Krekenavos mėsos skerdyklos istorija: nuo tarpukario iki šių dienų
Lietuvos mėsos pramonės istorija prasidėjo XIX amžiuje, kai miestuose ėmė kurtis mažos skerdyklos, dešrinės ir mėsos gaminių rūkyklos. Pirmasis mėsos pramonės fabrikas Lietuvoje buvo įkurtas XIX amžiaus pabaigoje Klaipėdoje. Šiame straipsnyje apžvelgiama Krekenavos mėsos skerdyklos istorija, pradedant nuo jos įkūrimo tarpukario Lietuvoje ir baigiant dabartine veikla.
Pramonės raida tarpukario Lietuvoje
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1918 m., buvo pradėtos atkurti pramonės įmonės, kurios buvo sugriautos ir išgrobstytos per Pirmąjį pasaulinį karą. Pirmiausia pradėjo veikti nedidelės įmonės, naudojančios vietines žaliavas ir gaminančios produkciją vietinei rinkai. Vėliau atsirado medienos ir metalo apdirbimo, odos, tekstilės ir mažesnės maisto pramonės įmonės. Taip pat steigėsi ir naujos nedidelės įmonės.
Jau 1924-1925 m. Lietuvos pramonė pasiekė ikikarinį (1912 m.) lygį, tačiau plėtrą sustabdė 1929-1933 m. Didžioji depresija. Labai sumažėjo gamyba, produkcijos kainos, padidėjo įmonių įsiskolinimas. 1930-1931 m. bankrutavo 97 pramonės įmonės, o po krizės greičiau pradėjo atsigauti tik žemės ūkio produktus perdirbančios ir vietines žaliavas naudojančios maisto ir lengvosios pramonės šakos.
Po 1937 m. pramonė pradėjo plėtotis sparčiau. Pramonė buvo išsidėsčiusi netolygiai, daugiausia sutelkta Kaune, mažiausiai - Šiaurės rytų Lietuvoje. Klaipėdos krašte reikšmingiausios buvo medienos apdirbimo, popieriaus ir celiuliozės, lengvoji ir maisto pramonė.
1939 m. Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, Lietuva neteko apie 30 % visos pramonės. Šiauliuose vyravo odos ir maisto pramonė.
Taip pat skaitykite: Krekenavos dešrelių sudėtis
1918-1940 m. Lietuvos pramonei buvo būdinga nuosavybės ir ūkinių formų įvairovė. Be privačių įmonių, buvo stiprus kooperatinis sektorius, veikė mišrios akcinės bendrovės. Iš jų didžiausia - „Maistas“ - išplėtė ir modernizavo Kauno mėsos fabriką, 1930 m. prisijungė bendrovę „Lietuvos eksportas“, 4 dešimtmetyje pastatė modernius fabrikus Panevėžyje, Tauragėje ir Šiauliuose.
Akcinė bendrovė "Maistas" ir Krekenavos fabriko įkūrimas
Po Pirmojo pasaulinio karo bendrovė „Maistas“ įkūrė keletą modernių mėsos fabrikų su šaldytuvais, konservų ir dešrų cechais Kaune, Panevėžyje, Tauragėje ir Šiauliuose. Buvo rekonstruotas ir išplėstas Klaipėdos mėsos fabrikas. Kiekviena šių įmonių per parą galėjo apdoroti vidutiniškai po 400-500 bekonų. 1935 m. viduryje Lietuvoje veikė 20 mėsos ir mėsos produktų gamybos įmonių, turinčių penkis ir daugiau darbuotojų, jose iš viso dirbo apie 1020 darbininkų.
