Kopūstų Lauko Sėjimas: Išsamus Vadovas

Kopūstai - viena iš populiariausių ir naudingiausių daržovių, plačiai naudojamų įvairiuose patiekaluose. Juose gausu jodo, kuris yra būtinas smegenų ir nervų sistemos veiklai. Norint užauginti sveiką ir gausų kopūstų derlių, svarbu žinoti ir taikyti tinkamus sėjos ir auginimo metodus. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius kopūstų lauko sėjimo aspektus, pradedant nuo sėklų paruošimo ir baigiant derliaus nuėmimu bei apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Kopūstų Rūšys ir Jų Savybės

Kopūstai priklauso kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimai, kuriai taip pat priklauso ridikėliai, ropės, ridikai, aliejiniai augalai (rapsas, garstukas), krienas bei vaistiniai, medingi ir dekoratyviniai augalai. Ši šeima pasižymi naudingomis savybėmis, nes mokslinių tyrimų duomenimis, kryžmažiedžiuose augaluose esantys sulfurofanas, ascorbigenas, diindolylmethanas (LDS) ir indol-3carbinolas (I3C) stimuliuoja fermentų gamybą, kurie naikina kancerogenus, kol jie dar neturi galimybės pažeisti sveikų ląstelių DNR.

Mūsų daržuose auginamos šios kopūstų rūšys:

  • Gūžinis kopūstas
  • Brokolis
  • Žiedinis kopūstas (kalafioras)
  • Briuselio kopūstas
  • Savojos kopūstas
  • Ropinis kopūstas (kaliaropė)
  • Garbanotasis lapinis kopūstas
  • Kininiai bei Pekino (kininiai bastučiai)

Kiekviena iš šių rūšių turi savų ypatybių ir reikalavimų auginimui.

Kopūstų Nauda Sveikatai

Kopūstai yra ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Juos naudinga vartoti sergant vidurių užkietėjimu, skrandžio opa, odos ligomis, egzema, gelta, reumatu, artritu, podagra, kai kuriomis širdies ligomis, regėjimo sutrikimais. Kopūstai - viena iš seniausių plačiausiai paplitusių europietiškos kilmės daržovių. Kopūsto gūžės nauda sveikatai yra be galo didelė, kadangi nėra nei vieno dabartiniu metu žinomo vitamino, kuris nebūtų aptiktas kopūstuose. Baltagūžiuose kopūstuose cukrus (gliukozė ir fruktozė) svyruoja nuo 1,9 iki 5,3%. Iš kitų daržovių kopūstai išsiskiria gan dideliu azotinių medžiagų kiekiu. Juose yra nepakeičiamų žmogui aminorūgščių, bei įvairių mineralinių medžiagų: daug kalio (170-190 mg/100 g), taip pat kalcio, fosforo, magnio, natrio, sieros bei kitų mikroelementų.

Taip pat skaitykite: Raugintų kopūstų patiekalai su kiauliena

Dirvožemio Paruošimas

Mišinio Parinkimas

Norėdami užauginti stiprius kopūstų daigus, turite tinkamai paruošti maistingą dirvožemio mišinį. Idealiu atveju dirva kopūstų daigams būtų specialus mišinys - kopūstų daigų auginimui paruoštas substratas, kurio pH 6,5 - 6,7. Tai durpių mišinys su trąšomis, tačiau tokį mišinį galite pasiruošti ir patys. Paimkite vieną dalį perpuvusio komposto, įpilkite šiek tiek pelenų (10 šaukštų 10 kg dirvožemio), šiam kiekiui pridėkite 10 g superfosfato ir gerai sumaišykite. Žinoma, galite paruošti bet kokį kitą maistingą dirvožemio mišinį, kad ir iš neutralizuotų durpių. Svarbiausia, kad paruoštas dirvožemis būtų kvėpuojantis ir derlingas.

Be to, ruošdami dirvožemio mišinį kopūstų daigams, niekada nenaudokite sodo dirvos, kurioje anksčiau buvo auginami kryžmažiedžiai augalai, jame tikrai bus kopūstams būdingų infekcijų sukėlėjų, todėl tikimybė susirgti daigų ligomis žymiai padidėja.

Dirvos Paruošimas Lauke

Kopūstai nėra labai reiklūs dirvožemiui ir jo struktūrai, tačiau jie mėgsta humusingas, lengvo priemolio ar priesmėlio dirvas, o geriau auga dirvožemyje, kurio pH didesnis kaip 6. Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu.

