Marijampolės baltoji vakarienė: istorija ir tradicijos
Baltosios vakarienės idėja, atkeliavusi į Lietuvą iš Prancūzijos, greitai rado savo vietą lietuvių širdyse. Šis elegantiškas renginys, persmelktas prancūziškų kultūrinių tradicijų, tapo neatsiejama vasaros dalimi ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Tauragė ir Marijampolė.
Baltosios vakarienės ištakos ir paplitimas pasaulyje
„Le Dîner en Blanc“ (iš pranc. k. - Baltoji vakarienė) - tai unikalus renginys, gimęs 1988 metais Paryžiuje, kai François Pasquier suorganizavo vakarienę su būriu draugų. Šiandien šis renginys pritraukia apie 10 000 dalyvių kasmet. Technologijos keičia renginio organizavimo subtilybes, tačiau šventės esmė išlieka ta pati: elegantiški svečiai buriasi į slaptą pikniko vietą, mėgaujasi gurmanišku maistu ir bendravimu gražiausiose miesto vietose.
Šiuo metu „Le Dîner en Blanc“ rengia organizatoriai iš aštuoniasdešimties miestų trisdešimtyje šalių, kuriuos kuruoja tarptautinis „Dîner en Blanc International“ komitetas. Visi organizatoriai yra užsidegę baltosios vakarienės idėja ir kiekvienais metais šiuo renginiu puošia savo reprezentuojamą miestą.
Baltosios vakarienės tradicija Lietuvoje
Idėja surengti „Le Dîner en Blanc“ Lietuvoje kilo Dovilei Butkienei, kuri, pamačiusi nuotraukas iš Paryžiuje surengtos baltosios vakarienės, panoro šiuo elegantišku renginiu papuošti ir Vilnių. Subūrusi komandą jau patį pirmąjį kartą sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo ir palaikymo. Per penkerius metus, šis renginys tapo viena laukiamiausiu Vilniaus vasaros švenčių, suburiančių senus draugus, leidžianti susipažinti naujiems, pasipuošti, pasimėgauti gurmanišku maistu ir užfiksuoti tai kvapą gniaužiančiose nuotraukose.
Prancūzų instituto direktoriaus Jean-Marie Sani nuomone, Vilnius, turintis puikių vietų, kuriose galima surengti baltąjį pikniką, yra puikus miestas tokiam renginiui kaip „Le Dîner en Blanc“. „Lietuviams būdingas stiprus bendruomeniškumo jausmas. Jie mėgsta susitikti, dalintis idėjomis, pasilinksminti ir pavalgyti kartu. Dėl šių priežasčių šis prancūziškas renginys pritapo ir Lietuvoje“, - teigė Prancūzų instituto direktorius.
Taip pat skaitykite: Išsami analizė: Marijampolės pieno konservai
Dovilė Butkienė atskleidė, kad „Le Dîner en Blanc“ pamažu tampa ir didesnių asmeninių ar kolektyvo švenčių dalimi: „Dalyviai dažnai švenčia gimtadienius, mergvakarius ar tiesiog susirenka drauge neoficialioje aplinkoje pabendrauti su darbo kolektyvu.“
Dalyvavimo taisyklės ir rekomendacijos
Siekiant išsaugoti „Le Dîner en Blanc“ unikalumą bei tradicijas, svečiai turi laikytis keleto pagrindinių taisyklių:
- Gavus dalyvavimo patvirtinimą, svečio atvykimas į renginį tampa privalomu, nesvarbu, kokios bus oro sąlygos.
- Aprangos kodas: elegantiška balta apranga nuo galvos iki kojų. Sveikintinos tik stilingos ir skoningos originalios idėjos.
- Stalas turi būti serviruojamas tik baltais indais.
- Siekiant užtikrinti „Vakarienė baltai“ vietos slaptumą iki pat paskutinės minutės, visi svečiai bus sutikti tam tikruose punktuose iš kurių į šventės vietą juos palydės savanoriai.
- Po šventės dalyvių prašome susirinkti visus savo daiktus ir pikniko vietą palikti tokią pat gražią, kokia ji buvo ir prieš tai.
Svečiai turi atsinešti:
- Stalą, dvi baltas kėdes, baltą staltiesę.
- Pikniko krepšį, kuriame turi būti elegantiškas maistas, taurės ir balti indai. (Galima pasirinkti ir jau paruoštą pikniko krepšį, kurį bus galima pasiimti vakarienės vietoje. Jis puikiai tiks tiems, kurie nenorės ruošti savo maisto. Norintys pasirinkti jau paruoštą maistą, jį galės nusipirkti elektroninėje „Vakarienė baltai“ parduotuvėje).