Oficialiai bendrovė pradėjo veikti 1923 m. balandžio 18 d. AB „Maistas“ į užsienį eksportuodavo bekonus, šviežią kiaulieną, gyvas kiaules, įvairius mėsos konservus. Pirmaisiais įmonės gyvavimo metais pagrindinė eksporto produkcija buvo kiaušiniai. Didėjant Lietuvoje užauginamų kiaulių kiekiui, atsirado būtinybė nukreipti įmonės veiklą į bekonų eksportą. Pirmieji įmonės filialai įkurti Kaune. Didelius užauginamų kiaulių kiekius buvo būtina eksportuoti į kitas Vakarų Europos šalis. 1927 m. Klaipėdoje, Smeltės pramoniniame rajone, įrengta skerdykla su šaldytuvais. Prekybos registre akcinė bendrovė įregistruota kaip AB ,,Lietuvos Eksportas“. Įmonė turėjo bekonų gamybos, dešrų ir destrukcijos skyrius. Mėsos ir sviesto apdirbimo įrenginiai buvo modernūs. Fabriko produkcija išsiskyrė iš kitų AB „Maistas“ filialų.
Krekenavos mėsos fabriką brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių firma iš Kauno pradėjo statyti 1930 m. liepos mėnesį. Tai buvo viena garsiausių statybos firmų Lietuvoje. Fabriko pastatą projektavo geodezijos inžinierius Medardas Ratautas ir inžinierius Pranas Markūnas.
Fabrikas veiklą pradėjo 1931 m. balandžio mėnesį. Iš pradžių, kaip rašė tuometinė spauda, ūkininkai skundėsi, kad bekonai superkami per pigiai. Dalis kiaulių iš pradžių fabrikas net nepirkdavo. Iki 1931 m. vasaros atliekos buvo leidžiamos iš fabriko tiesiog į Nevėžį. Nuo jų paraudęs vanduo piktino gyventojus. Po truputį padėtis gerėjo. 1931 m. fabrikas įsigijo lengvąjį automobilį. Fabrike dirbo apie 90 darbininkų. Dalis buvo kitataučiai, bet jie neblogai sutardavo su lietuviais.
Taip pat skaitykite: „Krekenavos agrofirma“: kokybės ir darbo sąlygų klausimai
Produkciją gabendavo į užsienį per Klaipėdos uostą. Galvas, širdis, kepenis ir kt. parduodavo vidaus rinkoje. 1932 m. lapkričio 22 d. „Maiste“ moterims mokėdavo nuo 30 iki 45 centų už valandą, vyrams - nuo 60 centų iki 1,20 lito už valandą. Nuo 1932 m. liepos vidurio fabrike vyko remontas. Fabriko istorijoje buvo visko. 1934 m. atleisti 36 darbininkai ir tarnautojai.
Mėsos fabrikų produkcija daugiausia buvo eksportuojama. Eksporto pagrindinės šalys 20 a. 4 dešimtmetyje: Didžioji Britanija (bekonas), Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Belgija, Švedija.
Krekenavos fabriko parduotuvės ir restoranas "Regina"
1933 m. mieste jau buvo 6 parduotuvės: Respublikos g. 28 ir 32, Ramygalos g. 9, Piniavos g. 45, Stoties g. 19 ir Smėlynės g. 8. Vėliau Lietuvoje iš viso veikė 11 šio fabriko parduotuvių, 6 iš jų Panevėžyje. Parduotuvės veikė Utenoje, Radviliškyje, Rokiškyje, Biržuose, Pasvalyje. 1935 m. fabrike dirbo 257 darbininkai ir 81 kontoros darbuotojas. 1936 m. fabrike pradėti skersti raguočiai.
Panevėžyje 1931 m. atidarius fabriką prie jo įsikūrė restoranas ,,Regina“. Jame laiką po darbo leisdavo tarnautojai ir darbininkai. Kai kurie palikdavo čia savo atlyginimą. Visus pasitikdavo auksinių raidžių iškaba ,,Regina“. Restoranas buvo populiarus, nes čia buvo galima pigiau pavalgyti. Pietūs kainavo tik 40 centų. Tai buvo gerokai pigiau negu kituose miesto restoranuose.
