Bedarbių virš 50 metų dalyvavimas aktyvios darbo rinkos priemonėse Lietuvoje
Nedarbas yra viena didžiausių socialinių ir ekonominių problemų Lietuvoje, ypač aktuali kaimo vietovėse. Siekiant mažinti nedarbą ir padėti asmenims integruotis į darbo rinką, taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip dalyvavimas šiose priemonėse veikia bedarbių, ypač vyresnių nei 50 metų, įsidarbinimo motyvaciją, kokios priemonės populiariausios tarp miesto ir kaimo gyventojų, ir kas lemia žmogaus norą dirbti.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių svarba
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra skirtos padidinti bedarbių įsidarbinimo galimybes, skatinti jų motyvaciją ir mažinti nedarbo lygį. Jos apima įvairias programas ir paslaugas, tokias kaip profesinis mokymas, konsultavimas, subsidijuojamas įdarbinimas ir viešieji darbai. Šios priemonės yra ypač svarbios vyresnio amžiaus bedarbiams, kurie dažnai susiduria su papildomais iššūkiais darbo rinkoje.
Tyrimo problema ir tikslas
Šio straipsnio pagrindinė problema - informacijos apie aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą, skatinant kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, stoka.
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kokios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės labiausiai skatina kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo klausimas - kokios aktyvios darbo rinkos priemonės labiausiai skatina įsidarbinimo motyvaciją kaimo ir miesto bedarbiams? Tyrimo objektas - aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, skatinančios kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją.
Tyrimo uždaviniai
Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą, buvo iškelti šie uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
- Apžvelgti vykdomą Lietuvos darbo biržos bei Prienų rajono politiką bei apibūdinti kaimo ir miesto bedarbių grupes.
- Išanalizuoti siūlomas aktyvias darbo rinkos politikos priemones kaimo ir miesto bedarbių užimtumo gerinimui.
- Apibūdinti asmenybės poreikius grindžiančias motyvacijos teorijas.
- Empiriškai patikrinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įtaką kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvacijos gerinimui.
Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti buvo naudojami įvairūs metodai:
- Literatūros analizė.
- Dokumentų analizė.
- Kiekybinis tyrimas - anketa.
- Kokybinis tyrimas - interviu.
Lietuvos darbo biržos politika ir bedarbių grupės
Lietuvos darbo birža (LDB) įgyvendina aktyvią darbo rinkos politiką, siekdama padėti bedarbiams įsidarbinti. LDB teikia informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, organizuoja profesinį mokymą, remia įdarbinimą subsidijuojant ir vykdo viešuosius darbus. Politika apima tiek miesto, tiek kaimo vietoves, tačiau atsižvelgiama į specifinius kiekvienos teritorijos poreikius ir iššūkius.
Kaimo ir miesto bedarbių skirtumai
Empirinio tyrimo metu paaiškėjo, kad kaimo ir miesto bedarbių yra skirtingi poreikiai. Kaimo bedarbiams svarbu pirmiausia patenkinti žemiausio lygio t.y. fiziologinius poreikius. Dėl menko išsilavinimo lygio, dėl įsidarbinimo motyvacijos stokos, tarp kaimo bedarbių populiariausia yra viešųjų darbų programa. Miesto bedarbiams įsidarbinimo motyvacija tai ne tik atlygio gavimas, bet ir savęs realizavimas, tobulėjimas, bendravimo poreikio patenkinimas. Skirtumai išryškėja, jog kaimo bedarbiai, dalyvaudami profesinio mokymo programoje, mokymąsi supranta kaip profesinį tobulėjimą, o miesto bedarbiams mokymasis yra siejamas su asmeniniu tobulėjimu. Miesto bedarbiai aktyviau dalyvauja tokiose laikino užimtumo priemonėse kaip įdarbinimas subsidijuojant, darbinių įgūdžių įgijimo rėmime.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
Lietuvoje taikomos įvairios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, skirtos padėti bedarbiams integruotis į darbo rinką.
Informavimas ir konsultavimas
Informavimo paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti darbą ar įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetencijas, reikalingas įsidarbinti, o darbdaviams - susirasti tinkamų darbuotojų. Konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo pakeitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius. Teikiant profesinio konsultavimo paslaugą, padedama darbo ieškantiems asmenims įvertinti savo gebėjimus ir asmenines savybes. Bedarbiams, įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
Profesinis mokymas
Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinį mokymą reglamentuoja LR profesinio mokymo įstatymas. Šis profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą, taikant Vyriausybės tvirtinamą Mokymo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą Ūkio lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką, taip pat neformaliojo profesinio mokymo programas. Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, už ne ilgesnį, negu yra nustatyta mokymo programose, mokymosi laikotarpį mokama 0,7 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Bedarbio pasirinkimu mokymo stipendijos dydis prilyginamas nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžiui, galiojančiam mokymo pradžios dieną. Mokymo stipendijos dydis, prilygintas nedarbo socialinio draudimo išmokai, mokymosi metu nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis LR nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Asmeniui, be svarbios priežasties nutraukusiam profesinį mokymą, 6 mėnesius nuo profesinio mokymo nutraukimo dienos nevykdoma darbo paieška ir nesiūloma dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Asmeniui, po profesinio mokymo pabaigos per 6 mėnesių laikotarpį be svarbios priežasties atsisakiusiam teritorinės darbo biržos jam siūlomo tinkamo darbo, 6 mėnesius nuo atsisakymo dienos nesiūloma dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Įdarbinimas subsidijuojant
Įgyvendinant priemones, darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau - subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintų minimaliosios mėnesinės algos dydžių.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant tam tikrus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis aukščiau pateiktomis nuostatomis. Subsidija gali būti mokama neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti įstatyme.
