Pica: nuo senovės graikų iki šiuolaikinio gurmano stalo
Pica - tai patiekalas, kurį kasdien valgo milijardai žmonių visame pasaulyje. Tai ne tik skanus maistas, bet ir kultūros, istorijos bei mokslo objektas. Šiame straipsnyje panagrinėsime picos istoriją, jos evoliuciją ir įvairias variacijas, kurios paverčia ją itin populiariu patiekalu visame pasaulyje.
Picos ištakos: nuo senovės iki viduramžių
Picos atsiradimo šaknys siekia tūkstančius metų. Dar antikinėje Graikijoje ir Senovės Egipte buvo gaminami duonos tešlos pagrindu pagaminti patiekalai, primenantys šiuolaikinę picą. Senovės graikai kepdavo apvalią plokščią duoną su alyvuogių aliejumi ir prieskoninėmis žolelėmis. Kai kas teigia, kad ir picos pavadinimas yra kilęs iš graikiškos duonos pavadinimo - pitos.
Tačiau tikroji picos istorija prasideda Viduramžių Italijoje. Manoma, kad daugiau ar mažiau modernios formos pica atsirado prieš 2000 metų, kai Romos kariai nusprendė ant duonos papločio uždėti sūrio ir alyvuogių aliejaus. Tačiau fokačija ir tortilijos su papildomais ingredientais tebuvo tik savotiškas prototipas.
Pats žodis pica pirmą kartą buvo užfiksuotas dar 997 m., Gaetos mieste Italijoje. Anot ekspertų, pica nuo akmens amžiaus buvo vienas pagrindinių šio regiono patiekalų: ankstyviausia picos forma buvo duona, kepta ant ugnimi įkaitintų akmenų ir pagardinta įvairiausiais priedais.
Pica Neapolyje: gimimas ir populiarumo pradžia
Dabartinės picos gimtine laikomas Neapolis. Iš pradžių pica buvo laikoma neturtingų žmonių patiekalu. Aliejumi apšlakstyti ir žalumynais pagardinti picos padai buvo įprastas kasdienis Italijos varguomenės maistas. Nei sūrio, nei mėsos, nei daržovių ant picų iš pradžių nebuvo dedama, o pomidorai tuo metu buvo laikomi netgi nuodingais.
Taip pat skaitykite: Maitinimo įstaigų meniu Marijampolėje
Jau XVI a. Neapolyje buvo gaminamas patiekalas, vadintas „pizzaioli“. Plokščiomis duonelėmis, vėliau pavadintomis „pizza“, prekiauta gatvėse ir turgavietėse. Tačiau jau XVIII a. pradžioje garsaus Neapolio virėjo Vincento Corrado knygoje apie šiame mieste dažniausiai vartojamus produktus nurodoma, kad pomidorai labai tinka makaronams ir picai pagardinti.
Teigiama, kad pirma tikroji pica - su pomidorų padažu ir mocarela - Neapolyje iškepta apie 1830 metus. Mieste jau veikė daug kepyklėlių, vadinamų „pizzerias“.
Tikroji picos pasaulinio populiarumo pradžia gali būti siejama su Neapolio karaliumi Viktoru Emanueliu II, kuris XIX amžiuje aplankė Neapolį ir paragavo picos. Tai padarė didžiulę įtaką picos populiarumui.
Picos triumfo žygis: nuo karalienės Margaritos iki pasaulinio pripažinimo
1889 m. Neapolyje lankėsi Italijos karalius Umbertas I ir karalienė Margarita. Ta proga garsus picų kepėjas Rafaelli Esposito valdovams iškepė specialią picą, kurią papuošė Italijos vėliavos spalvomis: žalia - bazilikai, balta - mocarela, raudona - pomidorai. Štai tada ir prasidėjo tikrasis picos triumfo žygis! O R.Esposito pica, pavadinta karalienės Margaritos vardu, iki šiol yra viena žinomiausių picos rūšių.
Į JAV pica atkeliavo kartu su italais XIX a. pabaigoje. Italai čia pristeigė kepyklėlių, kuriose tarp gausybės kepinių buvo prekiaujama ir pica. Pirmoji picerija JAV atidaryta Niujorke 1895 metais. Jos itin išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Kiek vėliau prekybos centruose pradėta pardavinėti jau paruoštus picų padus ir padažus. O 6-ojo dešimtmečio pabaigoje ėmė kurtis ir picerijų tinklai, tokie kaip „Pizza Hut“, kurie išgarsino picą visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: „Pica Pub“ apžvalga Lietuvoje
2009 m., Italijos prašymu, neapolietiška pica buvo įregistruota Europos Sąjungoje kaip tradicinis, autentiškas itališkas patiekalas, o 2017 m. įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Picos įvairovė: nuo itališkos klasikos iki lietuviškų interpretacijų
Šiandien pica yra pasaulinio masto reiškinys, su įvairiomis skonį atspindinčiomis variacijomis, pritaikytomis skirtingoms kultūroms ir skoniams.
Itališka pica: tradicijos ir minimalizmas
Itališka pica - tai tradicinė italų virtuvės kuriama picos rūšis, kuri įgijo tarptautinį pripažinimą. Viena iš žinomiausių itališkų picų yra Margarita, kuri yra gaminama su pomidorų padažu, mocarela sūriu, šviežiais pomidorais ir bazilikais. Itališka pica išsiskiria savo unikaliu kepimo metodu, minimalizmu, subtiliu skoniu, ir tarsi pabrėžiamas naudojamų ingredientų natūralus skonis. Italams labai svarbios tradicijos, jie su pasididžiavimu laikosi tradicinių receptų ir gaminimo metodų, daug dėmesio skiria ir picos paruošimo meistriškumui.