Stilistė Giedrė Voroneckė dalyviams renkantis aprangą pataria: „Nepamirškite, kad „Vakarienė baltai” yra ne tik baltos spalvos, bet ir elegancijos šventė, kurios metu rekomenduočiau sportinio stiliaus detales palikti kitoms progoms. Leiskite sau iš tiesų švęsti ir į pagalbą pasitelkite įdomesnius aksesuarus, papuošalus bei galvos apdangalus.”
Baltosios vakarienės Marijampolėje: istorijos fragmentai
Nors tiesioginės informacijos apie „Baltosios vakarienės“ renginius Marijampolėje pateikta nedaug, galima rasti įdomių istorinių faktų apie šį regioną, kurie netiesiogiai susiję su bendruomeniškumu, kultūra ir šventėmis.
Taip pat skaitykite: Pieno konservų gamybos įmonė Marijampolėje
Marijampolės krašto praeitis: nuo knygnešių iki šviesuolių
Marijampolės kraštas turi gilias istorines šaknis, siekiančias knygnešystės laikus. Juozas Botyrius, gimęs 1857 m. Marijampolės apskrities Triobiškių kaime, buvo knygnešys, kurio gyvenimas glaudžiai susijęs su lietuviškos spaudos platinimu ir tautinio identiteto išsaugojimu. Jo istorija atspindi to meto žmonių pasiryžimą, patriotizmą ir meilę savo kraštui.
Knygnešystė ne tik leido išsaugoti lietuvišką žodį, bet ir skatino bendruomeniškumą. Knygnešiai, tokie kaip Juozas Botyrius, kviesdavo kaimynus į savo sodybas, kur vykdavo pasakojimai, dainos ir šokiai. Šie susibūrimai stiprino bendruomenės ryšius ir puoselėjo tautinę savimonę.
Vilkaviškio krašto sąskrydis: bendruomeniškumo šventė
Pasaulio vilkaviškiečių sąskrydis, kuris vyko Vilkaviškyje, taip pat yra puikus bendruomeniškumo pavyzdys. Į šį renginį susirinko buvę ir esami vilkaviškiečiai iš viso pasaulio, kad kartu praleistų laiką, prisimintų gimtąjį kraštą ir pasidalintų savo patirtimi.
Organizatoriai suskaičiavo beveik 1300 vakarienės dalyvių. Nors aprangos kodas nebuvo skelbtas, daugelis žmonių atėjo apsirengę baltai. Tai rodo, kad baltos spalvos simbolika, susijusi su švara, taika ir bendrumu, yra artima lietuviams.
Konferencijos, koncertai, spektakliai, ekskursijos ir bendra vakarienė - visa tai sukūrė ypatingą atmosferą, kuri vienijo žmones ir leido jiems pajusti bendrystės jausmą.
Taip pat skaitykite: Pieno perdirbimo įmonė Baltijos šalyse
Baltosios vakarienės Tauragėje: meno ir gerumo sintezė
Tauragė taip pat prisijungė prie baltosios vakarienės tradicijos. Šis renginys Tauragėje tapo ne tik elegantiška švente, bet ir paramos akcija. Vakaro metu vyko aukcionas, kuriame buvo parduodami Tauragės, Kauno ir Marijampolės dailininkių paveikslai. Už surinktas lėšas buvo siekiama nupirkti mikroautobusą Tauragės krašto aklųjų bei silpnaregių bendruomenei.
Dailininkė Areta Didžionienė sakė, kad ši šventė buvo ypatinga: „Esu džiugiai nusiteikusi, ir mano kolegės - taip pat. Pažymėjome muziejaus gimtadienį ir sudalyvavome meno paramos aukcione, kurį suorganizavo Tauragės LIONS bendruomenė. Visos jaučiame dvasinį pasitenkinimą, kadangi sukūrėme paveikslus, už kuriuos surinkta pinigų aklųjų ir silpnaregių bendruomenei. Tokia patirtis mums pirmoji, ir ji pakylėjo. Balta spalva neliko tik vakaro estetika - ji tapo nuoširdaus, tyro dosnumo išraiška šiame gyvenimo paveiksle. Tikiu kultūra, meno kalba ir žmonių gerumu.“
tags: #marijampoles #balta #vakariene #istorija