Kaip užlopyti skylę makaronais: Baidarių žygiai ir senoviniai remonto būdai
Kasmet, stebint lietuvių meilę baidarių turizmui, kyla noras įrašyti šį fenomeną į Lietuvos Guinnesso rekordų knygą kaip populiariausią vasaros savaitgalių užsiėmimą. Tai tarsi "trys viename": ir pirtis (reikia išlieti daug prakaito irkluojant), ir sportas (lenktynių dvasia baidarininkams nesvetima), ir nuostabi Lietuvos gamta.
Šiame kontekste prisimename senus laikus, kai baidarių žygiai buvo visai kitokie nei dabar. Vietoj šiuolaikinių plastikinių baidarių, kurias su vyru juokais vadiname tinginių išmislu, plaukdavome su didžiuliais brezentiniais ryšuliais.
Baidarių surinkimo iššūkiai
Mūsų laikais niekas neplaukiojo po Dzūkiją ar Žemaitiją su juokingomis plastikinėmis žirnių ankštimis. Didžiulius brezentinius ryšulius prie upės atsiveždavome patys. Tuomet prasidėdavo tikros lego dėlionių lenktynės - juk, prieš nuleidžiant jas į vandenį, reikėdavo visą tą metalo laužą tvarkingai, iš pagrindų surinkti. O kai po kelių valandų triūso vyrukai aptraukdavo tuos meistriškai sumontuotus metalo griaučius brezentiniu apvalkalu, dėdavome turistinį įdarą. Ir jį sudarė ne vien studentiškas faršas, t.y. mes. Į likusius laisvus nuo žmonių tarpelius prikimšdavome daugybę daiktų. Prifarširuodavome savo baidares palapinių, miegmaišių, maisto, virtuvės rakandų, malkų kirtimo įrankių, ir jau svarbiausia - ugninio vandens atsargų.
Pirmieji išbandymai ir išradingumas
Su vyru kalbamės, kad dažniausiai pirmas blynas būna prisvilęs. Prisvilo jis ir mums, tuomet dar žaliems studentėliams, kai Kražantė - ta siaura upiūkštė Žemaitijoje - nusprendė įstatyti mums ragus. Manote, traukėme iš šlapių kišenių mobiliakus ir kvietėme Lietuvos draudimo techninę pagalbą?! Nė velnio. Pirma, mobiliųjų tuomet dar nebuvo. Antra, užtektinai turėjome legendinių "Moment" klijų ir guminių padangų zapaskių, iš kurių kirpome lopus ir lipdėme baidarių skyles. Ne tik jų. Kitaip jų ir nepavadinsi. Tarkim, žmona prieš žygį nupirko vyrui gumines šlepetes, kurios - nešant baidarę krantu (ogi būdavo tokių neišplaukiamų vietelių!) - tiesiog ėmė ir suplyšo. Šioje vietoje pamėginkite trumpam įsivaizduoti tokią scenelę. Eina vyras ir sulig kiekvienu gimtosios žemės grumsteliu po savo basais padais meldžiasi. O dar, būdavo, plauki ir jau žvalgaisi patogaus krantelio nakvynei (orientacininkų žemėlapius juk braižėme patys, įmautėmis laminavome) - o jo kaip nėr, taip nėr. Saulė tik pliumpt ir nuskęsta rasotoje vasaros pievoje. Uodai ir mašalai pasiutpolkes ant tavo prakaituoto kūno šoka. O mes įsiręžę tempiame savo baidares į patį aukščiausią smėlėtą paupio skardį.
Šiuolaikiniai patogumai ir senovės iššūkiai
Tokie tad buvo laikai… - senoliškai linguojame tik kur ne kur pražilusias galvas. Bet dabar jau ne taip. Ir ne tas. Netgi ne tokios baidarės. O ir patys baidarininkai nebe tie. Dabar jiems viskas ant lėkštutės padėta. Sugromuluota. Jei pamesi irklą - paslaugusis baidarių verslo šeimininkas, kurio kaltinėmis tvorelėmis ir mediniais gonkeliais išpuoštoje troboje nakvosi, - netruks jį atvežti. Jei pasiilgsi adrenalino, jis kaipmat pasišauks savo pusbrolius, kad visi drauge, už upės posūkio, tau padovanotų… kliūtį - na, kokį sukirmijusį medį ar vietinį puntuką į vandenį paritintų.