Kopūstų auginimui dirvą reikia ruošti iš rudens, todėl prieš dirvos sukasimą ar suarimą ją praturtinkite kompostu arba perpuvusiu mėšlu, kurio į 1m² reikia apie pusę kibiro. Be to, dirvai pagerinti tinka ne tik įvairių rūšių mėšlas ar kompostas, bet ir srutos, durpės, šiaudai bei pjuvenos. Iš rudens įterptos šios medžiagos gerina dirvos struktūrą ir padidina maistinių medžiagų kiekį dirvožemyje.

Svarbu žemę perkasti arba suarti, kol ji dar pakankamai sausa. Be to, 1 m² dirvos galite praturtinti 2 šaukštais superfosfato arba nitrofoskos bei 2 puodeliais medžio pelenų. Jei šių dirvos paruošimo darbų neatlikote rudenį, tai galite padaryti ir pavasarį.

Taip pat skaitykite: Žiedinių kopūstų salotos ir apkepai

Kopūstams dirva rudenį ariama ne sekliau kaip 25 cm. Tačiau, kur akmens sluoksnis nestoras, negalima iš karto giliai suarti - nes išverčiamas į paviršių nederlingas dirvos sluoksnis. Pavasarį kiek pradžiūvusi dirva nuvalkiuojama, vėliau suakėjama. Tuo sumažinamas drėgmės garavimas iš dirvos. Ankstyviesiems kopūstams lengvesnių dirvų pavasarį geriau nearti, kad jos neperdžiūtų, o mineralines trąšas išbarsčius, kultivatoriumi sukultivuoti tuojau akėčiomis suakėti.

Tręšimas

Gūžiniai kopūstai gerai auga ir gausius derlius duo­da gausiai patręštoje dirvoje. Gužiniai kopūstai daugiausia maisto medžiagų sunaudoja gū­žių formavimo laikotarpiu. Gerą derlių galima gauti, jei tuo metu dirvoje bus pakankamai prieinamų maisto medžiagų.

Tręšiamos dirvos - 90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį: 120 kg/ha P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį: ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems - 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinant, o kita pusė - daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus.

Kad augalai greičiau išleistų pridėtines šaknis, paliekite BLACKJAK koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu. Taip pagerinsite maisto medžiagų pasisavinimą ir užtikrinsite greitesnį kopūstų augimą. Atsiradus ant augalo tam tikriems mikroelementų trūkumo požymiams, pamaitinkite kopūstus per lapus Microdoctor linijos, skirtos augalų priežiūrai, priemonėmis su mikroelementais. Verta palaistyti ACTIVATION naudingų mikroorganizmų kompleksu, kurie kaip probiotikai didina dirvos derlingumą ir biologinę pusiausvyrą. Šis biologinis produktas kaip biotrąša gerina augalų augimą ir derėjimą.

Papildomai padėkite augalui natūraliu būdu pasisavinti azotą iš oro per lapus. Tai jau yra įmanoma naudojant Nitrofix biotrąšą, kurios sudėtyje yra išskirtinė ir patentuota endofitinė bakterija Methylobacterium symbioticum. Padidinkite natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams naudodami žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais - Kytos, Matrinal B, Mimox Zn, Copfort, Altozan B/Zn, Alsupre S. Maitindami augalą per lapus kartu naudokite paviršiaus aktyviąją medžiagą LIP TOP, kuri pagerins mikroelementinių trąšų, bei kitų augalų priežiūrai skirtų produktų efektyvumą, pasisavinimą bei padengimą ant augalo.

Taip pat skaitykite: Receptai: raugintų kopūstų sriuba

Sėjos Laikas ir Būdai

Sėjos Laiko Parinkimas

Kiekvienas daržininkas žino, kad nėra prasmės kopūstų daigams sėklą sėti sausio mėnesį, nes per anksti, ar gegužės pabaigoje, kada jau tikrai per vėlu. Tačiau, nors mes žinome apytiksles sėklų sėjos datas, kartais gali būti gana sunku nustatyti konkrečią datą. Kopūstų sėjos daigams laikas priklauso nuo veislės vegetacijos laikotarpio. Tai, žinoma, sąlyginiai terminai, jie labai priklauso nuo gamtos sąlygų ir kitų veiksnių. Palankią sėjos datą lengva apskaičiuoti patiems. Pavyzdžiui, nuo sėjos iki kopūstų sėklų sudygimo praeina apie 10 dienų (±2 dienos).

