Lapinių kopūstų auginimas ir kilmė: atraskite sveiko maisto paslaptis nuo daržo iki stalo!

Lapiniai kopūstai, dažnai vadinami tiesiog „kale“, per pastaruosius dešimtmečius išgyveno tikrą renesansą ir tapo mitybos specialistų, sveikos gyvensenos entuziastų ir gurmanų favoritu. Šiame straipsnyje pasinersime gilyn į lapinių kopūstų pasaulį, nagrinėdami juos iš įvairių perspektyvų - nuo konkrečių panaudojimo būdų virtuvėje iki sudėtingų biocheminių savybių ir poveikio žmogaus organizmui.

Lapinių kopūstų panaudojimas virtuvėje

Nors daugelis pirmiausia pagalvoja apie lapinių kopūstų salotas, jų kulinarinės galimybės yra kur kas platesnės. Žali lapiniai kopūstai gali būti kietoki ir šiek tiek kartoki, tačiau šią problemą lengvai išsprendžia paprastas „masažas“. Prieš gaminant salotas, nuplautus ir nusausintus lapus (be kietų kotų) reikėtų sudėti į dubenį, pašlakstyti trupučiu aliejaus (pvz., alyvuogių) ir citrinos sulčių, pabarstyti žiupsneliu druskos ir kelias minutes paminkyti rankomis. Šis procesas suminkština lapų struktūrą, sušvelnina skonį ir pagerina bendrą tekstūrą. Taip paruošti lapiniai kopūstai puikiai dera su įvairiais ingredientais: vaisiais (obuoliais, kriaušėmis, granatų sėklomis), riešutais (graikiniais, migdolais, pistacijomis), sūriais (ožkos, fetos, parmezano), ankštinėmis daržovėmis (avinžirniais, lęšiais) ar kepta paukštiena.

Traškučiai (Kale Chips)

Vienas populiariausių būdų mėgautis lapiniais kopūstais - paversti juos traškučiais. Tai sveikesnė alternatyva bulvių traškučiams. Lapus reikia nuplauti, kruopščiai nusausinti (drėgmė trukdys tapti traškiems), suplėšyti nedideliais gabalėliais, pašalinti kietus kotus. Tuomet sumaišyti su nedideliu kiekiu aliejaus ir mėgstamais prieskoniais (druska, pipirais, česnako milteliais, paprika, maistinėmis mielėmis sūrio skoniui suteikti). Paskleisti vienu sluoksniu ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi, ir kepti iki 150-160°C įkaitintoje orkaitėje apie 15-25 minutes, priklausomai nuo orkaitės ir lapų dydžio, kol taps traškūs, bet nesudegs kraštai. Svarbu stebėti kepimo procesą, nes ploni lapeliai gali greitai pridegti.

Glotnučiai (Smoothies)

Lapiniai kopūstai yra dažnas žaliųjų kokteilių ingredientas. Jų skonis, ypač sumaišius su saldžiais vaisiais (bananais, mangais, ananasais) ar uogomis (mėlynėmis, braškėmis), tampa beveik nejuntamas, tačiau gėrimas praturtinamas skaidulomis ir maistinėmis medžiagomis. Rekomenduojama naudoti jaunus lapelius arba pašalinti kietus kotus. Derinant su trupučiu riebalų (pvz., avokadu, riešutų sviestu, chia sėklomis), pagerinamas riebaluose tirpių vitaminų (pvz., vitamino K) įsisavinimas.

Sriubos ir Troškiniai

Skirtingai nei špinatai, lapiniai kopūstai verdami ar troškinami išlaiko savo formą ir tekstūrą, nesukrenta į košę. Jie puikiai tinka sotioms daržovių sriuboms, pavyzdžiui, itališkai Zuppa Toscana (su dešra, bulvėmis ir grietinėle) ar portugališkai Caldo Verde (su bulvėmis ir chorizo dešra). Taip pat juos galima dėti į įvairius troškinius su mėsa, pupelėmis ar kitomis daržovėmis, suteikiant patiekalui papildomos maistinės vertės ir spalvos.

Taip pat skaitykite: Garbanotieji lapiniai kopūstai: viskas, ką reikia žinoti

Apkepti ar Troškinti Garnyrai

Lapinius kopūstus galima greitai apkepti keptuvėje su trupučiu aliejaus, česnaku, svogūnais. Pagardinus druska, pipirais, citrinos sultimis ar balzaminiu actu, gaunamas skanus ir maistingas garnyras prie mėsos, žuvies ar grūdų patiekalų. Troškinimas su nedideliu kiekiu sultinio ar baltojo vyno taip pat suminkština lapus ir sukuria puikų pagrindą kitiems ingredientams, pavyzdžiui, keptai žuviai ar kiaušiniams.