Taip pat skaitykite: Gourmet mišrainė
Fiii… - sutartinai nutęsiame abu ir vienu balsu traukiame tą pačią giesmę: o mūsų laikais tai… Jei pametei irklą - kapanokis su kirvio kotu; jei nori gaut adrenalino - nusižiūrėk priekyje kokią žemai palinkusią medžio šaką ir lenkis nuo jos drauge su visais baidarės sėbrais į tą pačią pusę. Versitės kūliais, kaip Dievą myliu. Gerai, kad dar gyvi liksite. Vakare (aišku, jei tik pavyks viską pagauti) pusplikiai sėdėsite jaukaus laužo šviesoje, džiovinsite daiktus ir kursite garsius ditirambus sėkmingai žvejybai. Paskui eisite į seną kareivišką, užsegamą sagomis (jokiu būdu ne užtrauktuku!) palapinę, kur visą naktį, iki pat aušros, kažką darysite. Nes miegoti paprasčiausiai neleis uodai.
Aprangos kodas ir gyvybės saugumas
O dar porą žodžių mudu norime skirti plaukimo aprangos kodui. Manote, anais laikais kas nors mums duodavo gelbėjimo liemenes? Į vienus sukišdavome savo daiktus - kad kelyje nesušlaptų, o į kitus sulįsdavome patys - tik galvos ant laibų kaklų tarsi kokių daržo baidyklių kyšodavo. Mat tais laikais buvo toks populiarus Rolano Bykovo filmas "Baidyklė", kuriame vaidino Rusijos estrados primadonos Alos Pugačiovos ir lietuvio Mykolo Orbako dukra Kristina Orbakaitė. Tad ir baidyklėmis būti nesidrovėjome.
Tai ne dabar - randame laikraštyje kažkokią policijos suvestinę po ilgojo Mindauginių savaitgalio (negi kursi laužą nė žinių neperskaitęs) - jog vienoje kaimo turizmo sodyboje susimušė du bičai. Draugai, pasirodo. Mat per visus upės trasos 12 km nei vienas, nei kitas taip ir neišmoko baidarės valdyti. Tad galinis neapsikentęs irklu priekiniam trinktelėjo. O tas irgi skolingas neliko - Puškiną ėmė deklamuoti, į dvikovą kolegą Dantesą kviesti.
Maistas ir gamtos dovanos
O maistas baidarių žygiuose dabar koks?! - šūktelime vienu ypu. Sintetika gryna. Visokios momentinės košės, užpilami karštu vandeniu makaronai. Turėdavome ir mes ant laužo keptos mėsytės. Tik likus savaitei iki žygio jos reikdavo mėsinėje užsisakyti. Žuvies niekada nepirkdavome. Vyrai meškeres imdavo. O sykį, pamenu, ir vyrams pavyko. Tiesiog ant slieko sugavo ungurį. Išlupome iš vandens tą besiraitančią gyvatę, vargais negalais nuo kablio atkabinome, o kadangi puodo po ranka neturėjome, teko vargšelį gabalais pjaustyti ir ant netoliese rasto vielagalio verti. Tokį savotišką ungurio šašlyką daryti. Rangėsi bjaurybė ant tos vielos čirškinamas kaip pasiutęs.
