Mėsa ir vėžys: ar iš tiesų turėtume vengti mėsos?
Ilgą laiką buvo diskutuojama apie mėsos, ypač perdirbtos, poveikį žmogaus sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė išvadas, kad perdirbta mėsa gali sukelti vėžį. Ši naujiena nėra visiškai nauja, nes įrodymai apie mėsos (ypač perdirbtos) ir vėžio rizikos ryšį kaupiami jau seniai. Tačiau svarbu išsiaiškinti, ką tai reiškia mūsų kasdieniam gyvenimui ir kaip galime sumažinti riziką.
Perdirbta mėsa ir vėžys: kas nustatyta?
PSO pripažino, kad perdirbta mėsa gali būti priskiriama tai pačiai vėžį sukeliančių produktų kategorijai, kaip alkoholis. Perdirbant mėsą siekiama pratęsti jos galiojimo laiką arba pakeisti skonį ją rūkant, sūdant ar pridedant konservantų. Būtent šie įvairūs priedai ir padidina riziką susirgti vėžiu.
Perdirbta mėsa - tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, rūkant, fermentuojant, konservuojant ar atliekant kitus procesus, kurie sustiprina mėsos skonio savybes ir padeda ją ilgiau išlaikyti šviežią. Pavyzdžiui, kumpis, šoninė, saliamis, dešrelės ir kt. Nustatyta, kad kasdien suvalgant vos 50 gramų perdirbtos mėsos, vėžio rizika išauga net 18 procentų! Be to, nustatytas ir perdirbtos mėsos bei skrandžio vėžio ryšis.
Raudona mėsa: ar ji pavojinga?
Raudona mėsa - tai neperdirbta žinduolių raumeninė mėsa: pavyzdžiui, jautiena, veršiena, kiauliena, aviena, ėriena, arkliena ar ožkos mėsa. Tiek malta, tiek šaldyta. Amerikos vėžio tyrimų institutas (angl. American Institute for Cancer) pažymi, kad raudonos mėsos ribojimas ir perdirbtų mėsos produktų atsisakymas gali padėti riboti storosios žarnos vėžio riziką. Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad vėžio riziką didina ne tik mėsos, bet ir gausus riebalų vartojimas, per mažas kiekis daržovių ir ląstelienos.
Storosios žarnos vėžys: kas tai?
Kolorektalinis arba storosios žarnos vėžys - tai viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų Lietuvoje. Pasaulyje tarp moterų - tai antra, o vyrams - trečia dažniausių vėžio rūšių. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1700-1800 šio vėžio atvejų, maždaug 26-30 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų. Deja, tarp Rytų Europos šalių mūsų išgyvenamumo rodikliai yra vieni prasčiausių.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai
Prevencija: ką galime padaryti?
Lietuvoje yra vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų imtinai. Vienu metu pagal gyventojų aktyvumą tikrinantis buvome visai neblogai atrodančių šalių tarpe, tačiau dabar, ypatingai po COVID-19 pandemijos, rezultatai stipriai suprastėję - nemokamai profilaktiškai pasitikrinti ateina tik apie 40 proc. tikslinės grupės žmonių.
Doc. dr. A. Dulskas akcentuoja, kad pagrindinė prevencinė priemonė vis dėlto yra reguliarios patikros, nes vėžiui dar tik pradėjus vystytis paprastai nepasireiškia jokie simptomai ir jį aptikti ankstyvoje stadijoje galima tik tyrimų metu. Pastebėjus simptomus vizito pas šeimos gydytoją neatidėliokite.
Gyvenimo būdas ir mityba
Iš tiesų mokslininkai mano, kad daugiau įtakos vėžiui susiformuoti turi mūsų gyvenimo būdas. O tai reiškia, kad mes patys galime imtis priemonių sumažinti storosios žarnos vėžio atsiradimo riziką. Tiems, kurie nori sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, doc. dr. A. Dulskas rekomenduoja laikytis bendrųjų sveikesnio gyvenimo būdo rekomendacijų.
- Fizinis aktyvumas: Kai kurios organizacijos netgi pakankamai konkrečiai apibrėžia, kad tai turėtų būti 20-30 minučių trukmės greitas ėjimas tris kartus per dieną. Žinoma, net ir mažiau intensyvus judėjimas yra kur kas geriau, nei gulėjimas ant sofos.
- Optimalaus svorio palaikymas: Svarbu stebėti savo svorį ir stengtis jį palaikyti optimalų.
- Mityba: PSO rekomenduoja per savaitę suvartoti ne daugiau kaip 300 gramų raudonos mėsos, tačiau ji neturėtų būti termiškai apdorota. Į kasdienę mitybą reikia įtraukti daugiau ląstelienos, daržovių.
- Žalingi įpročiai: Be abejonės, riziką susirgti vėžiu didina ir žalingi įpročiai.