Juslinis profilis ir veislių įvairovė

Lapinių kopūstų skonis ir tekstūra gali skirtis priklausomai nuo veislės, augimo sąlygų ir paruošimo būdo. Žali lapai paprastai yra tvirtos tekstūros, šiek tiek kartoki, su žemišku, kopūstus primenančiu poskoniu. Termiškai apdorojant kartumas sumažėja, atsiskleidžia švelnesnis, šiek tiek salstelėjęs skonis.

Egzistuoja kelios pagrindinės lapinių kopūstų veislių grupės:

Garbanotieji (Curly Kale): Tai bene labiausiai paplitusi veislė, pasižyminti ryškiai žaliais, stipriai garbanotais lapais ir tvirtais kotais. Dėl savo struktūros puikiai tinka traškučiams gaminti, taip pat salotoms (pamasažavus) ir terminiam apdorojimui. Skonis gana intensyvus, šiek tiek aštrus.
Itališkieji/Toskanos/Dinozauro (Lacinato/Tuscan/Dinosaur Kale): Šios veislės lapai yra tamsiai mėlynai žali, ilgi, siauri, su nelygiu, „pūslėtu“ paviršiumi, primenančiu roplio odą (iš čia ir pavadinimas „dinozauro“). Jie yra švelnesnio skonio ir minkštesnės tekstūros nei garbanotieji kopūstai, todėl puikiai tinka salotoms net ir be ilgo masažavimo, taip pat greitam apkepimui ar troškinimui.
Raudonieji Rusiški (Red Russian Kale): Pasižymi plokštesniais, ąžuolo lapus primenančiais lapais su rausvai violetiniais koteliais ir gyslomis. Lapai yra minkštesni ir saldesnio skonio nei garbanotųjų, ypač jauni lapeliai. Tinka salotoms, lengvam apkepimui.
Sibiro (Siberian Kale): Ši veislė yra ypač atspari šalčiui. Lapai dideli, šiek tiek garbanoti, švelnesnio skonio nei įprasti garbanotieji kopūstai.

Veislės pasirinkimas priklauso nuo planuojamo patiekalo ir asmeninių skonio preferencijų. Jaunesni lapeliai paprastai būna švelnesni ir minkštesni.

Maistinė vertė: vitaminų ir mineralų koncentratas

Lapiniai kopūstai pelnytai vadinami vienu maistingiausių augalų planetoje. Jų išskirtinumas - didelė vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių junginių koncentracija santykinai mažame kalorijų kiekyje.

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti lapinius burokėlius?

Vitaminai

Vitaminas K: Lapiniai kopūstai yra vienas turtingiausių vitamino K šaltinių. Šis vitaminas yra būtinas kraujo krešėjimui (dalyvauja protrombino sintezėje) ir kaulų sveikatai (aktyvuoja baltymus, svarbius kalcio įsisavinimui ir kaulų mineralizacijai, pvz., osteokalciną). Viena porcija lapinių kopūstų gali kelis kartus viršyti rekomenduojamą paros normą.
Vitaminas A (beta-karoteno forma): Gausu beta-karoteno, kurį organizmas paverčia vitaminu A. Šis vitaminas yra svarbus regėjimui (ypač prisitaikymui prie tamsos), imuninės sistemos funkcijai, odos ir gleivinių sveikatai bei ląstelių augimui ir diferenciacijai.
Vitaminas C: Svarbus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Taip pat būtinas kolageno - baltymo, svarbaus odos, kraujagyslių, sausgyslių ir raiščių struktūrai - sintezei, geležies absorbcijai iš augalinių šaltinių ir imuninės sistemos veiklai.

Mineralai

Kalcis: Būtinas kaulų ir dantų struktūrai, raumenų susitraukimui, nervinių impulsų perdavimui ir kraujo krešėjimui.
Varis: Būtinas geležies apykaitai, energijos gamybai, jungiamojo audinio formavimuisi ir nervų sistemos veiklai. Taip pat veikia kaip antioksidantas.
Kalis: Svarbus elektrolitas, padedantis palaikyti normalų kraujospūdį, skysčių balansą organizme, nervinių impulsų perdavimą ir raumenų funkciją.
Magnis: Dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų, įskaitant energijos gamybą, baltymų sintezę, raumenų ir nervų funkciją, gliukozės kiekio kraujyje kontrolę ir kraujospūdžio reguliavimą.