  • Ankstyvuosius kopūstus sėkite kovo mėnesio viduryje.
  • Vidutinio ankstyvumo - balandžio pradžioje.
  • Vėlyvuosius kopūstus geriausia sėti atvirame grunte balandžio mėnesio pabaigoje-gegužės pradžioje.
  • Jei planuojate kopūstus daiginti patys, tuomet jau kovo pradžioje į daigyklas reikėtų sėti ankstyvasias veisles, o vėlyvas - balandį. Žinoma, daiginti reikia šildomame šiltnamyje ar patalpose.

Sėklų Paruošimas

Prieš sėją padidinkite kopūstų daigų atsparumą įvairioms grybinėms ligoms. Tam galima naudoti labai paprastą, bet patikimą sėklų apdorojimo būdą: prieš sėją apie 20 minučių sėklas pamirkykite karštame 50°C temperatūros vandenyje. Yra ir kitas sėklos apdorojimo būdas: palaikyti 15 minučių 45-50°C laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l vandens 10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2°C temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms.

Likus parai iki sėjos, sėklas mirkykite BLACKJAK koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpale, kuris paskatins geresnį dygimą.

Sėja

Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 °C. Norint, kad kopūstų daigai augtų stiprūs ir stambūs, nepakanka teisingai juos pasodinti. Augant daigams jiems reikalinga dienos šviesa 12-15 valandų per parą.

Sėti kopūstus 2 - 3 cm gylyje ( kol išdygs laikyti 20 °C ). Kopūstams sudygus temperatūra sumažinama iki 8 - 10 °C iki susiformuos skilčialapiai. Daigų papildomai tręšti nereikia. Pastebėjus, kad daigai pašviesėję, galima patręšti azoto trąšomis ( 20 gr. Daigus nupurkšti insekticidu nuo blakių.

Sėklas sėkite 1 cm gylyje. Optimali sėjos schema - 4x4 cm arba 5x5 cm. Uždenkite plėvele ar stiklu.

Daigų Priežiūra

Pikavimas

Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapeliui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pripildytus tos pačios sudėties mišinio, kuriame ir augo. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių. Jei neturite noro ir laiko pikiuoti daigų, tuomet geriau iš pat pradžių juos sėti į atskirus vazonus.

Papildomas Tręšimas

Pirmąjį papildomą tręšimą darykite, kai daigai turi tikruosius 2 lapelius. Jei į dirvožemio mišinį įdėjote pakankamai pelenų, beveik nebereikia naudoti trąšų. Pelenuose yra visi būtini augalui prieinamos formos elementai, išskyrus azotą. Azotu papildomai galite patręšti tokiu santykiu: 30 g karbamido vienam kibirui vandens. Tačiau tirpalo nepilkite tiesiai ant lapų. Jei dirvožemio nepraturtinote pelenais, galite naudoti trąšas, turinčias azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų. Sustiprinti natūralų augalo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant sisteminio veikimo priemonę chitozano pagrindu Altosan B/Zn.

Daigų papildomai tręšti nereikia. Pastebėjus, kad daigai pašviesėję, galima patręšti azoto trąšomis ( 20 gr. Daigus nupurkšti insekticidu nuo blakių.

Daigų Grūdinimas

Atėjus šiltam orui, kuo dažniau daigus išneškite į gryną orą. Jei įmanoma, išneškite į šiltnamį, uždarą balkoną ar panašiai. Likus savaitei iki persodinimo daigus galite perkelti į šiltnamį ar kitą saulėtą vietą. Be to, prieš sodinimą į pastovią augimo vietą, tai yra likus 5-7 dienoms, laistymas turi būti sumažinamas nuo kasdienio iki 1 karto per 2-3 dienas, o diena prieš sodinimą visai nelaistoma (kad daigai nelūžtų išimant iš daigų augimo vietos).

Likus 12 - 15 dienų iki sodinimo - daigus grūdiname.

Likus 14 dienų iki daigų sodinimo lauke, juos reikia pradėti grūdinti - laistykite rečiau, o likus 5 dienoms - visai nebeliekite. Keletą dienų prieš sodinimą lauke juos kartu su daigyklomis palikite keletai valandų lauke, o vėliau ir visai nakčiai. Prieš persodinimą daigus gausiai paliekite.

Daigų Sodinimas Į Lauką

Vietos Parinkimas

Renkantis vietą kopūstų auginimui reikia nepamiršti sėjomainos ir ją parinkti tokią, kurį būtų pati optimaliausia kopūstams. Jie gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip praėjus 4-5 metams, o kur buvo bakteriozė - po 8 - 9 metų.