- Emocinė sveikata: Įvairūs tyrimai rodo, kad patiriamas lėtinis stresas kelia lėtinius uždegimus, o lėtinio streso metu organizme išskiriamos medžiagos slopina visą imuninį atsaką nuo žemiausios iki aukščiausios jo grandies.
Alternatyvūs baltymų šaltiniai
Kanados vėžio asociacija rekomenduoja pirmenybę teikti vištienai ar kalakutienai, jūros gėrybėms ar žuviai. Ruošti šiuos produktus patiems. Virti vandenyje arba gaminti garuose. Aliejuje kepti rečiau. Neperkepti, neapskrudinti. Mat stipriai apkepintuose ar aliejuje virtuose produktuose gausu kancerogeninių medžiagų. Kaip baltymų šaltiniai tinka ir kiaušiniai, pupelės, lęšiai.
Kiti veiksniai, didinantys vėžio riziką
Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad vėžio riziką didina ne tik mėsos, bet ir gausus riebalų vartojimas, per mažas kiekis daržovių ir ląstelienos. Todėl į kasdienį mitybos racioną rekomenduojama įtraukti žalumynų ir įvairiaspalvių skirtingų rūšių daržovių.
Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai
Genetiniai veiksniai
Išgirdus vėžio diagnozę, kyla natūralus klausimas „kodėl?“ Neretai manoma, kad riziką susirgti storosios žarnos vėžiu reikšmingai didina genetinis kodas, tačiau iš tiesų genetiniais pakitimais paaiškinami tik mažiau nei 10 proc. visų vėžio atvejų. Jei kas nors tarp pirmos eilės giminaičių, pavyzdžiui, vienas iš tėvų sirgo storosios žarnos vėžiu, rizika susirgti išauga nuo 2 iki 6 proc., jei šeimoje buvo 2 ar daugiau pirmos eilės giminaičių, susirgusių šia liga, rizika susirgti padidėja iki 17 procentų.
Maisto produktai, galintys sumažinti vėžio riziką
Reguliarus tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, neskaldytų grūdų, riešutų ir sėklų, vaisių, daržovių ir kitų, vartojimas yra susijęs su mažesne vėžio rizika.
- Vaisiai ir daržovės: Vaisiuose ir daržovėse gausu maistinių medžiagų, kurios gali padėti apsisaugoti nuo vėžio, todėl jie turėtų būti bendros sveikos mitybos dalis, siekiant sumažinti vėžio riziką. Tamsiai žalios, raudonos ir oranžinės spalvos daržovės bei įvairių spalvų sveiki vaisiai rekomenduojami siekiant apsisaugoti nuo vėžio.
- Riešutai: Riešutuose yra daug maistinių medžiagų, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis.
- Pupelės: Yra įrodymų, kad ankštinėse daržovėse (lęšiuose, sausose pupelėse ir žirniuose) esančios skaidulos, atsparus krakmolas ir kiti junginiai gali palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą ir apsaugoti nuo vėžio, nors reikia atlikti daugiau tyrimų.
- Pilno grūdo grūdai: Viso grūdo grūdų vartojimas ilgainiui siejamas su mažesne bendra vėžio rizika.
- Žuvis: Nors yra tam tikrų įrodymų, kad žuvies vartojimas gali sumažinti tam tikrų rūšių vėžio, įskaitant kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžį, riziką, patikimų įrodymų trūksta. Reikia atlikti daugiau tyrimų.
Vėžio gydymo galimybės
Storosios žarnos vėžys nėra labai staigiai progresuojanti liga - tyrimai rodo, kad nuo gerybinių iki vėžinių pakitimų susiformavimo gali praeiti penkeri ar dešimt metų. Būtent dėl to atlikus kolonoskopiją patikros metu ir nieko neaptikus, kitą rekomenduojama kartoti tik po dešimtmečio. Tačiau reguliariai tikrintis patenkantiems į rizikos grupę ar jaučiantiems įtartinus simptomus būtina, mat vėžio gydymo sėkmė ir išgyvenamumas didele dalimi priklauso nuo to, kurioje stadijoje vėžys bus aptiktas.
Jei nustatomas pirmos stadijos storosios žarnos vėžys, išgyvenamumo rodiklis siekia net 90 proc. Nustačius ketvirtos stadijos vėžį, išgyvenamumo rodiklis drastiškai sumažėja iki 10-20 proc. Kartais gydant pirmos stadijos vėžį pakanka radikaliai pašalinti polipą kolonoskopijos metu. Deja, nustačius ketvirtos stadijos vėžį gali prireikti ne tik chirurginio, bet ir sisteminio gydymo - tiek chemoterapijos, tiek biologinės terapijos. Kartais tokios stadijos vėžys, nors ir pilnai neišgydomas, tampa lėtiniu - tokiais atvejais skiriamas palaikomasis gydymas, neleidžiantis vėžiui plisti.
Taip pat skaitykite: Mėsos audinių rūšys ir sudėtis