Kitos svarbios medžiagos

Skaidulos: Lapiniai kopūstai yra geras maistinių skaidulų šaltinis. Skaidulos svarbios normaliai virškinimo sistemos veiklai, padeda reguliuoti tuštinimąsi, palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą, lėtina gliukozės pasisavinimą (padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje) ir gali padėti mažinti cholesterolio kiekį.
Baltymai: Nors lapinės daržovės nėra pagrindinis baltymų šaltinis, lapiniai kopūstai jų turi santykinai daugiau nei daugelis kitų daržovių.
Mažai kalorijų ir riebalų: Didelis maistinių medžiagų tankis esant mažam kalorijų kiekiui daro lapinius kopūstus puikiu pasirinkimu siekiantiems kontroliuoti svorį. Dauguma riebalų juose yra omega-3 riebalų rūgšties alfa-linoleno rūgšties (ALA) pavidalu.

Fitonutrientai: augalų galia jūsų lėkštėje

Be vitaminų ir mineralų, lapiniai kopūstai išsiskiria ypatingu fitonutrientų - augalinės kilmės biologiškai aktyvių junginių - kiekiu ir įvairove. Būtent šie junginiai dažnai siejami su specifine nauda sveikatai.

Gliukozinolatai ir izotiocianatai

Lapiniai kopūstai priklauso kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimai, kuriai būdingi sieros turintys junginiai - gliukozinolatai. Pažeidus augalo ląsteles (pvz., pjaustant, kramtant), fermentas mirozinasė skaido gliukozinolatus į biologiškai aktyvius junginius, tokius kaip izotiocianatai (pvz., sulforafanas, indolo-3-karbinolis). Šie junginiai intensyviai tiriami dėl jų potencialių savybių:

Detoksikacijos palaikymas: Izotiocianatai gali aktyvuoti II fazės detoksikacijos fermentus kepenyse, kurie padeda neutralizuoti ir pašalinti iš organizmo potencialiai kenksmingas medžiagas (kancerogenus, toksinus).
Antioksidacinis poveikis: Nors patys nėra stiprūs antioksidantai, jie gali stimuliuoti organizmo nuosavas antioksidacines sistemas.
Priešuždegiminis poveikis: Tyrimai rodo, kad šie junginiai gali slopinti uždegiminius procesus organizme.
Potencialus antivėžinis poveikis: Laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai rodo, kad izotiocianatai gali slopinti vėžinių ląstelių augimą, skatinti jų apoptozę (programuotą ląstelių žūtį) ir stabdyti angiogenezę (naujų kraujagyslių, maitinančių auglį, formavimąsi). Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai yra tyrimų sritis, ir reikalingi tolesni tyrimai su žmonėmis, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas.

Flavonoidai

Lapiniai kopūstai yra puikus flavonoidų, ypač kvercetino ir kempferolio, šaltinis. Tai stiprūs antioksidantai, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus - nestabilias molekules, galinčias pažeisti ląsteles ir prisidėti prie lėtinių ligų (širdies ir kraujagyslių, neurodegeneracinių) bei senėjimo procesų. Be antioksidacinio poveikio, kvercetinas ir kempferolis tiriami dėl jų priešuždegiminių, antivirusinių, antialerginių ir kraujagysles saugančių savybių. Manoma, kad jie gali padėti mažinti kraujospūdį, gerinti kraujagyslių funkciją ir mažinti uždegimą organizme.

Karotenoidai

Be beta-karoteno, lapiniuose kopūstuose gausu kitų karotenoidų - liuteino ir zeaksantino. Šie pigmentai kaupiasi akies tinklainėje, ypač geltonojoje dėmėje (makuloje), ir veikia kaip natūralūs filtrai, apsaugantys akis nuo žalingos mėlynosios šviesos poveikio. Jie taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Pakankamas liuteino ir zeaksantino suvartojimas siejamas su mažesne amžinės makulos degeneracijos (AMD) ir kataraktos rizika - pagrindinių regėjimo praradimo priežasčių vyresniame amžiuje.

Poveikis sveikatai: mokslu pagrįsta nauda

Remiantis lapinių kopūstų maistine sudėtimi ir fitonutrientų profiliu, galima išskirti keletą pagrindinių sričių, kuriose jų vartojimas gali turėti teigiamos įtakos sveikatai.

