Marijampolės Poezijos Parkas: Istorija, Atgimimas ir Dabartis
Marijampolė, Sūduvos sostinė, garsėja savo novatoriškais ir spalvingais sprendimais. Vienas iš unikalių objektų, kuriuos verta aplankyti šiame mieste, yra Poezijos parkas. Įsikūręs miesto centre, šalia J. Basanavičiaus aikštės, parkas yra lengvai pasiekiamas tiek automobiliu, tiek pėsčiomis, o šalia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė bei pėsčiųjų ir dviračių takai. Poezijos parkas - tai vieta, kur susijungia akiai maloni, tvarkinga aplinka bei įvairūs meniniai sprendimai, siūlanti atokvėpį miesto svečiams ant plastiškų formų suolų ir galimybę pasigrožėti želdynais.
Parko įkūrimo istorija
Poezijos parko idėja gimė dar 1977 metais, kuomet buvo tvirtinamas tuometinio Kapsuko (dabar Marijampolės) miesto generalinis planas. Miesto centras tuo metu atrodė nepatraukliai dėl netvarkingai sustatytų gamybinių-ūkinių pastatų su aukštais kaminais. Generaliniame plane buvo numatyta apželdinti Šešupės slėnius ir paversti teritoriją tarp Šešupės ir K. Požėlos aikštės (dabar J. Basanavičiaus a.) parku. Tai buvo siekis sukurti žalią oazę miesto širdyje.
1982-1983 m. buvo parengti Javonio upelio sutvarkymo bei parko išplanavimo ir apželdinimo projektai, o 1984 m. prasidėjo aktyvūs parko kūrimo darbai. Buvo nugriauti neišvaizdūs pastatai bei keletas gyvenamųjų namų. Išvalytas Javonio upelis, pastatyti fontanai, dekoratyvūs tilteliai ir suoleliai. Parką papuošė J. Narušio skulptūra „Šešupė“. 1987 m. birželio 3 d. buvo pasodintas ąžuolas Marijampolės ir Kokolos miestų draugystės dvidešimtmečiui įamžinti.
Parko pavadinimo atsiradimas
Parką greitai pamėgo marijampoliečiai ir miesto svečiai. 1986 m., mieste vykstant Poezijos pavasario renginiams, šventė „užsuko“ ir į naujai sukurtą parką. Šis įvykis ir davė pradžią parko pavadinimui - Poezijos parkas.
Parko atgimimas
Bėgant laikui, parkas prarado savo pirminį grožį: nustojo veikti fontanai, prigeso žibintų šviesos. Tačiau ši vieta atgimė 2012 m. rudenį. Pasitelkus ES lėšas bei architektų G. Vieversio, T. Eidukevičiaus, A. Byčenkovo, R. Marcinkevičienės ir A. Marcinkevičiaus išmonę, Poezijos parkas virto patrauklia erdve. Po rekonstrukcijos vanduo tapo pagrindiniu parko akcentu, Javonio upelio krantai išgrįsti Vytauto gatvės grindinio akmenimis, atsisakyta fontanų baseinų, sutvarkyta Šešupės pakrantė. Fontanus ir Šešupės vandeniu papildomai „maitinamą“ upelį pamėgo vaikai. Iš pagrindų atnaujinti tilteliai, išsaugotas tik Meilės tiltelio ankstesnis vaizdas. Takai buvo iškloti klinkerio trinkelėmis, įrengti patogūs suoleliai, vaikų žaidimo aikštelė.
Taip pat skaitykite: Išsami analizė: Marijampolės pieno konservai
Poezijos parkas šiandien
Šiandien Poezijos parkas yra svarbi viešoji erdvė marijampoliečių poilsiui, kameriniams renginiams ir miesto įvaizdžio formavimui. Projektuojant siekta užtikrinti patogius funkcinius ryšius tarp aikštės-parko-upės, humanizuoti Javonio upelį, atverti Šešupės upę, nukasant hidrotechninius pylimus. Šešupės upė, Javonio upelis ir visuma - parko elementai, kuriantys poeziją.
Parke įrengtos kelios kamerinių renginių vietos ir amfiteatras, todėl jis tapo puikia saviraiškos erdve ir vietos menininkams, ir sostinės profesionalams. Čia puikiai tiko 2012 m. rugsėjo 7 d. atidengtas paminklas Vytauto Kernagio dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Parkas pasipuošė plastiškų formų suolais, moderniu ir ekonomišku apšvietimu, želdynais, poilsio zonoje atsirado spalvinga vaikų žaidimo aikštelė.
