Kopūstų auginimas mėnesiais: kada ir ką sodinti derliui visą sezoną
Kopūstai - tai populiari ir maistinga daržovė, kurią galima auginti Lietuvoje beveik visą sezoną. Tinkamai parinkus veisles ir sėjos laiką, šviežių kopūstų galima turėti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sėti ir auginti įvairių rūšių kopūstus skirtingais mėnesiais, kad užsitikrintumėte nuolatinį derlių.
Įvairių rūšių kopūstų auginimo ypatumai
Įvairius kopūstus galima sodinti kelis kartus per sezoną, pradedant ankstyvomis veislėmis ir baigiant vėlyvaisiais, skirtais žieminiam laikymui. Svarbu atsižvelgti į kiekvienos rūšies ypatumus ir poreikius, kad užtikrintumėte optimalias augimo sąlygas.
Žiediniai kopūstai
Žiediniai kopūstai yra vieni iš vertingiausių kopūstų, kurių maistui vartojama galvutė (žiedynas). Jų būna įvairių spalvų - balti, geltoni, žali, violetiniai. Ši kopūstų rūšis du kartus pranoksta baltagūžius savo sudėtyje esančio vitamino C kiekiu. Žali žiediniai kopūstai yra brokolių ir žiedinių kopūstų hibridai, kuriuose itin gausu C vitamino ir kurie turi antivėžinių savybių.
Vėlesniam derliui gauti žiediniai kopūstai auginami kaip ankstyvieji gūžiniai kopūstai, tik trąšesnėje ir dažniau laistomoje bei papildomai tręšiamoje humusingoje lengvo priemolio (pH 6,5-7) dirvoje. Geriausia įdirbti ją prieš pat sodinimą. Žiediniai kopūstai - daug vandens reikalaujantys augalai, ypač žiedynų formavimosi laikotarpiu. Pasodinus, jeigu dirva sausa, patartina palaistyti. Paskui maždaug 4 savaites po pasodinimo geriau laikyti augalus šiek tiek sausiau, kad jie stipriau įsišaknytų. Formuojantis žiedynams, laistyti gausiau. Vėlyvi žiediniai kopūstai tręšiami azotinėmis trąšomis (20-25 g/kv. m). Pusė azoto normos išberiama prieš sodinimą, kita dalis per 2 kartus vegetacijos metu.
Pradėjus augti galvutei, žiedyno lapai prasiskleidžia, nuo saulės šviesos pasikeičia galvutės spalva ir ji greitai perauga. Žiedinių kopūstų derlius imamas pasirinktinai: pjaunamos susiformavusios galvutės. Rudenį galvutės nupjaunamos prieš šalnas, nes - 2 oC temperatūroje jos apšąla, o atsileiduios greitai genda.
Taip pat skaitykite: Gardus žiedinių kopūstų apkepas
Populiarios žiedinių kopūstų veislės:
- ‘Opaal‘ - viena iš ankstyviausių veislių, tinkanti rudens sezonui. Nuo daigų pasodinimo užauga per 45-55 dienas (60-70 dienų nuo sudygimo).
- ‘Erfurt‘ - veislė, skirta vasaros ir rudens derliui. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 60-65 dienų.
- ‘Bruce H‘ - hibridas pavasario ir antram derliui. Daigai sodinami liepos mėnesį. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 55-65 dienų. Aukštai pakelti lapai gerai dengia žiedyną. Žiedynas sniego baltumo.
- ‘Nautilus F1‘ - hibridas vasaros ir ankstyvam rudens derliui. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 65-75 dienų.
Brokoliai
Brokoliai labai giminingi žiediniams kopūstams, tačiau yra derlingesni ir pasižymi geresnėmis maistinėmis savybėmis. Valgomoji augalo dalis yra žiedynkotis ir ant jo augantys žiedynėliai, susitelkę į 8-20 cm skersmens ir 100-500 g svorio galvutę. Nupjovus pagrindinį žiedyną, už poros savaičių iš pumpurų lapų pažastyse susiformuoja naujas derlius. Vertingiausi neišsiskleidę žiedynai.