Laisvė ir gamtos prieglobstis
O kokie dideli tais laikais būdavo medžioklės plotai… Na tie, kurie jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dar niekam nepriklausė. O liaudis buvome mes, kuri su patosu, įkvėpta ugningų Sąjūdžio nuotaikų, Sovietų Sąjungos karinėms pajėgoms užėmus LRT pastatą Vilniuje, budėjo šalia Lietuvos radijo ir televizijos studijos Kaune. Tai štai… Tais laikais galėjai apsistoti paupyje ar prie ežero net ir nemokėdamas skaityti - ničniekur akių nebadė dailios lentelės su užrašais "Privati nuosavybė". Vyrai tarsi pirmykščiai medžiotojai eidavo rinkti šakų, kurti laužo, na, o mes, merginos, skaisčiosios pagonybės laikų vaidilutės, kedendavom jo žarijas iki pat paryčių. Dainuodavome lietuvių liaudies dainas. Kalbant atvirai, mus puldavo tik širšės. Ir tai tik tuomet, kai eidami prašyti pieno pas kokią kaimo močiutę netyčia išjudindavome stačių skardžių pakriaušėse gyvenančių širšių lizdus. Va, tuomet tai būdavo juoko. Kai tas nelaimėlis imdavo iš visų jėgų mosikuoti rankomis ir visa gerkle šauktis pagalbos. O kuo jam pagelbėsi?! Turistines traumas taip pat gydydavomės senoviškai. Kažkas pasiimdavo autoobilio vaistinėlę, kurioje būdavo apstu visokio gėrio. Apie jokius mezimforte nuo persirijimo, paracetamolius nuo ugninio vandens sukelto galvos skausmo ar oktiseptus nuo pūlingų žaizdų tais laikais negalėjo būti nė kalbos. Sykį, pamenu, vienas mūsų draugas, žmonos palieptas, išėjo per laukus ieškoti artimiausio miesto ar kaimo, kad galėtų jai iškviesti greitąją pagalbą. Vargšelei mat nuo turistinio maisto skrandis sušlubavo. O kad navigacijos priemonių tuomet dar nebuvo, tai pašūkavo, paūkavo mylinti širdis ir grįžo palapinėn nieko nepešusi.
Taip pat skaitykite: Gardus makaronų ir sūrio apkepas
Nuotykiai ir netikėtumai
Sykį, prisimename abu, autobusas neatvažiavo. Kažkokiame atokiame kaime užstrigome. Baidarės surinktos, paruoštos transportuoti, brezentiniuose maišuose pūpso, o namo niekas neveža. Pasiprašėme tuomet pas žmones ant šieno nakvoti: tingėjome palapines skleisti.
Dabartis ir prisiminimai
Sėdim su vyru prie upės. O dabar kas? Miegas švariose lovose su balta patalyne. Ant langų ir durų - tinkleliai nuo uodų. Būtinai kubilas, kad, neduokdie, už kelių žingsnių esančiame ežerėlyje vanduo nebūtų per šaltas ar per šlapias. Sėdim su vyru prie upės. Pro šalį plaukia geltonos, raudonos, melsvos žirnių ankštys… Kažkur tolumoje kažkas švenčia. Kažkam iš svečių, matyt, be galo patinka lietuviška estrada ir ypač viena daina apie plaukimą žemyn upe… Dėl skonio nesiginčysime. Nes gi yra, po šimts, toje iki blogumo nuvalkiotoje dainoje, kurią kadaise niūniuodavome ir mes, plaukdami baidarėmis, kelios visai neblogos eilutės. Jas mokėti privalo kiekvienas kaunietis. Net tas, kuris niekada taip ir neplaukė brezentine sovietinių laikų baidare. Nesirgo už "Žalgirį". "…jei vilniečiai nesupyks, Kaunas - Lietuvos širdis!" - nedarniai aidi kažkokio vietinio choro, matyt, gerokai padauginusio ugninio vandens, balsai, o mes mintimis jau plaukiame žemyn upe.
Stogo problemos ir sprendimai
Atsitraukdami nuo baidarių temos, panagrinėkime stogo problemas ir jų sprendimo būdus, nes namo stogas - tai tarsi baidarės apvalkalas, saugantis nuo aplinkos poveikio.
Stogo šiltinimas ir plėvelės
Perdenginėju stogą. Tarp gegnių šiuo metu yra 200 mm Paroc vatos. Noriu dar papildomai dėti 50 mm vatos. Ar galiu dėti papildomą 50 mm vatos sluoksnį ant dabar esamos ant stogo difuzinės plėvelės Tyvek ir vėl uždengti jį plėvele? Būtų maždaug taip: kondensacinė plėvelė - 200 mm, vatos-difuzinė plėvelė - 50mm, vatos ir vėl difuzinė plėvelė.