Fabriko sportinė ir visuomeninė veikla
1932 m. liepos 14 d. darbininkų susirinkime įsteigta sporto sekcija. Vėliau Panevėžį garsino šios įmonės sportininkai. Fabrike aktyviai veikė šauliai. 1939 m. spalio 21 d. fabriko šaulių būrio nariai surengė labdaros vakarą ir gautą pelną, 257 litus, skyrė atgauto Vilniaus lietuviams šelpti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Krekenavos mėsą“
Valstybiniai mėsos fabrikai sovietmečiu
SSRS okupavus Lietuvą, buvo nacionalizuotos 902 įmonės (apie 90 % visų pramonės įmonių). Po Antrojo pasaulinio karo atstatytos per karą apgriautos mėsos pramonės įmonės, pastatyta naujų. SSRS okupacijos metais veikė 8 mėsos kombinatai: Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Utenoje ir Vilniuje. Lietuvos gyventojams buvo parduodama tik dalis mėsos pramonės produkcijos.
Sovietmečiu, įveikus pokario ekonomikos kolapsą ir užtikrinus būtiniausių maisto produktų tiekimą gyventojams, įvykdyta radikali visos sąjungos viešojo maitinimo įstaigų reforma. Maskvoje parengtas ir visoje TSRS paskelbtas privalomu „Viešojo maitinimo įmonėms skirtų patiekalų ir kulinarijos gaminių receptūrų rinkinys“.
Kalbant apie viešąjį maitinimą, beveik visose visuomeninio maitinimo įmonėse patiekalų asortimentas buvo siauras. Patiekalai buvo nelabai skanūs, vienodi, neįvairūs. Dažnai lankytojai išvis negaudavo norimų patiekalų, nors jie ir būdavo įrašyti valgiaraštyje.
Kadangi gyvulininkystė niekuomet nebuvo stipriausia sovietinio ūkio šaka, nuolat justas mėsos ir jos gaminių trūkumas. O žuvies patiekalų asortimentas valgyklose buvo skurdus, produkcija - nelabai geros kokybės.
Mėsa parduotuvėse anuomet buvo ypač deficitinė prekė. Juokauta, kad Sovietų Sąjungoje gyvulius sprogdina, nes parduotuvėse - tik ragai ir nagai. II kategorijos subproduktai - visiškos skerdienos atliekos (skrandis, blužnis, plaučiai, tešmuo ir pan.), šiandien naudojamos nebent ketvirtarūšėms dešroms ar pigiausiam šunų ėdalui gaminti. Maža to, parduotuvėse neretai tekdavo susidurti su elementarios higienos ir sanitarijos stoka. Pardavėjos būdavo grubios, dažnai apšaukdavo ir įžeidinėdavo pirkėjus.
Pokario laikotarpis ir dabartis
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, neliko privalomo mėsos tiekimo Rusijai, buvo ieškoma naujų rinkų lietuviškai mėsos produkcijai, padidėjo importuojamos mėsos pasiūla. Dėl šių priežasčių mėsos pramoninė gamyba 1995 m., palyginti su 1990 m., sumažėjo 4,6 karto. Steigėsi naujos mėsos pramonės bendrovės, kai kurios įsikūrė senųjų kombinatų bazėje.
Viena didžiausių mėsos pramonės įmonių - „Nematekas“ - gamina daugiau kaip 250 pavadinimų kiaulienos, jautienos ir paukštienos gaminių, produkciją eksportuoja į Europos Sąjungą. Bendrovė „Krekenavos agrofirma“ yra sukūrusi uždarą kiaulienos produktų gamybos ciklą: grūdų auginimas, kombinuotųjų pašarų gamyba, kiaulių auginimas, mėsos produktų gamyba.