Brokoliams auginti geriausiai tinka derlingos, gausios humuso, vidutinio sunkumo vandeniui pralaidžios dirvos, kurių reakcija 6,5-7,5. Lengvose priesmėlio dirvose auginti galima tik su sąlyga, kad laukas bus laistomas. Kadangi jie užaugina daug žaliosios masės, yra labai reiklūs maisto medžiagoms. Kaip ir kitiems kryžmažiedžių šeimos augalams, labai svarbi sėjomaina.
Daigų auginimas trunka 6-7 savaites. Optimali sėklų dygimo temperatūra yra 18-20 °C šiluma. Derlius imamas, kol žiedyno (galvutės) žiedai yra pumpurų fazės. Jei to nepadarysite laiku, žiedai kaip mat išsiskleis ir netiks maistui. Derlius imamas anksti rytą arba pavakare, nes galvutės greitai vysta.
Populiarios brokolių veislės:
Taip pat skaitykite: Kopūstų sriuba: nauda ir kaloringumas
- ‘Rumba F1‘ - hibridas vasaros ir rudens derliui. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 65-75 dienų. Žiedynai plokščiai apvalūs, tankūs ir sunkūs, tamsiai žali.
- ‘Sirtaki F1‘ - labai ankstyvas hibridas. Augalai stiprūs, greitai auga ir vystosi.
- ‘Montop H‘ - hibridas vasaros ir rudens derliui. Atsparus šviesos trūkumui. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 65-75 dienų. Tankus tamsiai žalias žiedynas, smulkūs pumpurai. Gausus derlius. Neaugina šoninių ūglių.
Ropiniai kopūstai (kaliaropės)
Populiariausios yra kaliaropės baltai žalsvomis roputėmis, tačiau yra tokių, kurių roputės violetinės. Skonis panašus į baltagūžio kopūsto šerdies, bet daug švelnesnis ir saldesnis. Joje daug vitamino C. Ropinius kaip ir žiedinius kopūstus į dirvą galima sodinti kelis kartus, todėl daigų auginimas priklauso nuo sėjos laiko.
Auginant vėlyvąsias veisles, kurių derlius nuimamas vėlai vasarą, reikia vengti sodinti juos po kopūstų, griežčių, t. y. po augalų, kurie yra kopūstų šaknų gumbo maitintojai. Kopūstų šaknų gumbas yra pavojingiausia liga auginant ropinius kopūstus. Daigai sodinami iki pirmųjų tikrųjų lapų lapkočio pagrindo kas 20-30 (40) cm paliekant 40 cm tarpueilius. Tuo metu, kai stiebagumbiai auga, augalai turi būti aprūpinti reikiamu drėgmės kiekiu, tai yra, sausuoju metu jie turi būti laistomi. Vertingiausi yra ropiniai kopūstai, kurie dar nespėjo visiškai subręsti, o subrendę jie perauga ir jų kokybė gerokai suprastėja.
Populiarios ropinių kopūstų veislės:
- ‘Ballot F1‘ - ankstyvas hibridas, augintinas visą sezoną. Stiebagumbiai violetiniai, tinkami trumpai laikyti ir šaldyti. Užauga per 78-83 dienas nuo sėjos.
- ‘Di Vienna Bianco‘ - vidutiniškai ankstyva veislė vasaros ir rudens derliui. Užauga per 50-60 dienų nuo daigų pasodinimo. Stiebagumbiai 140-160 g svorio, žalsvai balta odele ir baltu švelnaus skonio minkštimu.
Kininiai bastučiai (Pekino kopūstai)
Kininiai bastučiai (Pekino kopūstai) sudaro standžiai susuktas, cilindro formos, tankias, 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio gūželes. Kininiai bastučiai daigai auginami vazonėliuose arba didesnėse daigyklose ir, esant optimaliai temperatūrai, jų auginimas užtrunka 24-28 dienas. Žyduolių kiekiui didelės įtakos turi ir veislė, todėl karštą vasarą parenkami tam skirti hibridai. Kininių bastučių vegetacija po pasodinimo trunka 50-70 dienų.
Kininiams bastučiams augti geriausiai tinka priesmėlis arba lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis. Dirvos reakcija turi būti 6,5-7,5. Atsižvelgiant į neatsparumą kopūstų šaknų gumbui, reikia vengti auginti po kryžmažiedžių augalų - rapsų, kopūstinių daržovių. Rekomenduojama auginti po agurkų, svogūnų pomidorų, salierų, bulvių ir burokėlių. Labai pageidautinas laistymas, ypač auginant vėlyvos vasaros derlių. Kartą per savaitę gausiai palaistykite šiltu vandeniu. Po pasodinimo praėjus porai savaičių mulčiuokite vagą, kurioje tarpsta kopūstai. Praėjus porai savaičių po pasodinimo į nuolatinę vietą pradėkite tręšti - ši daržovė trąšas ypač mėgsta. Po kiekvienu augalu pilama po litrą kurių nors trąšų.
Taip pat skaitykite: Raugintų kopūstų sriubos nauda sveikatai
Kininiai bastučiai reiklūs kalciui ir borui, ypač karštu oru. Jeigu augalams trūksta kalcio, ypač tuomet, kai jie gauna nepakankamai vandens, viršutinėje besiformuojančių gūžių dalyje gali pradėti nykti lapų kraštai. Tai fiziologinė liga, vadinama „lapų galiukų nudegimu“. Šios ligos plitimą augalų intensyvaus vystymosi metu stabdo purškimas 1 proc. kalcio salietros tirpalu arba tręšimas kalcio turinčiomis lapų trąšomis. Kai kurių veislių šiuos kopūstus tinka ilgai sandėliuoti ar perdirbti.
Pirmiausia ir bene svarbiausia kininių bastučių auginimo taisyklė - pasodinti laiku. Šie augalai pražysta ir brandina sėklas tik esant ilgoms šviesioms dienoms. Pavasarį daržovių sėklos beriamos balandžio 15-20 dienomis, vasarą - nuo liepos 20 iki rugpjūčio 10 dienos. Dabar parduotuvėse jau galima įsigyti hibridų, nelinkusių formuoti žyduolių. Nors ši daržovė laikoma greitos vegetacijos, ji skirstoma pagal sunokimo laiką: ankstyvos veislės - 40-55 dienų, vidutinio ankstyvumo - 55-60 dienų, vėlyvos - 60-80 dienų.
Populiarios kininių bastučių veislės:
- ‘Capitol F1‘ - ankstyvas hibridas, sėjamas nuo liepos vidurio. Gūžės didelės, standžiai susisukusios, žalsvos, elipsės formos. Vidutinis gūžių svoris 1,5-2 kg.
- ‘Emiko F1‘ - hibridas vasaros ir rudens derliui. Augalai nelinkę žydėti. Gūželės cilindriškos, standžiai susisukusios. Vidutinis gūžių svoris 1,6-1,9 kg. Tinka vartoti šviežias, sandėliuoti apie 2 mėnesius.
Garbanotieji kopūstai (kale)
Garbanotųjų kopūstų sėklos - tai sėklos kopūstų, kurie, skirtingai nei gūžiniai kopūstai, nesuka gūžių. Šiuos kopūstus galite auginti tiek dirvoje, tiek hidroponinėje sistemoje. Augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Šių kopūstų lapus galite naudoti itin vertingoms ir maistingoms salotoms, galite virti sriubas, valgyti vienus. Salotos puikiai tinka kaip garnyras, kuris praturtins jūsų mityba vitaminų ir mikroelementų gausa.
Garbanoti kopūstai yra geras vitamino C, vitamino K, vitamino A, folio rūgšties ir kalio šaltinis. Sodriai žalios spalvos daržovė yra turtinga antioksidantais, tokiais kaip flavonoidai ir karotenoidai. Taip pat šie kopūstai yra puikus skaidulų šaltinis. Šios rūšies kopūstams geriausias sėjos laikas daigams - kovo, balandžio mėnesiai. Derliumi galėsite džiaugtis nuo birželio iki pat gruodžio mėnesio, kadangi garbanotieji kopūstai gali ištverti net iki -15 laipsnių šaltį. Tuo tarpu sėdami šias daržoves hidroponinėje sistemoje, derliumi galėsite džiaugtis ištisus metus. Sėti galite bet kurį mėnesį.
Kopūstų auginimas mėnesiais
Kovas
Kovo mėnesį pradedami ruošti inspektai ir polietileniniai šiltnamiai daigų auginimui (jų neturint, galima daigus užsiauginti namuose ant palangės, oranžerijoje ir kt.). Lauko daržovių daigus geriausiai auginti pavasariniuose šiltnamiuose arba lauke po laikinomis plėvelės priedangomis.
Kovo mėnesį palankiausios dienos, kada sėti kopūstus ankstyvosioms (vasarinėms) gūžėms, briuselinius, žiedinius, brokolinius, lapinius (kale), yra kovo 3-9, 15, 16 dienos. Žiedinius, vėlyvuosius ar „žieminius“ kopūstus bei brokolius pagal Mėnulį rekomenduojama sėti kovo 5, 6, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 19 dienomis.
Kovo mėnesį sėjamos:
- Ankstyvosios gūžinių kopūstų veislės (baltieji, raudonieji ir savojiniai (garbanotieji) kopūstai). Sėklos sėjamos į daigyklas ar šiltnamius.
- Vidutinio vėlyvumo ir vėlyvieji gūžiniai kopūstai (rudeniniam derliui). Sėklas sėti į daigyklas ar šiltnamius.
- Žiediniai kopūstai (ankstyvosios veislės). Sėjamos į daigyklas.
- Briuseliniai kopūstai. Jų daigus reikėtų pradėti auginti patalpose jau nuo kovo mėn.
Balandis
Balandžio mėnesį tęsiami daigų auginimo darbai. Taip pat, atsižvelgiant į oro sąlygas, galima pradėti sėti kai kurias kopūstų rūšis tiesiai į gruntą.
Balandžio mėnesį palankiausios dienos, kada sėti žiedinius, vėlyvuosius ar „žieminius“ kopūstus bei brokolius pagal Mėnulį rekomenduojama sėti balandžio 4, 5 , 8 , 9, 11, 12, 14, 15, 19, 20, 29, 30 d.
Balandžio mėnesį sėjamos:
- Žiediniai kopūstai (vėlyvosios veislės).
- Brokoliai (į nešildomą inspektą ar lysves po priedanga).
- Lapiniai kopūstai (iš karto į dirvą balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, arba į daigyklas).
- Ankstyvieji kopūstai sėklomis tiesiai į lauką.
Gegužė
Gegužė Lietuvoje - tai tikras sodo ir daržo darbų pikas. Dirva jau pakankamai šilta, naktinės šalnos pasitaiko vis rečiau, o dienos vis ilgesnės ir šviesesnės. Būtent dabar galima drąsiai imtis intensyvių sėjos bei sodinimo darbų tiek šiltnamyje, tiek lauke.
Gegužės mėnesį sodinami:
- Vėlyvųjų kopūstų daigai (gegužės pabaigoje).
- Agurkų ir pomidorų daigai (pirmoje dekadoje nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose).
Gegužės mėnesį sėjamos:
- Salotos, krapai, agurkai, salierai, petražolės, špinatai, vasariniai kopūstai, daugelio vaistinių žolelių ir vienmečių gėlių (gegužės 1, 2, 6-10, 12, 16, 17, 29, 30).
- Pomidorai, moliūgai, baklažanai, melionai, cukinijos, arbūzai, pupos, pupelės, žirniai, kukurūzai, paprikos, svogūnų laiškai, žieminiai kopūstai, daugiametės gėlės bei braškės ir žemuogės (gegužės 1, 2, 6, 9, 10, 16, 17, 29, 30).
- Bulvės, morkos, ridikai, burokėliai, ropės, cukriniai runkeliai, topinambai, ropiniai kopūstai, svogūnai, česnakai, šakninės vaistažolės bei vaismedžiai ir vaiskrūmiai (gegužės 14, 16-20, 21-26, 29, 30).
Birželis
Birželio mėnesį tęsiami kopūstų sodinimo ir priežiūros darbai. Svarbu reguliariai laistyti, tręšti ir apsaugoti augalus nuo kenkėjų.
Liepa
Liepos pradžioje dar galima sodinti daigais žiedinius ir ropinius kopūstus bei brokolius vėlyvam vasaros ir rudens derliui. Kiek vėliau patartina sodinti kininius bastučius.
Sėklų paruošimas ir daigų auginimas
Daigų kokybė didžia dalimi priklauso nuo sėklos. Sėklas reikia pirkti tik žinomų, patikrintų veislių ar hibridų, nepatartina pirkti turguje, nes sėklos gali būti pasenę, maišytų veislių, nekokybiškos. Prieš sėją patartina sėklas išrūšiuoti, patikrinti jų daigumą ( jei pirkote ne iš sėklų pardavimo kompanijų, o mėgėjų), dezinfekuoti beicais arba termiškai.
