bus saugu vartoti beveik neribotą laiką (kone metus), jei bus laikoma užšaldyta ir nepraras skoninių savybių.
Svarbu! „Mėsa - greitai gendantis produktas, todėl laikant ją netinkamos temperatūros šaldytuve ar pernelyg ilgai gabenant iš parduotuvės namo, jos galiojimo laikas sutrumpėja“, - įspėja VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė.
Tinkama laikymo temperatūra:
- Šviežia mėsa (kiauliena, jautiena ar aviena) turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip 7 °C temperatūroje.
- Paukštiena - ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje.
- Subproduktai - ne aukštesnėje nei 3 °C temperatūroje, nepriklausomai nuo metų laiko.
- Šviežia atšaldyta mėsa turi būti laikoma taip, kad temperatūra mėsos gabalo viduje būtų ne aukštesnė kaip 7 °C ir ne mažesnė kaip -1 °C.
Tinkamas paruošimas - raktas į saugumą
Net jeigu mėsa laikoma teisingai, prieš valgant ją vis tiek būtina tinkamai paruošti, kad išvengtumėte apsinuodijimo maistu. Netinkamai paruoštoje mėsoje greitai dauginasi bakterijos, todėl ją valgyti tampa nesaugu.
Pagrindiniai patarimai, kaip tinkamai paruošti mėsą:
- Prieš ruošdami mėsą ir po to nusiplaukite rankas.
- Niekada nelaikykite mėsos kambario temperatūroje - geriau pasinaudokite šaldytuvu, kad išvengtumėte pavojingos zonos, kurioje bakterijos greitai dauginasi.
- Jeigu mėsą laikėte tinkamomis sąlygomis, ją kepkite tik gerai įkaitinę kepimo indą, kad vidinė temperatūra būtų ne žemesnė, kaip +70 C laipsnių. Tik taip išnaikinsite visas kenksmingus mikrobus.
Knygos „Kaip teisingai gaminti“ autorius Haroldas McGee pažymi, kad viso mėsos gabalo viduje paprastai bakterijų nebūna, tačiau jų gali būti susmulkintoje mėsoje. Taigi, galite patiekti ir žalią mėsą, jeigu tinkamai apdorojote jos paviršių, nesijaudindami dėl žalingų bakterijų.
Rizika, susijusi su vėžiagyviais
Vėžiagyviuose gali būti pavojingų virusų, kurių aukšta temperatūra nesunaikina, todėl juos reikia laikyti ir ruošti atsakingai. Kambario temperatūros vėžiagyvius reikia suvartoti greitai.
Papildomi patarimai
- Mažiau tikėtina, kad E.coli bakterijomis bus užkrėsta šviežiai pas mėsininką sumalta mėsa, arba ta, kurią susimalėte patys namuose iš turėto gabalo, nei ta kurią įsigijote maisto prekių parduotuvėje, supakuotą vakuuminėje pakuotėje, nes toks faršas neretai būna pagamintas iš skirtingų gyvūnų skerdienos.
- Net ir visus šviežumo kriterijus atitinkanti mėsa parduotuvėje ne visada pasiekia namus tinkama vartoti. Dažniausiai taip nutinka karštuoju metų laiku, kai pirkiniai ilgiau nei reikėtų nešiojami arba vežiojami automobilyje. Neturint šio daikto ir įtarus, jog produktui galėjo pakenkti šiluma, reikėtų patikrinti parsineštos į namus mėsos konsistenciją, kvapą bei spalvą.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
tags: #mesos #gedimo #nustatymo #budai