Darbo rotacija
Darbo rotacija organizuojama darbuotojų tikslinių atostogų metu ar kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais, kai darbuotojus laikinai pakeičia darbo ieškantys asmenys. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbo rotaciją organizuojantiems darbdaviams, kurie darbo rotacijos metu įdarbina teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis aukščiau pateiktomis nuostatomis.
Viešieji darbai
Viešieji darbai organizuojami siekiant suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojams. Viešuosius darbus organizuoja teritorinės darbo biržos kartu su savivaldybėmis ir darbdaviais. Asmenų, bendra viešųjų darbų trukmė per 12 mėnesių laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Darbo sutarčiai viešiesiems darbams atlikti pasibaigus ar ją nutraukus, išmokama piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti
Finansuojant viešuosius darbus iš įvairių šaltinių, subsidijas darbo užmokesčiui darbdaviams moka teritorinė darbo birža ir (ar) savivaldybė. Darbdavys moka likusią darbo užmokesčio dalį, nurodytą darbo sutartyje viešiesiems darbams atlikti, taip pat priedus, priemokas (įskaitant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą) ir kitas išmokas. Padidėjus viešųjų darbų poreikiui savivaldybių teritorijose, kuriose vidutinis paskutinio ketvirčio registruotų bedarbių ir paskutinio skelbto darbingo amžiaus gyventojų santykis 1,5 karto ir daugiau didesnis už šalies vidutinį santykį, gaivalinių nelaimių ir kitais atvejais, subsidija darbo užmokesčiui 100 procentų gali būti mokama iš tam skirtų lėšų.
Finansuojant viešuosius darbus, savivaldybė iš dalies kompensuoja kitas su viešaisiais darbais susijusias išlaidas. Šioms išlaidoms kompensuoti skiriama lėšų suma neturi viršyti 3 procentų savivaldybės darbdaviui kompensuojamos lėšų sumos. Su viešaisiais darbais susijusių išlaidų sąrašą ir jų kompensavimo tvarką nustato savivaldybė.
Parama darbo vietoms steigti
Parama teikiama darbdaviams įvairiais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant darbdaviams subsidiją darbo vietoms steigti. Subsidijos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai steigti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus (už kiekvieną neįgalų darbuotoją - mažiau) darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę nuosavų lėšų dalį.
Darbo vietai steigti ir bedarbiui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš paramos būdų.
Vietinės užimtumo iniciatyvos
Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių (seniūnijų) teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.
Savarankiško užimtumo rėmimas
Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai darbo vietas steigia asmenys, įsteigę labai mažą įmonę.
Mobilumo rėmimas
Darbo mobilumas remiamas kompensuojant kelionės ir apgyvendinimo išlaidas. Kelionės išlaidos kompensuojamos, kai vykstama į darbą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo transportu, traukiniais ar nuosavu transportu ir šios išlaidos per mėnesį viršija 20 procentų įsidarbinusio buvusio bedarbio gaunamo atlyginimo, jei šis atlyginimas mažesnis už dviejų Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumą. Vieno mėnesio kelionės išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Apgyvendinimo išlaidos kompensuojamos, kai vykstama į darbo vietą ne dažniau kaip vieną kartą per darbo savaitę. Vieno mėnesio šių išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Motyvacijos teorijos ir jų taikymas
Asmenybės poreikius grindžiančios motyvacijos teorijos, tokios kaip Maslow poreikių hierarchija, gali padėti suprasti, kas motyvuoja žmones dirbti. Kaimo bedarbiams, kurių prioritetas yra fiziologinių poreikių patenkinimas, svarbu užtikrinti galimybę užsidirbti pragyvenimui. Miesto bedarbiams, kuriems svarbus savęs realizavimas ir tobulėjimas, reikia siūlyti galimybes dalyvauti mokymuose, įgyti naujų įgūdžių ir dirbti įdomų darbą.
Aktyvių darbo rinkos priemonių įtaka įsidarbinimo motyvacijai
Tyrimai rodo, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės gali turėti teigiamą įtaką bedarbių įsidarbinimo motyvacijai. Dalyvavimas profesiniuose mokymuose didina pasitikėjimą savo jėgomis ir suteikia naujų įgūdžių, kurie reikalingi darbo rinkoje. Subsidijuojamas įdarbinimas suteikia galimybę įgyti darbo patirties ir užmegzti naudingų kontaktų. Viešieji darbai leidžia užsidirbti pragyvenimui ir išlaikyti darbo įgūdžius.
tags: #bedarbių #virš #50 #metų #dalyvavimas #aktyvios