Problema yra tokia namas naujos statybos mūrinis šiltintas 20cm iš lauko ir 25cm perdanga palepė šalta negyvenama išbetonuotos juodgrindės pats namas dar nešildomas tačiau užlipus i palėpe matosi kondensatas iš vidines pleveles pusės plėvelė dachova3 stogas paprastas dvišlaitis dengtas šiferiu. Kur gali būti problema?
Taip pat skaitykite: Įvairūs ryžių makaronų patiekalai
Stogas yra šiltintas 25 cm vatos sluoksniu. Planuoju dėti dar 10 cm. Ar reikia dėti plevelę tarp vatos sluoksnių, nes dabar yra dėta 20 cm plėvelė ir 5 cm, ar verta dėti ir kaip rekomenduotumete dėti vatą stogo apšiltinimui?
Garų izoliacija ir difuzinė plėvelė
Namas 40kv. vienšlaitis stogas, šiltintas 10cm akmens vata, ant difuzinės plėvelės daug kondensato, o iš vidaus nėra garo plėvelės. Ar padėtų, jei sumontuočiau garo plėvelę? Ir kokią reiktų dėti?
Medinė stogo konstrukcija užpūsta atvirų porų putų poliuretanu ar reikia prieš montuojant stogo GKP iš vidaus papildomai dėti garo plėvelę? Papildomai galbūt prie putų poliuretano bus dedama 5 cm vata dėl geresnes garso izoliacijos ir ar tokiu atveju vėl reikalinga garo izoliacija?
Pirmas aukštas gyvenamas, o palėpė ne. Planuoju apšiltinti perdengimą iš palėpės pusės. Dėl tam tikrų aplinkybių naudosiu neoporą. Klausimas dėl garų izoliacijos ir difuzinės plėvelės panaudojimo. Nuo garų kloti reikėtų tiesiai ant perdengimo, o difuzinę jau ant šiltinimo medžiagos? Kokiu dar niuansų yra?
Palėpę apšiltinom atvirų putų poliuretanu. Gegnės apipūstos, liko tik išlindę "krokodilai" metalo profiliams sukti. Mums neaišku prie ko tvirtinti garo izoliacinę plėvelę - ar ją persmeigti per tuos "krokodilus", ar pirmiau sumontuoti profilius gipsui sukti ir prie jų tvirtinti plėvelę. Kaip ją priklijuoti, kad būtų sandaru? Kokia plėvelę naudoti? Ar reikalinga palikt oro tarpą?
Ar tikrai teisinga yra dėti garo izoliacinę plėvelę tarp vatos sluoksnių? Pas mane išorinės sienos numatyta konstrukcija yra - 15cm vatos, tuomet garo plėvelė ir dar 5 cm vatos + gipso kartonas apdailai, bet meistrai teigia jog tie 5 cm vatos laikui bėgant šus, drėgs ir bus blogai.
Stogą šiltinsiu Paroc extra 15 ir 10 cm storio. Po to dėsiu 5 cm bruselius ir skersai šiltinsiu 5 cm vata. Garo izoliaciją montuoti ant visos 30 cm vatos ar tarp 25 cm vatos ir 5 cm vatos? Kur montuoti teisingiausia?
Montuosiu gipskartonio lubas ir noriu apšiltinti 10 cm akmens vata. Virš lubų nešildoma palėpė. Ar reikalinga hidroizoliacinė plėvelė ir kaip ją pritvirtinti, ir kokia ta plėvelė turėtų būti?
Skylių lopymas ir plėvelių pasirinkimas
Sveiki, Susidūrėme su situacija, kad po pakankamai nauju čerpiniu stogu palindo kiaunė ir išgraužė pakankamai nemažai apie 5-10 cm skersmens skylių stogo plėvėje (matosi atidengus čerpes). Stogas šiltintas akmens vata. Ar įmanoma difuzinę plėvę užlopyti ir ar tai būtų veiksminga?
Darbininkas įkišo koją į stogo difuzinę plėvelę, patarkit, kuo užklijuoti skylę.