Taip pat skaitykite: Auginimo patarimai: lapiniai kopūstai

Širdies ir kraujagyslių sistema

Cholesterolio mažinimas: Lapiniuose kopūstuose esančios medžiagos, panašios į tulžies rūgščių sekvestrantus, gali surišti tulžies rūgštis virškinamajame trakte ir skatinti jų pasišalinimą. Kadangi tulžies rūgštys gaminamos iš cholesterolio, jų pašalinimas verčia organizmą naudoti daugiau cholesterolio naujų rūgščių gamybai, taip mažinant jo kiekį kraujyje. Šis poveikis stipresnis vartojant termiškai apdorotus (pvz., garintus) lapinius kopūstus. Skaidulos taip pat prisideda prie cholesterolio mažinimo.
Kraujospūdžio reguliavimas: Didelis kalio kiekis padeda atsverti neigiamą natrio poveikį kraujospūdžiui. Magnis ir kalcis taip pat svarbūs normaliam kraujospūdžiui palaikyti. Flavonoidai, tokie kaip kvercetinas, gali gerinti kraujagyslių elastingumą.
Uždegimo mažinimas: Lėtinis uždegimas yra vienas iš aterosklerozės (kraujagyslių kietėjimo) rizikos veiksnių. Antioksidantai ir priešuždegiminiai junginiai (flavonoidai, vitaminas C, omega-3 riebalų rūgštys, izotiocianatai) gali padėti mažinti uždegiminius procesus kraujagyslėse.

Akių sveikata

Kaip minėta, didelis liuteino ir zeaksantino kiekis tiesiogiai susijęs su akių apsauga nuo UV spindulių ir mėlynosios šviesos bei mažesne AMD ir kataraktos rizika. Vitaminas A taip pat būtinas geram regėjimui.

Kaulų sveikata

Vitaminas K yra kritiškai svarbus kaulų mineralizacijai ir baltymų, reguliuojančių kalcio apykaitą kauluose, aktyvavimui. Nors lapiniai kopūstai turi ir kalcio, vien jais pasikliauti kaulų sveikatai nereikėtų dėl biologinio prieinamumo ypatumų, tačiau jie yra svarbi bendros kaulams palankios mitybos dalis.

Antioksidacinė apsauga ir imunitetas

Gausybė antioksidantų (vitamino C, beta-karoteno, flavonoidų, mangano, vario) padeda kovoti su oksidaciniu stresu, kuris siejamas su daugeliu lėtinių ligų ir senėjimo procesais. Vitaminai A ir C bei kiti junginiai taip pat stiprina imuninės sistemos funkciją.

Virškinimo sistema

Skaidulos gerina žarnyno peristaltiką, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir palaiko sveiką žarnyno mikrobiomą. Gliukozinolatų skilimo produktai taip pat gali turėti teigiamos įtakos žarnyno sveikatai.

Cukraus kiekio kraujyje kontrolė

Skaidulos lėtina angliavandenių pasisavinimą, padėdamos išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių po valgio. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri lapinių kopūstų junginiai (pvz., alfa-lipoinė rūgštis, nors jos kiekis nėra didelis) gali didinti jautrumą insulinui.

Galimos rizikos ir atsargumo priemonės

Nors lapiniai kopūstai yra itin maistingi, tam tikrais atvejais jų vartojimą reikėtų riboti arba į tai atsižvelgti.

Poveikis skydliaukės funkcijai

Lapiniai kopūstai, kaip ir kitos kryžmažiedės daržovės, turi goitrogenų - medžiagų, kurios dideliais kiekiais gali trikdyti jodo pasisavinimą ir slopinti skydliaukės hormonų gamybą. Sveikiems žmonėms, vartojantiems lapinius kopūstus saikingai ir gaunantiems pakankamai jodo, tai paprastai problemų nesukelia. Rizika gali būti didesnė asmenims, sergantiems hipotiroze (sumažėjusia skydliaukės funkcija) ar turintiems jodo trūkumą. Terminis apdorojimas (virimas, garinimas, kepimas) žymiai sumažina goitrogenų kiekį.

Oksalatai ir inkstų akmenys

Lapiniuose kopūstuose yra oksalatų - junginių, kurie gali jungtis su kalciu ir formuoti netirpius kristalus. Asmenims, turintiems polinkį formuotis kalcio oksalato inkstų akmenims, gali būti rekomenduojama riboti daug oksalatų turinčių maisto produktų, įskaitant lapinius kopūstus, vartojimą. Palyginti su špinatais ar rabarbarais, lapiniuose kopūstuose oksalatų kiekis yra vidutinis.

Sąveika su kraują skystinančiais vaistais

Dėl itin didelio vitamino K kiekio, lapiniai kopūstai gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais, tokiais kaip varfarinas (Coumadin). Vitaminas K skatina kraujo krešėjimą, o šie vaistai veikia priešingai. Svarbiausia yra ne visiškai atsisakyti vitamino K turinčių produktų, o užtikrinti kuo pastovesnį jų suvartojimą kasdien, kad vaisto dozę būtų galima tinkamai sureguliuoti. Staigūs dideli vitamino K suvartojimo pokyčiai gali sutrikdyti gydymo efektyvumą. Prieš keičiant mitybą, būtina pasitarti su gydytoju.

Virškinimo sutrikimai

Didelis skaidulų kiekis kai kuriems žmonėms, ypač nepratusiems prie daug skaidulų turinčio maisto, gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Pradėkite nuo nedidelių porcijų ir palaipsniui didinkite suvartojamą kiekį.

Lapinių kopūstų kilmė ir istorija

Nors tiksli kopūstų kilmė nėra visiškai aiški, manoma, kad ši daržovė pradėta kultivuoti Europoje. Kopūstai - viena iš seniausių europietiškos kilmės daržovių. Jie kilę iš laukinių krūminių kopūstų (Brassica silvestris Mill.), kurie ir dabar auga Viduržemio jūros ir vakarinėse Atlanto vandenyno pakrantėse. Ši laukinių kopūstų rūšis, susikryžminusi su kitomis laukinėmis rūšimis, davė pradžią žmogaus veiklai - dabartinėms kopūstų rūšims, porūšiams, formoms bei veislėms sukurti.

Senovės kultūrose buvo tikima, kad kopūstai suteikia stiprybės ir drąsos. Romėnai manė, kad žmonės, reguliariai valgantys kopūstus, darosi ypač stiprūs ir ligos jų lenkiasi. Senovės Egipte ši daržovė taip pat buvo labai vertinama ir netgi buvo siūloma įtraukti kopūstus į vaikų mitybą, nes buvo teigiama, kad vaikai nuo jų „darosi stiprūs“.

Į Rusiją kopūstai buvo atvežti iš Krymo ir Juodosios jūros pakrančių, kur senovėje gyveno graikų ir romėnų kolonistai.

Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma, greičiausiai XIV a. lietuviai kaip ir prūsai kopūstų neaugino. Tai liudija Prūsijos žemės kronika, kurioje rašoma, kad pamatę kryžiuočius valgant kopūstus prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę. Kaip ten bebūtų, mūsų protėviams kopūstai patiko ir prigijo mūsų žemėje.

Populiariausios kopūstų rūšys Lietuvoje

Lietuvoje daugiausia auginama baltųjų gūžinių kopūstų, kitų rūšių - nedaug, išskyrus žiedinius kopūstus.

Gūžiniai kopūstai (Brassica oleracea var. capitata): Gūžiniai baltieji kopūstai. Gūžiniai raudonieji kopūstai: lapai yra tamsiai raudoni, violetinio atspalvio. Gūžė kieta, gerai laikosi per žiemą. Šie kopūstai vartojami kaip salotos. Lietuvoje auginama ‘Primero F1’ veislė. Savojinis kopūstas (Brassica oleracea var. sabauda): lapai gležni, garbanoti.
Žiedinis kopūstas (Brassica oleracea var. botrytis).
Brokolinis kopūstas (Brassica oleracea var. italica, brokoliai).
Briuselinis kopūstas (Brassica oleracea var. gemmifera; briuseliniai kopūstai): Briuselio kopūstai tokį savo vardą gavo ne veltui. Mat pirmą kartą ši daržovė išaugo XVI a. Belgijoje. Būtent dėl to jai suteiktas šalies sostinės vardas. Ši daržovė primena nedidelius, tobulai apvalius kopūstėlius, o kiekviename jų kasnyje gausite didelę dozę įvairiausių vitaminų ir mineralų. Briuselio kopūstai priklauso brokolių, žiedinių ir paprastųjų kopūstų šeimai.
Ropinis kopūstas (Brassica oleracea var. gongylodes).
Pekininis kopūstas (Brassica rapa subsp. pekinensis).
Kininis kopūstas (Brassica rapa subsp. chinensis var. parachinensis).

Patarimai auginantiems lapinius kopūstus

Norint užauginti sveiką ir gausų kopūstų derlių, svarbu žinoti keletą pagrindinių dalykų:

Dirvožemis: Kopūstai gerai auga patręštuose, nerūgščiuose dirvožemiuose. Vienas iš svarbiausių sėkmingo žiedinių kopūstų auginimo veiksnių yra tinkamos dirvos pasirinkimas. Žiediniai kopūstai gerai auga gerai drenuojamoje dirvoje, kurioje gausu organinių medžiagų. Prieš sodinant svarbu tinkamai paruošti dirvą. Pradėkite nuo to, kad iš ploto, kuriame planuojate auginti žiedinius kopūstus, pašalinkite visas piktžoles ar šiukšles. Tada patikrinkite dirvožemio pH, kad nustatytumėte, ar reikia ką nors koreguoti. Žiediniai kopūstai mėgsta šiek tiek rūgščią dirvą, kurios pH yra 6,0-7,0. Taip pat rekomenduojama dirvožemį papildyti kompostu arba perpuvusiu mėšlu, kad būtų padidintas derlingumas ir pagerintas drėgmės sulaikymas.
Klimatas: Žiediniai kopūstai mėgsta vėsią temperatūrą ir geriausiai auga švelnaus klimato regionuose. Ideali temperatūra žiediniams kopūstams auginti yra nuo 15°C-21°C. Dėl aukštesnės temperatūros augalai gali išvirsti, t. y. per anksti išskleisti žiedus ir mažiau formuotis galvutės. Vėsesnio klimato šalyse žiedinius kopūstus galima auginti pavasarį arba rudenį. Šiais sezonais vėsi temperatūra skatina lėtą ir tolygų augimą, todėl galvutės būna tvirtos ir aromatingos. Rinkdamiesi vietą žiediniams kopūstams sodinti, atsižvelkite į tai, kiek saulės šviesos gauna vietovė. Kad žiediniai kopūstai gerai augtų, jiems reikia mažiausiai 6 valandų tiesioginių saulės spindulių per dieną.
Laistymas ir tręšimas: Tinkamas laistymas ir tręšimas yra labai svarbūs sveikiems žiedinių kopūstų augalams. Žiediniams kopūstams reikia pastovios drėgmės per visą jų augimo ciklą. Užtikrinkite, kad augalai gautų apie 1-1,5 cm vandens per savaitę - per lietų arba laistant. Mulčiavimas aplink augalus gali padėti išlaikyti drėgmę ir slopinti piktžolių augimą.
Kenkėjai ir ligos: Kaip ir daugelis sodo augalų, žiediniai kopūstai yra jautrūs įvairiems kenkėjams ir ligoms. Dažniausi kenkėjai, galintys paveikti žiedinius kopūstus, yra amarai, kopūstiniai kirminai ir šliužai. Ekologiški kenkėjų kontrolės metodai, tokie kaip rankų skynimas, papildomas sodinimas arba insekticidinių muilų naudojimas, gali padėti veiksmingai kovoti su šiais kenkėjais.

Lapinių kopūstų naudingosios savybės

Kopūstai - tai ne tik skani, bet ir labai naudinga daržovė. Jie nekaloringi (1 kg 300-500 kcal), vartojami maistui (švieži, virti, troškinti, rauginti, marinuoti) ir naudojami kaip pašaras. Turi angliavandenių, baltymų, mineralinių druskų, vitaminų.

Vėlyvą rudenį bei žiemą mūsų mitybos racione negausu šviežių vaisių ir daržovių, todėl ir natūralių vitaminų gaunama mažiau. Viena pagrindinė iš bene ilgiausiai išsilaikiusių daržovių yra kopūstai. Tai vertinga daržovė, kuriuose gausu vitamino C, taip pat vitaminų A, B1, B2, B6, P, K bei cholino. Taip pat gausu įvairių fermentų, kalio druskos, fosforo, sieros, kalcio mangano, magnio, geležies druskų, vario, organinių rūgščių, fitoncidų, pakankamai jodo.

Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies, ir virškinamo trakto negalavimai. Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu.

tags: #lapiniai #kopustai #auginimas #ir #kilmė

Lapinių kopūstų auginimas ir kilmė: nuo daržo iki stalo