Gūžiniams kopūstams reikia daug šviesos, todėl vietą parinkite atvirą su derlinga, laidžia ir drėgmę palaikančią dirva. Kopūstai gerai auga sukultūrintoje vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviems kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradžiūvančios dirvos. Tinkamiausios kopūstams dirvos pH 6,0 - 6,5.

Sodinimo Laikas ir Atstumai

Senolių teigimu, kopūstai į pastovią augimo vietą sodinami nuo balandžio pabaigos. Patartina sodinti ryte arba vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Tobulas oras - apsiniaukęs dangus arba lengvas lietus. Atstumai tarp eilių - 50-70 cm, tarp augalų 30-50 cm. Persodinamų augalų stresą sumažina ir šaknų vystymąsi stimuliuoja ekologiškas natūralių jūros dumblių ekstraktas Kelpak. Pasodinus daigus gausiai juos paliekite, vidutiniškai 3-5 l/m². Jeigu naktimis vis dar būna šalnos, denkite augalus agroplėvele. Be to, ši plėvelė apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir neleidžia augalų užpulti kenkėjams.

Ankstyvųjų kopūstų daigus sodinti reikėtų balandžio mėnesį iki gegužės pradžios 70 x 30 - 35 cm atstumu. Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime. Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigus sodinkime gegužės pabaigoje arba birželio- pirmame dešimtadienyje 70 x 40 - 50 cm atstumu. Vėlyvuosius kopūstus sodinkime gegužės pabaigoje. Sausa dirva 1 - 2 dienas prieš sodinant palaistoma 100 - 150 m3/ha H2O. Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė. Trūkstant drėgmės, esant 70 %, galimas mažesnis derlius.

Sodinami daigai 35 - 40 dienų amžiaus, 7 - 8 cm aukščio su 3 - 4 lapeliais.

Paso­dinus kopūstus trikampiu, apie juos purenti ir piktžoles naikinti galima iš trijų pusių, ir rankinio darbo prie jų būna žymiai mažiau. Tačiau šis taisyklingo trikampio formą daigų sodinimo būdas yra sudėtingesnis ir reikalauja atidesnio darbo sodinant.

Kopūstų Priežiūra Augimo Metu

Laistymas

Pagrindinis rūpestis auginant šias daržoves yra laistymas, papildomas tręšimas ir paviršinis dirvos purenimas. Geriausia būtų įsigyti ir susimontuoti laistymo sistemą, kuri purkšdama tolygiai paskirstys vandenį visame kopūstų augimo plote. Jeigu tokios sistemos neturite, teks laistyti rankiniu būdu. Kaip jau ir minėjau po kopūstų pasodinimo jie buvo gausiai palieti. Toliau laistome vieną kartą į savaitę, tačiau vandens kiekis turėtų būti vidutiniškai 8-10 l/m². Kopūstams augant vandens kiekį palaipsniui padidinkite iki 10-15 l/m².

Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė. Trūkstant drėgmės, esant 70 %, galimas mažesnis derlius. Laistant lašeline sistema, galima ir įterpti trąšas kartu.

Minimali dirvos drėgmė gūžiniams kopūstams 75 - 80 % ribinio lauko drėgmės imlumo. Ankstyvųjų kopūstų laistymo norma 150 - 250 m3/ha priesmėlio dirvose, 150 - 300 m3/ha - priesmėlio dirvose. Drėkinimo norma priesmėlio dirvose 1250 m3/ha, priemolio 1200 m3/ha. Vidutinio ir vėlyvųjų kopūstų laistymo norma - 150 - 300 m3/ha priesmėlio dirvose ir 200 - 350 m3/ha priemolio dirvose. Drėkinimo norma lengvesnėse dirvose 1800 m3/ha, sunkesnėse - 1650 m3/ha. Lengvos dirvos laistomos 5 - 6 kartus, sunkesnės - 4 - 5 kartus. Iš pradžių laistoma mažesnėmis normomis - 150 - 200 m3/ha, vėliau 250 - 350 m3/ha. Ankstyvieji kopūstai laistomi iki pradedant nuimti derlių.

Gūžinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Svarbu neperlaistyti jų, nes esant perteklinei drėgmei, jie greičiau suserga. Rekomenduojama laistyti pirmoje dienos pusėje iki 18-22 laipsnių pašilusiu vandeniu.

Papildomas Tręšimas

Pirmą kartą papildomai tręšiama, kai daigai prigyja (200 g amonio salietros į 10 m² 10 cm atstumu nuo kopūsto), antrą kartą - po 30 dienų (200 g amonio salietros į 10 m²; beriama į tarpueilius). Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytymą ir senėjimą.