Kokią rekomenduotumėte garo izoliacinę plėvelę stogui? Ar svarbu į jos kokybę, parametrus skirti daug dėmesio? Gal yra Vilniuje kokie specializuoti salonai, kad gyvai pažiūrėti ir pačiupinėti? Nes nieko konkretaus nerandu apart SENUKAI ir ERMITAŽAS, o ten kaip suprantu, yra pati paprasčiausia garo izoliacinė plėvelė.
Konstrukciniai sprendimai ir medžiagos
Kokia turėtų būti stogo konstrukcija dedant šiferį? Ar padaryčiau klaidą iš pradžių ant gegnių dėdamas grebėstus, po to plėvelę (tyvek) ir tada šiferį?
Konstruojant vienbučio gyvenamojo namo sutapdintą stogą ir laikančiosioms konstrukcijoms naudojant medines sijas, šiltinimo sluoksnis dedamas tarp gegnių. Ant viršaus tvirtinami grebėstai abejomis kryptimis, kad būtų užtikrinta ventiliacija, kalama OSB (18 mm) ir ant jos klojama prilydoma hidroizoliacija (prisegu mazgą). Klausimas. Ar reikalinga difuzinė plėvelė virš vatos? Jeigu virš plėvelės susidarys drėgmė, kuri varvės žemyn link karnizo, ar per ilgą laiką nepradės pūti medinės konstrukcijos? Ar tos drėgmės ten…
Ar galima vietoje difuzinės plėvelės stogo konstrukcijoje naudoti putų polistireną. Kokia difuzinės plėvelės paskirtis? Kokia būtų teisinga šlaitinio stogo konstrukcija?
Karkasiniai namai ir plėvelės
Kokią plėvelę naudoti karkasiniam namui sienom ir stogui? Apšiltinamas bus poliuretano putom ir vata.
Ar galima difuzinę plėvelę prie sienos prišaudyti kabėmis prie medinių skersinių?
Ar ant priešvėjinės medžio plaušo plokštės (Hunton Vindett) galima prišaudyti difuzinę plėvelę be oro tarpo? Kaip suprantu ir plokštė ir plėvelė laidi garams.
Statau karkasinę pirtį. Sienos jau pastatytos, dabar noriu aprengt iš išorės. Klausimas būtų ką naudoti: difuzinę plėvelę ar vėjo izoliacinę?
Kondensatas ir ventiliacija
Po difuzine plėvele susidaro daug kondensato. Ar galima šlaitiniame stoge, kraigo neuždengti difuzine plėvele, kad būtų geresnė oro cirkuliacija oro tarpu virš stogo šilumos izoliacijos? Kad lietaus vanduo nepatektų ant izoliacijos, kraigo lankstinį galvoju padaryti gerokai platesnį (daugiau užleisti ant stogo dangos).
Stoge iš vidaus ant difuzinės plėvelės kaupiasi kondensatas ir laša į vatą, vata peršlampa ir drėgsta lubos. Vatos sluoksnis apie 25 - 30 cm. Dėl ko taip atsitinka?
Laba diena. Sakė galima dėti difuzinę plėvelę iš vidaus tarp gegnių (iš bėdos) nešildomam, neapšiltintam, pagalbiniam pastatui. Kiek suprantu ji tada tik neleidžia kristi lašams ant žemės ir ant gegnių šonų ne varva, o visas stogas nuklotas vieno pjovimo lentomis bus šlapias? Ar tarp patalpos ir skardos temperatūrų bus mažesnis skirtumas ir skarda tiek net nekondensuosis… ? P.S Ar iš apačios tarp gegnių, nešildomame, pagalbiniame pastate, užkalus difuzine plėvelę dar labiau nesumažės ventiliacija ir dar daugiau…
Plėvelių montavimas ir defektai
Statybininkai garo izoliacinėje plėvelėje (perdangoje, virš plėvelės mineralinė vata) pridarė skylių, taip pat kai kur jau atšokusi klijavimo juosta garo izoliacijos sujungimo vietose. Pridedu nuotrauką, kurioje matosi šie defektai. Skylės tęsiasi panašiu atstumu per visas lubas. Kaip ištaisyti šiuos defektus? Užklijuoti šias skyles juosta, klijais, ar keisti visą plėvelę, jei klijavimas neilgaamžis? Jei klijuoti tai kokia juosta ar klijai geriausiai tiktų?
Ar reikia perklijuoti difuzinę plėvelę lipnia juosta? Difuzinė plėvelė uždėta ant karkasinės apšiltintos sienos, užleista 10 cm viena ant kitos horizontaliai. Kokia juosta turėtų būti?
Ar galima montuoti difuzinę plėvelę ant dvišlaičio stogo išilgai gegnių, o ne skersai?
Nupirktas namas ir dabar šiltiname iš vidaus stogo šlaitus. Konstrukcija tokia (iš lauko) stogo danga>difuzinė plėvelė, lentų paklotas, mineralinė vata, garo plėvelė. Vietomis esama difuzinė plėvelė yra pažeista, todėl sprendžiamas klausimas dėl difuzinės plėvelės įrengimo iš vidaus. „Sumuštinis“ iš lauko būtų toks - stogo danga, difuzinė plėvelė, lentų paklotas, difuzinė plėvelė, mineralinė vata, garo barjeras.
Pradėjome įrenginėti palėpę, stogo sluoksnis dabar yra toks: skarda (čerpių imitacija), lentos, oro tarpas, difuzinė plėvelė, vata 10 cm ir vata 5 cm. Tik dabar pastebėjau, kad tarp difuzinės plėvelės ir vatos renkasi kondensatas, kur čia problema?
Noriu šiltinti palėpės stogą. Kaip dengti difuzinę plėvelę? Kurioje pusėje turi būti paklota plėvelė po vata ar virš jos? Kurioje pusėje turėtų būti plėvelės firmos emblemos?
Nešildomi pastatai ir plėvelės
Ar reikalinga difuzinė plėvelė ant nešildomo neapšiltinto medinio karkasinio ūkinio pastato stogo? Stogas vienšlaitis, danga- šiferis.
Ar būtina dėti difuzinę plėvelę ant nešiltinto ūkinio pastato stogo? Pastatas nebus šildomas. Skardinė trapecinė skarda. Dvišlaitis stogas.
Ar reikalinga garo izoliacinė plėvelė sodyboje, kuri nebus nuolatos šildoma? Manau bus kūrenama 1-2 kartus per mėnesį. Namukas mūrinis.
Domina kokią stogo plėvelę naudoti, jei nešildomas garažas, nuolydis 12 laipsnių, iš vidaus lentos, ruberoidas, gegnės, grebėstai, šiferis?
Ūkinio nešildomo pastato stogas buvo dengtas: ant gegnių lentos (su mažais tarpais), ruberoidas, šiferis. Ar galima ant senų lentų (su mažais tarpais) dėti difuzinę plėvelę ir ant jos (be oro tarpo) beasbestinį šiferį (skardą)?
Mediniai namai ir plėvelės
Apšiltinau seną, medinį, rastinį namą akmens vata 10 cm storio sluoksniu. Po to uždėjau difuzinę plėvelę ant vatos ir palikau 2 cm oro tarpą tarp plėvelės ir dailylenčių. Dabar pastebėjau, kad difuzinė plėvelė liečiantis su vata rasoja, kondensuojasi. Ką daryti ir kodėl tai vyksta?
Renovuojam seną rąstinį namą. Iš išorės namas apšiltintas 12cm poliuretano putomis, vidus nešiltintas niekuo. Statome gipso kartono profilius viduje, tarp profilio ir rąsto gaunasi kažkur apie 10cm oro tarpas. Klausimas ar p…
Krosnelė stovi prie medžio karkasinės sienos į lauką. Ar galima naudoti garo izoliacinę plėvelę sienoje tarp akmens vatos ir ugniai atsparaus gipso kartono? Jei ne, tai kokią kitą garo izoliacinę medžiagą galima naudoti?
Stogo danga ir plėvelės
Noriu pasikeisti stogą. Stogas yra čerpinis, po apačia yra padėtas senas tolis juodos spalvos. Kokią patartumėt dėti difuzinę plėvelę?
tags: #kaip #užlopyti #skylę #makaronais