Nusileidus saulei, žibintai sušildo tamsiausius parko kampelius ir linksmai nuspalvina fontanus. Priartėjus vakarui, parko fontanai sušvinta įvairiausiomis spalvomis - puikus metas saldiems porelių pasivaikščiojimams per Meilės tiltelį ar tiesiog, vaikštinėjant vienumoje, surasti vidinę ramybę.
Parko augalija ir gyvūnija
Poezijos parkas gražiausias šiltuoju metų laiku, kuomet sužaliuoja beveik 100 skirtingų rūšių želdinių, upėje teškena antys, gulbės, o kartais net ir žuvys nustebina akrobatiniais triukais.
Skulptūros ir paminklai
Parke stovi skulptūrinė kompozicija, skirta įamžinti Vytauto Kernagio atliekamą dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. 1985 metais, įrenginėjant parką, jame buvo pastatyta pirmoji, iki šiol seniausioji parke, skulptūra „Šešupė”. Jos autorius - skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Julius Narušis (g. 1946) - garsus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra sukūręs daugiau nei 500 skulptūrų.
Taip pat skaitykite: Pieno konservų gamybos įmonė Marijampolėje
Renginiai ir veiklos
Poezijos parke įrengtas amfiteatras ir kitos erdvės tinkamos renginiams. Šiltuoju metų laiku vyksta įvairūs koncertai, teatro pasirodymai bei dainuojamosios poezijos renginiai. Neretai galima pamatyti įvairių meno instaliacijų ar lauko parodų. Pagrindinių metų švenčių metu parkas papildomai papuošiamas įvairiomis instaliacijomis.
Miesto svečiai čia gali rasti atokvėpį ant plastiškų formų suolų, pasigrožėti želdynais, kartu su atžalomis leisti laiką spalvingoje žaidimų aikštelėje, o gal net sudalyvauti amfiteatre vykstančiuose renginiuose. Marijampolės Poezijos parke čiurlena Javonio upelis, taip pat išsidėstę trys fontanai, kuriuose neretai linksmai žaidžia vaikai.
Lankymosi laikas
Parke galima lankytis bet kuriuo paros metu, tačiau patartina apsilankyti vakare, kuomet parke įjungiama šviesos - ima švytėti fontanai, apšviečiami medžiai. Taip pat ir dieną parkas nepraranda savo grožio - galima pasigėrėti tekančia Šešupe, pasivaikščioti ir apžiūrėti parke esančias skulpturas, prisėsti ant suolelio pailsėti.
Aplinka ir meniniai akcentai
Poezijos parke susijungia akiai maloni, tvarkinga aplinka bei įvairūs meniniai sprendimai. Apstu skulptūrų, dinamiško dizaino suolelių prisėsti bei pasigrožėti meno ir gamtos sąsaja. Įrengta vaikų žaidimų aikštelė mažiesiems miesto svečiams.
Spalvinga idėja įgyvendinta požeminėje perėjoje šalia parko. Tai savotiška freska, kurioje pavaizduoti miesto gyventojų veidai. Kai kurie marijampoliečiai kartais ir pasigiria eidami pro Veidasienę ir beda pirštu į savo atvaizdą sakydami „čia ir aš esu!”. Dvispalviai portretai, ryškios spalvos sukuria malonią atmosferą iš pažiūros nuobodžioje vietoje. Marijampolė garsėja savo sienų piešiniais. Jų galima aptikti daugelyje miesto erdvių. Nuo 2014 metų vykstantis menų simpoziumas „Marijampolė - Londonas - Niujorkas: idėjų migracija” pradėjo miesto „spalvinimą” įvairiausiomis freskomis.
Taip pat skaitykite: Pieno perdirbimo įmonė Baltijos šalyse
Vieta ir kaip pasiekti
Poezijos parkas yra įsiterpęs tarp Marijampolės miesto centrinės aikštės ir Šešupės upės, per teritoriją teka Javonio upelis. Adresas: Vilkaviškio g. Parką galima pasiekti iš centrinės miesto aikštės.
Apylinkės
Šalia Poezijos parko yra ir kitų lankytinų vietų. Basanavičiaus aikštė - miesto centro pažiba. Aikštės kraštuose stūkso miesto savivaldybės pastatas, galima apsilankyti kavinėse, restoranuose. Aikštės centrą puošia skulptoriaus K. Balčiūno paminklas „Tautai ir kalbai. Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti”. Taip pat netoliese yra Kačių kiemelis - jaukus ir gyvas senamiesčio kiemelis, su vandeniu žaidžiančios grafienės.
tags: #Marijampolės #Poezijos #parkas #istorija