Itališkoms picoms būdingas plonas ir traškus pagrindas su švelniu šiek tiek minkštesniu vidumi. Pagrindas gaminamas iš kvietinių miltų (picoms netgi gaminami specialūs miltai), vandens, mielių ir druskos. Naudojami prieskoniai: švieži bazilikai, alyvuogių aliejus, raudonėlis, kartais česnakai. Sūris - Mozzarella di Bufala (buivolių pieno mocarela) arba Fior di Latte (karvės pieno mocarela). Papildomų ingredientų naudojama mažai, tačiau nesunkiai rasite picas praturtintas prosciutto kumpiu, artišokais, grybais, alyvuogėmis ir pan., tik ne viskuo vienoje picoje.
Lietuviška pica: skonių eksperimentai ir gausa
Tačiau lietuviai nebūtų lietuviai, jei tradiciškos itališkos picos nepritaikytų savam skoniui. Lietuviai mėgsta įvairius picos variantus ir nebijodami eksperimentuoti naujais skoniais ir ingredientais. Lietuviškos picos skonis turtingesnis ir intensyvesnis, su daugybe įvairių ingredientų. Padas dažniausiai storesnis ir minkštesnis nei itališkos picos. Pomidorų padažai dažnai verdami pridedant daugiau prieskonių ir cukraus. Mūsuose populiaru naudoti ir papildomai majonezo pagrindu pagamintus padažus su įvairiais prieskoniais.
Taip pat skaitykite: Greitas picos pristatymas
Lietuviai mėgsta įvairius sūrius. Be tradicinės Mocarelos, naudoja ir vietinius sūrius, tokius kaip „Edam“, „Džiugas“, „Bri”, kas suteikia picai unikalų skonį. Be italams įprasto raudonėlio, baziliko lietuviškoje picoje naudojami ir krapai, česnakai, svogūnai ir kitos vietinės žolelės. Prie įprastų italams produktų dažnai papildomai naudojami rūkyti produktai, (dešros, kumpiai, šoninė) marinuoti agurkai, kukurūzai, ananasai ir pan.
Taigi itališka pica yra žinoma dėl savo paprastumo ir aukštos kokybės ingredientų, o lietuviška pica dažnai yra gausesnė ir prisitaikanti prie vietinių skonių, su unikaliu ingredientų ir skonių deriniu.
Pica ir alus: puikus duetas
Pica ir alus eina per istoriją greta dar nuo antikos laikų. Senovės egiptiečiai, babiloniečiai ir graikai savo molinėse krosnyse kepdavo plokščią duoną, kurią pagardindavo užbarstydami prieskoninėmis žolelėmis ir šlakstydami alyvuogių aliejumi. Tai tartum focaccia duonos prekursorius ir kartu - picos protėvis. Panašus virsmas vyko ir su alumi - procesas, prasidėjęs Mesopotamijoje ir gana greit išplitęs iki senovės Egipto, dabar vadinamas alaus gamyba, atrodė taip: puri, trumpai kepta duona buvo mirkoma šiltame vandenyje, kartu pridedant įvairių žolelių ar vaisių, vėliau paliekama pastovėti ir nupylus skystis su silpnu alkoholiu buvo geriamas.
Du esminiai, kertiniai dalykai yra grūdai (arba jų miltai) ir vanduo. Picos pagrindas gaminamas iš miltų, mielių dėka tešla pakyla ir vėliau termiškai apdorojama su prieskoniais. Taip pat ir alus - grūdai malami, mirkomi vandenyje vėliau, mielių dėka, fermentuojama ir gaunamas gėrimas.
Įdomūs faktai apie picą
- Pirmasis oficialus picos receptas buvo paminėtas 997 metais Neapolyje, Italijoje.
- 1969 m. NASA astronautai, būdami „Apollo 11” misijoje, turėjo specialių picos konservų, kuriuos jie galėjo kepti ir valgyti kosminiame laive.
- Didžiausia pasaulyje pica, pagaminta 2012 m. Italijoje, buvo tiesiog neįtikėtina - jos skersmuo siekė neįtikėtinus 1261.65 metrus!
- Greičiausia pica, pagaminta 2016 m. Niujorke, buvo paruošta per vos 14 sekundžių!
- Didžiausias pasaulyje skaičius picų, kurios buvo paruošto per vieną minutę, yra 83. Šis rekordas buvo pasiektas 2007 m.
- 2017 m. Italijos picerija sukūrė picą, kuriame buvo naudojami net 99 skirtingi ingredientai.
- Brangiausią pasaulyje picą, kurios kaina siekė net 12 tūkstančių dolerių, sukūrė italų šefas Renato Viola.
Pica šiandien: daugiau nei patiekalas
Šiandien pica yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Tai populiarus patiekalas, kurį mėgsta žmonės visame pasaulyje. Pica yra mėgstamas maistas, gyvuojantis šimtmečius. Ji įsivyrojo tiek gatvės maisto, tiek prabangių restoranų virtuvėse. Pica - tai universalus maistas, kuriuo galima mėgautis įvairiais būdais. Jis gali būti valgomas kaip užkandis, valgis ar net kaip desertas. Tai taip pat populiarus pasirinkimas vakarėliams ir susibūrimams.
Tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė ir itališkos virtuvės gerbėja Kristina Pišniukaitė-Šimkienė prisipažįsta, kad pica - mėgstamiausias jos šeimos narių patiekalas. Šį patiekalą namuose išsikepti nėra sudėtinga ir taip padaryti lengvai gali kiekvienas. „Kepti picą yra puiki proga sukurti skaniausius itališkus skonius su autentiškais produktais. Gerai picai nereikia daug - svarbiausia savo rankomis pagamintas picos padas, naminis pomidorų padažas ir patys kokybiškiausi priedai ant viršaus.