Kai kurių daržovių sėklos sėjamos į puodelius, kūbelius ar kasetes, nes jos nemėgsta persodinimo. Auginant puodeliuose, daigai aprūpinami maisto medžiagomis, juos persodinant nepažeidžiamos šaknys, todėl daigai greičiau prigyja, geriau vystosi ir anksčiau dera. Be to juos lengviau transportuoti, o ir pirkėjas mieliau pirks tokius daigus, nei “plikomis” šaknimis. Vėlyvesnei produkcijai gauti lauko daržovių daigus galima užauginti lauke lysvėse be puodelių.
Daigai puodeliuose ar lysvėse gali būti auginami sėjant sėklas tiesiai į dirvą arba pikuojant. Pikavimui tinkamiems daigeliams išauginti sėklos sėjamos į dėžutes. Pikuojant galima atsirinkti geriausiai išsivysčiusius daigelius, be to pikuotų daigų išauga stipresnės kuokštinės šaknys. Tačiau pikavimas reikalauja daug kruopštaus darbo ir laiko, todėl daugelis daržininkų augina daigus puodeliuose, į kuriuos pasėjamos sėklos ir nereikia pikuoti.
Puodelių dydis priklauso nuo auginamų augalų rūšies ir augimo trukmės. Kuo ilgiau daigai auga, tuo didesnio skersmens reikalingi puodeliai: kopūstams, pomidorams, paprikai, baklažanams - 8х8х8 сm ir 6х6х6 cm; žalumyninėms - 6х6х6 cm arba 5х5х5 cm.
Dirvos paruošimas šiltnamiuose. Daigų auginimui šiltnamiai pradedami ruošti iš rudens. Tuose šiltnamiuose, kur daigai bus auginami puodeliuose, dirva ruošiama po daigų numatytai auginti kultūrai. Dirvos paviršius gerai išlyginamas. Šiltnamiuose, kur daigai bus auginami lysvėse, iš rudens dirva dezinfekuojama,, įvežama ir įterpiama organinių medžiagų, kad dirva būtų puri ir raunant daigus mažiau nutrūkrų šaknų.
Pavasarį, 10-15 dienų prieš sėją, šiltnamiai uždengiami plėvele, įrengiamos orlaidės. Intensyviai vėdinant, greičiau pradžiūsta dirva. Tada beriamos mineralinės trąšos. Jei daigai bus auginami puodeliuose, trąšos neberiamos. Puodeliai (plonasienių durpių, plastmasiniai ar kitokie) pripildomi specialiai paruošto žemių mišinio.
Daigus rekomenduojama auginti kraikinėse durpėse arba durpių-žemių ar mėšlo mišinyje (3 dalys kraikinių durpių ir 1 dalis perpuvusio mėšlo). Pirmiausia pakalkinamos kraikinės durpės iki pH 6,5. Po to jos maišomos su mineralinėmis trąšomis ir mikroelementais.
Daigų auginimui ypač tinkamas preparatas yra KELPAK - skystas jūros dumblių ekstraktas, kuris pagerina daigų prigijimą, skatina šaknų masės augimą; sumažina abiotinio bei biotinio streso pasekmes; skatina fotosintezę bei medžiagų apykaitos procesus. KELPAK panaudojimo būdai yra įvairūs: mirkymas, laistymas, purškimas per lapus, lašelinis drėkinimas.
Prieš sėją dirva palaistoma. Optimalus dirvos drėgnumas 70-75 % viso dirvos drėgmės imlumo. Sėklos lysvėse sėjamos rankomis arba tikslaus išsėjimo sėjamąja. Salierų ir salotų sėklos sėjamos 0,5-1,0 cm gyliu, kopūstų ir pomidorų - 1,5-2,0 cm. Į puodelius, kasetes, pripildytus durpių ar žemių mišinio, sėjama po 1-2 sėklas tokiu pat gyliu kaip lysvėse. Sėklos greičiau ir vienodžiau sudygsta, kai pasėjus lysvės ar puodeliai pridengiami plona polietilenine plėvele. Jei saulėtomis dienomis dirvos paviršiaus temperatūra pakyla aukščiau kaip 35-40oC, plėvelę reikia nudengti. Kai pasirodo pirmieji daigeliai, plėvelė nuimama.
