Jūros kopūstai: lotyniškas pavadinimas ir svarba
Pastaraisiais šimtmečiais vykstant intensyviems augalų mainams, keliavimas iš vienos šalies į kitą tapo įprastu reiškiniu. Tarp jų yra ir svetimžemiai augalai, kurių poveikis vietinei florai gali būti įvairus. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš tokių augalų grupių - kiškiakopūsčius (Oxalis), atkreipiant dėmesį į jų paplitimą Lietuvoje ir galimą poveikį.
Svetimžemiai augalai Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje aptinkama apie 700 svetimžemių augalų, išplitusių įvairiose buveinėse: pievose, miškuose, paupiuose ir kitur. Palyginimui, mūsų šalyje auga šiek tiek daugiau nei 1300 vietinių floros atstovų. Rūpestingai prižiūrimuose soduose ir daržuose šios rūšys neįsitvirtina, tačiau kartais randa prieglobstį apleistose vietose ar teritorijose, besiribojančiose su namų ūkiais. Bene labiausiai išplitęs svetimžemis augalas Lietuvoje yra vienmetė šiušelė (Erigeron annuus).
Kiškiakopūsčiai: gentis ir jos atstovai
Kiškio kopūstai (Oxalis) yra didelė augalų grupė, kurioje Lietuvoje yra tik vienas vietinis atstovas - paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella). Ši rūšis dažniausiai sutinkama miškuose, ypač eglynuose, kur vyrauja rūgštesnis dirvožemis.
Paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella)
Visos šio augalo dalys yra valgomos, tačiau svarbu atsiminti, kad kiškiakopūsčiuose yra oksalo rūgšties, kuri stabdo kalcio įsisavinimą. Būtent oksalo rūgštis ir lotyniškas kiškiakopūsčio genties pavadinimas Oxalis yra susiję.
Svetimžemiai kiškiakopūsčiai
Piečiau esančiose Europos šalyse ožinis kiškiakopūstis (Oxalis pes-caprae) pridaro daug nuostolių. Tai iš Pietų Afrikos Respublikos kilusi rūšis, kuri šiuo metu išplitusi Viduržemio jūros regiono šalyse ir visiškai nustelbia vietines žolinių augalų rūšis. Lietuvoje taip pat galima aptikti statųjį kiškiakopūstį (Oxalis stricta), kuris dažnai auga daržuose, kapinių aplinkoje, gėlynuose. Nors jo įtaka vietiniams augalams dar nėra ištirta, tai įkyri piktžolė, kurią išnaikinti nėra lengva. Statusis kiškiakopūstis natūraliai paplitęs Šiaurės Amerikoje, o Europoje laikomas svetimžeme rūšimi. Pagrindinė savybė, dėl kurios ši rūšis laikoma žalinga, yra gebėjimas išplisti per labai trumpą laiką. Dirvinis kiškiakopūstis (Oxalis corniculata) panašus į statųjį kiškiakopūstį, tačiau jam būdingi šliaužiantys stiebai ir ryškesni žiedai. Lietuvoje šie svetimžemiai augalai pradėjo plisti prieš kelis dešimtmečius. Nors daug kur literatūroje minima, kad tai vienmečiai augalai, palankiomis žiemomis jų šakniastiebiai puikiai peržiemoja, o kitais metais išauga nauji ūgliai ir pradeda žydėti anksčiau. Šiuo metu atkeliauja daug įvairių dekoratyvinių augalų, kurių dirvožemyje gausu dirvinio kiškiakopūčio sėklų.
Taip pat skaitykite: Nepalo kultūra ir aukštis
Kiti invaziniai augalai Lietuvoje
Lietuvoje plačiai paplitę ir gerai žinomi tokie invaziniai augalai kaip Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) ar kanadinė rykštenė (Solidago canadensis). Šie augalai užima didelius plotus ir daro neigiamą poveikį vietinei ekosistemai.
Atsakingas elgesys su žaliosiomis atliekomis
Sodininkams ir daržininkams svarbu atsakingai rūpintis išmetamomis žaliosiomis atliekomis, kurios yra dar vienas svetimžemių augalų šaltinis. Šiuo metu stebimas labai spartus vijoklinio augalo, penkialapio vynvyčio (Parthenocissus quinquefolia) plitimas, kurio pagrindinis platintojas yra žmogus, išpilantis nukarpytas augalo dalis miškuose.
Kitos naudingos žolės: petražolės, žiognagės, žliūgės ir garšvos
Be kiškiakopūsčių, verta atkreipti dėmesį ir į kitas naudingas žoles, augančias Lietuvoje.
Petražolės (Petroselinum)
Petražolės kilusios iš Viduržemio jūros regiono, o lotyniškas jų pavadinimas reiškia „augantis ant akmens“. Tai vienas populiariausių prieskoninių augalų, naudojamas kulinarijoje, farmacijoje ir kosmetikoje. Petražolės vertinamos dėl puikaus kvapo ir skonio, kurį suteikia eteriniai aliejai, gerinantys virškinimą ir žadinantys apetitą. Jose gausu vitaminų C, B1, B2, K, PP ir mineralinių medžiagų: kalio, magnio, kalcio, fosforo. Petražolės skirstomos į lapines ir šaknines. Šakninių naudojamos šaknys ir lapai, lapinių - tik lapai. Petražolės mėgsta purią priemolio ir priesmėlio dirvą, daug organinių trąšų. Nerekomenduojama sodinti po kitų skėtinių kultūrų (morkų, krapų, kalendrų, kmynų). Geriausiai petražolės jaučiasi atvirose vietose.
Žiognagės
Žiognagės yra daugiametės žolelės, kurių arbata geriama nervams nuraminti ir miegui pagerinti. Raudonosios žiognagės ir jos sesers geltonosios žiognagės (Geum urbanum) šaknyse yra gliukozido geino, rauginių ir karčiųjų medžiagų, dervų, eterinio aliejaus. Žiognagės šaknų ir žolės nuoviras padeda atstatyti jėgas po sunkaus fizinio krūvio, pagelbės esant vidurių pūtimui, sutrikus skrandžio veiklai, esant žarnyno spazmams.
Taip pat skaitykite: Sveikatos nauda: jūros kopūstai
Žliūgės (Stellaria)
Žliūgė - dar vienas sveikatai naudingas augalas. Lotyniškas jos pavadinimas - stellaria - reiškia žvaigždelę. Žliūgės arbata skystina kraują, mažina skausmą, gerina širdies darbą, ramina nervus, minkština auglius, lipomas, limfomas, gerina žaizdų gijimą, gražina odą, nagus ir plaukus.
Garšvos
Garšva - puikus vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Augalo lapuose ir stiebuose gausu eterinių aliejų. Garšva padeda šalinti žarnyno ir šlapimo pūslės sutrikimus, gydo reumatą, podagrą. Išoriškai sutrinti lapai gali būti naudojami nudegimams gydyti.
Alergijos diagnostika
Alergijos diagnostikai naudojama ImmunoCAP diagnostinė sistema (Phadia), kuri yra pripažinta auksiniu standartu. Šios sistemos dėka galima nustatyti specifinius IgE antikūnus prieš alergenų ekstraktus ar atskirus molekulinius alergenų komponentus kraujo serume ar plazmoje.
Taip pat skaitykite: Jūros kopūstų panaudojimas
tags: #lotyniškas #pavadinimas #juros #kopustai