Per dvidešimt nepriklausomybės metų šioje srityje padaryta nemaža pažanga: įvykdyta žemės reforma, suteikusi pragyvenimo šaltinį daugeliui buvusių bežemių, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos - pieno ūkis, bekoninių kiaulių, cukrinių runkelių auginimas.
Kiaulių skerdenų klasifikavimo sistemos istorija ir dabartis
Gyvų kiaulių ir skerdenų raumeningumas buvo prognozuojamas gana seniai. 1907 m. Danijoje, pirmoje pasaulyje kontrolinio penėjimo stotyje, pradėtas vizualinis skerdenų raumeningumo ir lašinių storio vertinimas. Nuo 1975 m. ES šalyse prekybiniai kiaulių skerdenų mainai pradėti vykdyti pagal nustatytą kokybės įvertinimo sistemą, atsižvelgiant į skerdenų svorį ir lašinių storį nugaroje. Nuo 1984 m. kiaulių skerdenų raumeningumas pradėtas vertinti optiniais, ultragarso prietaisais, garantuojančiais įvertinimo tikslumą.
Siekdama ES mėsos rinkoje prekiauti kaip lygiavertė partnerė, Lietuva turėjo įvykdyti šiuos reikalavimus: įvertinti šalies kiaulių populiaciją pagal skerdenų raumeningumą, lašinių storį ir svorį; apskaičiuoti skerdenų raumeningumą, naudojant nustatytą kiaulių skerdenų išpjaustymo metodiką; išpjaustyti ne mažiau kaip 120 kiaulių skerdenų; klasifikavimo metodus patikrinti statistiškai, remiantis objektyviais kiaulių skerdenų įvertinimo matavimais; klasifikavimo metodus patvirtinti Europos Sąjungos Komisijoje.
Pirmas kiaulių skerdenų išpjaustymas buvo įvykdytas 2000 m. Tada vidutinis kiaulių skerdenų raumeningumas buvo tik 51,2 proc. Po dvejų metų pradėta kiaulių skerdenas vertinti pagal SEUROP klases. Nuo šio periodo iki dabar labai pagerėjo kiaulių skerdenų kokybė.
Kiekviena ES šalis yra įteisinusi skirtingus kiaulių skerdenų vertinimo metodus. Iki kiaulių skerdenų klasifikavimo sistemos atnaujinimo šalyje naudoti danų kompanijoje pagaminti aparatai Fat-o-meat‘er (FOM) ir Intrascope. Nuo šių metų rugsėjo FOM aparatuose bus instaliuotos naujos kiaulių skerdenų raumeningumo nustatymo formulės. Be to, didelio pajėgumo skerdyklos galės naudoti dar tobulesnius ir pažangesnius kitose kompanijose pagamintus invazinius aparatus Hennessy Grading Probe (N. Zelandija) ir IM-03 (Lenkija). Mažos skerdyklos, kurios paskerdžia iki 200 kiaulių per savaitę, pradės takyti naują liniuotės (ZP) metodą.
Vertinant kiaulių populiaciją trijose Lietuvos skerdyklose (AB „Krekenavos mėsa“, UAB „Rovisa“, UAB „Sistem“), buvo surinkta 58 tūkstančiai kiaulių skerdenų duomenų iš daugiau kaip 60 šalies kiaulių ūkių. Daugiausia (40,1 proc.) skerdenų buvo 65-80 kg svorio ir 13-20,9 mm lašinių storio grupėse.
Po antrojo kiaulių skerdenų išpjaustymo paaiškėjo, kad Lietuvoje nuo 2000 m. bendras kiaulių skerdenų raumeningumas išaugo 6,4 proc.
UAB "Krekenavos agrofirma" istorija ir veikla
UAB „Krekenavos agrofirma“ istorija siekia daugiau nei 3 dešimtmečius. 1993 m. Krekenavos miestelyje įsikūręs kiaulių auginimo kompleksas buvo didžiausias visoje šalyje. Tuomet pastačius mėsos perdirbimo cechą, čia pradėti gaminti ir mėsos gaminiai. 2004 metais Kėdainių rajone pastatyta moderni, visiškai nauja mėsos perdirbimo gamykla. 2008 metais danų bendrovei „Saerimner“ buvo parduotas įmonei priklausęs „Krekenavos“ kiaulių auginimo kompleksas. 2009 metų pavasarį šalia Kėdainių esančioje perdirbimo įmonėje buvo pastatytas naujas priestatas, kuriame įrengtas modernus šviežios mėsos pakavimo cechas.
Šiandien tai yra ES standartus atitinkanti mėsos perdirbimo įmonė, nuolatos auganti, tobulėjanti ir investuojanti ne tik į naujas gamybos technologijas, naujus įrenginius, bet ir sistemingai ugdanti savo darbuotojų kompetencijas. Nuo 2017 metų UAB „Krekenavos agrofirma“ apyvarta kasmet viršija 120 mln. eurų.
UAB „Krekenavos agrofirma“ baigė vykdyti projektą „AB „Krekenavos agrofirma“ biodujų jėgainės įrengimo projektas“, kurio tikslas - sumažinti produkcijos gamybos kaštus įmonėje ir taip prisidėti prie bendrovės veiklos efektyvumo bei konkurencingumo didinimo.
Įmonė naudoja modifikuotos atmosferos technologiją, pakuodama gaminius. Aukščiausios rūšies produktų gamyboje naudojama tik geriausios kokybės atrinkta mėsos žaliava. UAB “Krekenavos agrofirma” mėsos gaminiai apdorojami natūraliu dūmu rūkyklose. Gyvūnų svaiginimas vykdomas pačiais humaniškiausiais ir moderniausiais būdais.
UAB „Krekenavos agrofirma“ gaminių „Pagaminta be konservantų“ gamyboje visiškai nenaudoja E raidėmis žymimų priedų. Įmonėje įdiegta savikontrolės sistema, kurios vidaus auditų metu yra tikrinami gamybiniai technologiniai procesai, žaliavos ir receptūros.
Mėsos pramonė pasaulyje ir Lietuvoje
2021 m. pasaulyje pagaminta daugiau kaip 357 mln. tonų mėsos, daugiausia pagamino Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Brazilija, Rusija, Indija, Meksika, Ispanija, Vokietija, Argentina. Jautienos daugiausia eksportavo Indija, Australija, JAV ir Brazilija. Šviežios vištienos daugiausia eksportavo Nyderlandai, Lenkija, Belgija, JAV, Vokietija, Kinija, Prancūzija, Baltarusija.
Po Antrojo pasaulinio karo atstatytos per karą apgriautos mėsos pramonės įmonės, pastatyta naujų. SSRS okupacijos metais veikė 8 mėsos kombinatai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę neliko privalomo mėsos tiekimo Rusijai, buvo ieškoma naujų rinkų lietuviškai mėsos produkcijai, padidėjo importuojamos mėsos pasiūla.
Viena didžiausių mėsos pramonės įmonių - Nematekas - gamina daugiau kaip 250 pavadinimų kiaulienos, jautienos ir paukštienos gaminių, produkciją eksportuoja į Europos Sąjungą. Bendrovė Krekenavos agrofirma yra sukūrusi uždarą kiaulienos produktų gamybos ciklą: grūdų auginimas, kombinuotųjų pašarų gamyba, kiaulių auginimas, mėsos produktų gamyba.
Kitos Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės
Be „Krekenavos agrofirmos“ Lietuvoje veikia ir kitos didelės mėsos perdirbimo įmonės:
- BIOVELA-UTENOS MĖSA - UTENOS MĖSA, UAB
- Samsonas - UAB "Samsonas"
- Nematekas
- Vigesta
- Mažeikių mėsinė
- Delikatesas
- Dainiai
- BIOVELA GROUP
tags: #krekenavos #mesa #skerdykla #istorija