Daugelio daržovių sėkloms sudygti optimali temperatūra 20-25oC . Kad daigai neištįstų, sudygus pirmąsias 3-5 dienas palaikoma žemesnė temperatūra.
Jei daigai auginami pikuojant, sėklos sėjamos į dėžutes arba tankiai lysvėse. Daigelius galima pikuoti į puodelius, kasetes arba į lysves. Dieną prieš pikuojant, kad lengviau išsirautų, daigeliai gausiai palaistomi. Pikuojami tik sveiki gerai išsivystę daigeliai. Pikuojant daigelio šaknelės gerai apspaudžiamos žemėmis. Pikuojant į lysves, dirva suženklinama reikiamais atstumais. Išpikuoti daigeliai palaistomi pro smulkų sietelį. Pirmąsias dienas šiltnamyje palaikoma kiek žemesnė oro temperatūra.
Daigų priežiūra ir paruošimas sodinimui
Daigams augant šiltnamyje palaikoma optimali temperatūra, jis intensyviai vėdinamas. Saulėtomis dienomis šiltnamio šildymas išjungiamas, nes aukštoje temperatūroje auginami daigai labai ištįsta, praranda prekinę išvaizdą, o pasodinti sunkiau prigyja. Iš tokių daigų išauginsime vėlyvesnį ir mažesnį derlių.
Daigai laistomi rytais. Palaisčius šiltnamis intensyviai vėdinamas. Jei į durpes ar durpių - žemių mišinius buvo įmaišyta pakankamai trąšų, puodeliuose auginami daigai papildomai netręšiami.
Prieš sodinant, daigai grūdinami - pratinami prie lauko sąlygų (didelių temperatūrų svyravimų, sausesnės dirvos ir oro, tiesioginių saulės spindulių). Grūdinama 10-15 dienų. Šiltnamyje oro temperatūra ir drėgmė sumažinama iki jų parametrų lauke, atidaromos orlaidės, jei įmanoma, nuimama dalis šiltnamio dangos , kad daigus apšviestų saulė. Daigai laistomi negausiai.
Dieną prieš raunant, daigai gausiai palaistomi. Lysvėse išauginti daigai pirma pakeliami kastuvu, kad nenutraukt šaknelių, po to raunami. Išrautų daigų šaknys pamirkomos molio ir karvių mėšlo tyrėje. Daigai pakuojami į popierinius ar plastikinius maišelius (suvyniojamos šaknys ir dalis stiebo iki pirmojo lapo) ir sudedami į dėžutes ant kurių užrašomas veislės pavadinimas ir daigų skaičius. Dėžutės pridengiamos nuo tiesioginių saulės spindulių.
Dirvos paruošimas ir tręšimas
Daržovių sėjai, ruošiamą dirvą patręškime organinėmis trąšomis: agurkams, kopūstams, bulvėms mėšlu (60- 80 kg/10 m2) įterpiant kartu su mineralinėmis trąšomis, pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms kompostu (20- 30 kg/10 m2) ir mineralinėmis trąšomis.
Kenkėjų ir ligų kontrolė
Naikiname didesnę žalą darančius kenkėjus, naudojame kovos priemones prieš ligas. Sprages, graužiančias kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves, galima naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis. Kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus galima naikinti entobakterinu, prieš kopūstinę, merkinę ir svogūninę musę - panaudoti karboiosą arba ją atbaidyti naftalinu, laistyti karštu pelenų šarmu (1 kg/10 l). Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus dezinfekuoti pamirkant 0,03 -0,05 proc. kalio permanganato tirpale, purenti žemę, praretinti daigus.
Patarimai ir rekomendacijos
- Sėjomaina: Laikykitės sėjomainos principų, kad išvengtumėte ligų ir kenkėjų plitimo.
- Laistymas: Kopūstai mėgsta drėgmę, ypač formavimosi metu. Reguliariai laistykite, ypač sausais periodais.
- Tręšimas: Kopūstai reikalauja daug maistinių medžiagų. Tręškite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis pagal poreikį.
- Mėnulio kalendorius: Atsižvelkite į Mėnulio fazes planuodami sėją ir sodinimą.
- Oro sąlygos: Stebėkite orų prognozes ir atitinkamai planuokite darbus.
tags: #kopūstų #auginimas #mėnuo