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą.

Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami prigijus daigams ( praėjus 15-20 dienų ), antrą kartą - pradėję sukti gūžes. Trąšos įterpiamos purenant tarpueilius.

Paviršinis Dirvos Purenimas ir Kaupimas

Kopūstai reikalauja ypatingo dėmesio, todėl auginant atvirame grunte svarbu tinkamai juos prižiūrėti. Po lietaus ar eilinio laistymo dirvos paviršių supurenkite iki 5-8 cm gylio, tačiau prie pat šaknų giliai purenti nereikia, o tik suardyti supuolusį paviršių. Ši procedūra skatina šoninių šaknų formavimąsi.

Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du karius apkaupkime, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 - 25 dienoms po sodinimo, o antrą - praėjus 15 - 20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę.

Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pri­dėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba daugiau paimti iš dirvos maisto medžiagų. Prigiję ir su­stiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami.

Per visą augimo laikotarpį dirva supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus.

Apsauga Nuo Ligos Ir Kenkėjų

Svarbu laikytis sėjomainos, nesodinti kopūstų šalia kitų šios šeimos augalų, naikinti kryžmažiedes piktžoles. Šalia kopūstų ar tarpueiliuose pravartu pasodinti nektaringų augalų, tokių kaip medetkos, krapai, grikiai ir kt. Auginant nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių nuovirai. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į daržą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį. Rekomenduojama naudoti produktus Drekkar ir Selectyc X kartu dėl stipresnio mechaninio poveikio kenkėjų fizinėms funkcijoms blokuoti. Drekkar papildytas magnolijinių šeimos augalų ekstraktu, greitai įsisavinamas ir prasiskverbia į augalus (translaminarinis poveikis), veiksmingai apsaugo nuo Zn stokos, todėl sukuriamas natūralus augalų atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams. Selectyc X sudėtyje yra augalinių ekstraktų, Mn ir Zn chelatų bei paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kurios palengvina šių elementų įsisavinimą ir prasiskverbimą į augalus, apsaugo nuo jų trūkumo, didina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.

Maišydami purkštuve augalų apsaugos ir priežiūros priemones, nepamirškite stabilizuoti tirpalo pH! Tai svarbu dėl galimų nuosėdų susidarymo ir tirpalo efektyvumo. Priemonių efektyvumas mažėja, kai jos naudojamos tirpaluose su šarminiu vandeniu (pH>7). Vandens pH privalo būti 5,5. Tokį vandens rūgštingumą galite užtikrinti su FIX pH 5,5 stabilizatoriumi. Ypač rekomenduotina naudoti, jei viename purkštuve maišote ne vieną augalų priežiūros priemonę.

Siekiant išvengti kenkėjų antplūdžio taip pat rekomenduojama naudoti natūralią priemonę NANO AGRO TOTAL. Tai visapusiškai augalus puoselėjanti priemonė su augaliniais aliejais: nimbamedžio, citronelos, arbatmedžio. Turi puikų kvapą žmogui, tačiau neigiamai veikiantį kenkėjus. NANO AGRO TOTAL galima naudoti vieną arba kartu su kitomis priemonėmis kaip paviršiaus aktyvią medžiagą, kuri gerina prilipimą, tolygų purškiamos priemonės plitimą. O tai žymiai pagerina kartu naudojamų produktų įsisavinimą ir efektyvumą. Efektyviai augalų kenkėjus naikina bioinsekticidas NeemAzal. Tai Indijoje augančio medžio Azadirachta indica A.Juss ekstraktas, išskirtas iš šio medžio sėklų.

Derliaus Nuėmimas ir Laikymas

Derliaus Nuėmimas

Ankstyvųjų veislių kopūstų gūžės iki birželio vidurio užauga iki 1 kg ir naudojamos greitam suvartojimui. Tuo tarpu vėlyvųjų veislių kopūstus galima išlaikyti per žiemą.

Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų - birželio pabaigoje - liepos pradžioje, antrųjų - rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Vidutinio vėlyvumo - rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje ir vėlyvųjų - spalio mėnesį.

Kopūstų derlius gali būti nuimamas kombainais arba transporteriais, taip ir rankomis. Atkreipti dėmesį į kopūstų veislės atsparumą mechaniniams nuėmimo ir transportavimo bei sandėliavimo pažeidimams. Svarbu kopūstų galvas tvarkingai, teisingai dėti į konteinerius.

tags: #kopūstų #lauko #sėjimas

Populiarūs įrašai: