Kopūstų laikymo sandėliuose technologijos

Ūkininkams itin svarbu ne tik užauginti didelį derlių, bet ir jį sėkmingai realizuoti. Todėl tinkamas daržovių, įskaitant kopūstus, saugojimas yra esminis rentabilumo veiksnys. Lietuvoje didieji ūkininkai sukaupė nemažai patirties, o jų naudojamos technologijos nenusileidžia pažangiausiems Vakarų Europos ūkiams. Straipsnyje aptariamos kopūstų laikymo technologijos, pradedant nuo paruošimo, baigiant optimalių sąlygų palaikymu sandėliuose.

Bendrieji principai

Daržovės, įskaitant kopūstus, dažniausiai sandėliuojamos vėsioje aplinkoje. Dideli kiekiai reikalauja ypatingos priežiūros, nes džiūvimas gali sukelti didelių nuostolių. Tinkamą temperatūrą galima palaikyti naudojant šaldymo įrenginius arba, šaltuoju metų laiku, išorės orą. Sandėlio aplinka nuolat stebima - temperatūra, oro drėgnumas ir CO2 lygis matuojami specialiais davikliais. Surinkti duomenys perduodami į valdymo pultą, kuris automatiškai reguliuoja šaldymo ir vėdinimo įrangą.

Šaldymo įranga yra būtina ūkininkams, siekiantiems užsiimti versliniu daržovių auginimu, nes greitas produkcijos realizavimas dažnai būna mažiau pelningas. Pavyzdžiui, norint morkas parduoti ištisus metus, jas būtina laikyti aplinkoje, kurios temperatūra artima 0 °C, o drėgmė siekia 96-98 %.

Veiksniai, lemiantys kopūstų saugojimo trukmę ir kokybę

Be tinkamų laikymo sąlygų, produkcijos saugojimo trukmė ir prekinė išvaizda priklauso nuo daugelio kitų veiksnių: klimato sąlygų auginimo metu, dirvožemio savybių, tręšimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, veislės ypatybių, derliaus nuėmimo ir transportavimo sąlygų.

  • Klimato sąlygos ir dirvožemis: Auginimo metu patirtas stresas dėl netinkamų oro sąlygų ar dirvožemio trūkumų gali paveikti kopūstų gebėjimą išsilaikyti sandėlyje.
  • Tręšimas ir apsauga: Subalansuotas tręšimas ir efektyvi apsauga nuo ligų bei kenkėjų padidina kopūstų atsparumą puviniams ir kitoms sandėliavimo problemoms.
  • Veislės savybės: Skirtingos kopūstų veislės pasižymi skirtingu atsparumu ligoms ir gebėjimu išsilaikyti ilgą laiką.
  • Nuėmimas ir transportavimas: Atsargus derliaus nuėmimas ir transportavimas padeda išvengti mechaninių pažeidimų, kurie gali tapti puvinių priežastimi.

Puvinių prevencija

Net ir nedideli bakterijų pažeidimai gali sukelti puvinį, kuris greitai plinta ir pažeidžia visą produkciją. Dažniausiai pasitaikantys puviniai - kekerinis (Botrytis cinerea) ir sklerotinis (Sclerotinia sclerotiorum). Šie grybai atakuoja vietas, kurios jau yra pažeistos mechaniškai, sergančios kitomis ligomis ar paveiktos kenkėjų.

Taip pat skaitykite: Greitas marinuotų kopūstų receptas

Tinkamas kopūstų paruošimas saugojimui

Laikymui skirti kopūstai turi būti nupjauti su 5-6 cm ilgio kotais ir 3-4 prigludusiais žaliais išoriniais lapais. Išoriniai lapai apsaugo gūžes nuo mechaninių pažeidimų ir ligų sukėlėjų. Kadangi kopūstuose yra apie 92 % vandens, svarbu kuo greičiau juos atvėsinti po nuėmimo ir palaikyti ne mažesnę kaip 90 % santykinę drėgmę. Esant žemesnei drėgmei (mažiau nei 80 %), kopūstai praranda drėgmę ir audiniai raukšlėjasi.

Optimalios laikymo sąlygos

Geriausiai kopūstai laikosi šaldytuvuose ir saugyklose su aktyviąja ventiliacija.

  • Temperatūra: Optimali temperatūra yra 0-1 °C. Pastebėta, kad geriausi rezultatai pasiekiami palaikant 0,2 °C temperatūrą. Temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, gali būti pažeista vidinė gūžių dalis, atsirasti taškuotoji nekrozė (smulkios pilkos ar juodos dėmelės ant lapų). Apšalę lapai trukdo orui patekti prie centrinės gūžės dalies, todėl audiniai žūva dėl deguonies trūkumo.
  • Drėgmė: Rekomenduojama 90-95 % santykinė oro drėgmė.
  • Atsargumas: Su kopūstais reikia elgtis atsargiai, vengiant mechaninių pažeidimų.

Laikymo būdai

Svarbu švelniai nuimti derlių, nepalikti per ilgų kotų ir krauti kopūstus į žemagrindes priekabas. Sandėliuose geriausia kopūstus laikyti ne palaidus, o konteineriuose. Tai palengvina produkcijos tvarkymą, pakrovimą ir iškrovimą. Konteinerius lengviau išdėstyti taip, kad pagerėtų oro cirkuliacija ir būtų palaikoma reikiama temperatūra.

Kitos daržovės

Svogūnai išlaikomi naudojant aktyvųjį vėdinimą ir palaikant tinkamą temperatūros režimą. Svogūnai ir česnakai nuimti gerai džiovinami ir laikomi sausai. Jeigu svogūnus nuimsime per anksti, ropelės nespės apsidengti išoriniais lukštais, kaklelis liks storas ir atviras, per kurį dar lauke į svogūną lengvai pateks ligų sukėlėjai ir atsiras puvinių. Iš jų labiausiai išplitęs kaklelio puvinys (Botrytis spp.). Be Botrytis spp., svogūnus sandėliuose puola Aspergillus, Penicillium genčių grybai, o pastarasis yra žalingas ir laikomiems česnakams. Jeigu česnakai ne visai subrendę, ropelės purios, nestandžios, greitai užsikrečia ligų sukėlėjais. Perbrendusių česnakų lukštai lengvai atsiskiria, skiltelės taip pat nebūna sukibusios. Svogūnai ir česnakai laikomi gerai vėdinamame sandėlyje, oro drėgmė turi būti žemiau negu 80 proc. (jokiu būdu ne didesnė, o dar geriau, kad drėgmė būtų 70- 75 proc.), temperatūra maistiniams svogūnams ir česnakams - apie 0 °C. Šaltai laikomos daržovės prieš laiką nesudygsta, be to, jas mažiau puola puviniai. Neblogai svogūnai išsilaiko ir truputį aukštesnėje temperatūroje, nuo 0 iki 3 °C. Porams tinkamiausia temperatūra yra -1,5 °C ir 98-100 proc. Šakniavaisinių daržovių laikymo metu turėtų būti 0-1 laipsnio šilumos ir 95-98 proc. drėgmės. Iš visų šakniavaisinių daržovių burokėliai nuimami pirmiausia. Sandėliuojami sveiki, nesuskilę, mechaniškai nepažeisti, neapšalę, nesuvytę šakniavaisiai. Burokėliai saugyklose laikomi konteineriuose ar dėžėse skylėtais šonais, užtikrinančiais gerą vėdinimą. Konteineriai ar dėžės 20 cm atitraukiami nuo sienų ir pakeliami nuo grindų. Jeigu laikoma krūvose ar aruoduose, jų aukštis turėtų būti 1,5-2 m. Reikia atsiminti, kad geriausios laikymo sąlygos yra 3-4 °C temperatūra ir 95-98 proc. santykinė drėgmė.

Bulvių saugojimas

Pačios populiariausios Lietuvoje ilgalaikio saugojimo daržovės - tai bulvės. Priklausomai nuo situacijos rinkoje, išsaugotų iki naujo derliaus bulvių kaina gali skirtis nuo rudeninės 2-3 kartus. Bulvės, nelygu jų būklė, saugoti ruošiamos keliais būdais. Jei bulvių gumbai visiškai subrendę, turi stiprią odelę ir nėra apnikti ligų, gali būti vežami tiesiai į saugyklas. Taisyklingą bulvių saugojimą sudaro gydomasis laikotarpis, kai bulvės 15-18 dienų palaikomos aukštesnėje 18-20 °C šilumos temperatūroje, esant 90-95 proc. santykinei oro drėgmei. Šio laikotarpio pradžioje užgydomos kasant ir transportuojant susidariusios žaizdelės. Nelygu laikomų bulvių kiekis, nustatomas optimalus vėdinimo režimas. Vėdinant stengiamasi labai neatšaldyti oro, vėdinama 5-6 kartus per parą po 40-50 minučių, daromos 2-3 valandų pertraukos. Oro srautas turėtų būti 100-150 m3 per valandą 1 tonai bulvių. Šiuo laikotarpiu išaiškėja ligomis užkrėsti gumbai, kuriuos reikia išrinkti. Antrame etape bulvės atšaldomos mažinant temperatūrą po 0,5 °C, labiau ligotos atšaldomos staigiau, po 1 °C per parą. Sėklinių bulvių optimali laikymo temperatūra yra 3-4 °C šilumos, valgyti skirtų bulvių - 4-6 °C šilumos. Perdirbamas bulves rekomenduojama laikyti aukštesnėje temperatūroje: skirtas traškučiams - 7-10 °C, skrudintų bulvyčių gamybai - 6-8 °C šilumos. Santykinis oro drėgnis turėtų būti 85-90 proc., jis palaikomas aktyviuoju vėdinimu. Geriausiai bulvės laikysis stacionariose saugyklose, kur yra aktyvi vėdinimo ir šaldymo-šildymo įranga. Dažniausiai tokios saugyklos statomos naudojant greitai surenkamas daugiasluoksnes kompozicines plokštes. Vėdinimo ir šildymo kanalai montuojami grindyse.

Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų nauda sveikatai ir galimas pavojus

Situacija rinkoje

Šiemet auginusieji kopūstus džiaugiasi tikrai geru derliumi. Morkų derlius vidutinis ar net geresnis negu įprastai, svogūnais ūkininkai taip pat nesiskundžia. Tiesa, pastarųjų dviejų daržovių dygimui pavasarį įtakos turėjo tvyrojusi sausra. Nesiskundžiama ir bulvių derliumi. Jei daržovių nuėmimo darbų netrikdė nepalankūs orai, o saugyklose yra pakankamai vietos šiųmetiniam gausiam derliui, lieka tikėtis tik gerų kainų. Praėjęs ruduo nebuvo labai palankus daržovėms nuimti, nes darbus trukdė dažni lietūs, o kai kuriuose rajonuose po liūčių buvo sunku su technika įvažiuoti į dirvą. Iki pirmojo šaltuko ir sniego, užklupusio mūsų šalį jau pirmą lapkričio savaitę, bulves ir svogūnus tikrai spėta nuimti. Kai kur laukuose lapkričio pradžioje dar buvo likusių morkų ir kopūstų. Šaltis šias daržoves gali paveikti kritiškai. Kopūstai pakenčia šiek tiek šalčio (maždaug iki -3 oС šalčio), bet tokius kopūstus geriau skirti perdirbimui, o ne ilgam laikymui. Morkas daržininkams yra tekę imti ir sningant. Žinoma, trumpalaikis 2-3 oС šaltis morkoms gal ir nieko baisaus, juolab kad žemė dar neperšalusi. Tačiau 8-10 laipsnių šaltis jau kelia grėsmę.

Nuostoliai sandėliuojant

Tarptautinės maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, sultingųjų augalininkystės produktų (vaisių, bulvių ir daržovių) nuostoliai sandėliuojant pasaulyje siekia 20-30 proc. ir daugiau, o kur dar vartojimo nuostoliai. Manoma, kad panašūs praradimai ir Lietuvoje, nors tikslesnių duomenų rasti nepavyko.

Sandėliavimo ekosistema

Supylus daržoves į sandėlį, jų sampile susidaro sudėtinga ir aktyvi ekosistema. Laikomi vaisiai ir daržovės kvėpuoja - skyla juose sukauptos maisto medžiagos į paprastesnius junginius, deguonį paimant iš daržovių sampilo porose esančio oro ir išskiriant šilumą, vandenį ir anglies dvideginį. Pirmoji problema iškyla dėl temperatūrinio gradiento tarp daržovių sampilo ir erdvės, esančios virš sandėliuojamos produkcijos, poveikio. Atšalus sandėlio vidaus orui, šaltas, didesnio tankio oras atšaldo produkcijoje dėl kvėpavimo susidariusį natūralios konvekcijos drėgno šilto oro vertikalųjį srautą. Nepakankamas produkcijos ventiliavimas recirkuliaciniu oru atšalus aplinkos orui, maža sandėlio atitvarų šiluminė izoliacija, per mažai užkrautas sandėlis yra pagrindinės šią problemą sukeliančios klaidos. Sandėliuojamų augalininkystės produktų sampilas - tai dirbtinė ekosistema, kurioje nenutrūkstamai vyksta tai produktų rūšiai būdingi gyvybiniai procesai. Laikymo technologija turi išsaugoti daržovių gyvybingumą, t. y. sampile vykstančių biocheminių, mikrobiologinių ir termoenerginių procesų nenutrūkstamumą, užtikrinti minimalų poveikį laikomų produktų kokybės menkėjimui, drėgmės praradimams su mažiausiomis energijos sąnaudomis. Jis tik padidina kondensato susidarymo pavojų, taip pat drėgmės išgarinimą iš apatinių sampilo sluoksnių ir produkcijos suvytimą. Pernelyg intensyvus produkcijos vytimas gaunamas netinkamai parinkus ventiliavimo intensyvumą arba trukmę. Sampilo suformavimo kokybė taip pat ne mažiau svarbi. Sluoksnis privalo būti lygus ir kuo tolygesnis. Priešingu atveju per sampilą besiskverbiantis pučiamo oro srautas pasiskirsto ir vėsina produktus netolygiai. Naujai pastatytuose daržovių sandėliuose su šaldymo įranga dėl netinkamos ventiliacijos ir laikymo dėsningumų nepaisymo projektavimo ir statybos eigoje fiksuotas akivaizdus sandėlio oro cheminės sudėties pasikeitimas. Kai kurių sandėlių- šaldytuvų CO2 koncentracija ore viršijo 8-10 proc. Tai sukelia nevaldomą kai kurių rūšių mikromicetų vystymąsi ir produktų kvėpavimo proceso sutrikimus.

Projektavimo taisyklės

Apibendrinant Aleksandro Stulginskio universiteto Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto Augalininkystės produktų laikymo ir perdirbimo technologijų tyrimo laboratorijoje sukauptą patirtį, buvo paruoštos „Bulvių ir daržovių sandėlių technologinio projektavimo taisyklės“, kuriose išdėstyti pagrindiniai reikalavimai sultingųjų augalininkystės produktų sandėlių projektavimui, statybai ir eksploatacijai. Bulvių ir daržovių sandėlių tūriniai, planiniai ir konstrukciniai sprendimai turi sudaryti palankias sąlygas technologiniams reikalavimams įgyvendinti: produkcijai priimti, laikyti, krovos darbams atlikti ir paruošti realizacijai. Planuojant svarbu atsižvelgti į ūkyje naudojamas derliaus nuėmimo ir transportavimo technologijas, auginamų daržovių asortimentą, prekinio paruošimo bei realizavimo planus, numatyti technologinius koridorius ir privažiavimus. Prioritetą reikėtų teikti palaido laikymo sandėliams. Juose efektyviau išnaudojamas sandėlio tūris ir lengviau valdyti sandėliuojamos produkcijos būklę. Konteinerinis laikymo būdas rekomenduojamas daržovėms, kurios jautrios suspaudimams ir sumušimams (morkos, kopūstai) arba kai reikia atskirti skirtingų veislių arba atsėlių sėklą. Naudojant konteinerinius sandėlius, padidėja laikymo kaštai ir sumažėja sandėlio tūrio išnaudojimas, bet lengviau mechanizuoti krovos darbus, mažiau pažeidžiamos daržovės. Iš laukų į sandėlį atvežtas daržoves pirmiausia būtina apdžiovinti, pašalinant paviršinę drėgmę. Tai galima efektyviai atlikti sandėliuose su efektyvia mikroklimato valdymo sistema, grįsta priverstiniu oro srauto judėjimu per daržovių sampilą. Sandėliuojamų daržovių sampilą patartina ventiliuoti oru, kurio temperatūra 1,5-3 °C žemesnė už produkcijos temperatūrą, bet aukštesnė už produktų užšalimo temperatūrą. Ventiliuodami tokiu oru sandėliuojamus produktus vėsinsime, sumažinsime kvėpavimo intensyvumą ir drėgmės išgarinimą. Negalima pamiršti, kad išsaugoti daržovėse sukauptą drėgmę yra vienas svarbiausių laikymo uždavinių. Didesnį kiekį vandens išgarinusios daržovės praranda tamprumą, raukšlėjasi, sumažėja jų masė, suintensyvėja kvėpavimas, sumažėja atsparumas ligoms. Daugumos daržovių suvytimas pastebimas, kai jos netenka 4-6 proc. Optimalios laikymo sąlygos yra būdingos kiekvienai sultingųjų produktų rūšiai. Optimalaus mikroklimato palaikymas visame daržovių sampile leidžia sumažinti daržovių masės praradimus, nes sandėliuojamose daržovėse gyvybiniai procesai vyksta nenutrūkstamai. Jie visuomet lydimi sukauptų organinių medžiagų naudojimo, jų oksidavimo proceso - kvėpavimo ir metabolinių produktų išskyrimo į aplinką, oro sudėties sandėliuojamų produktų sampile ir sandėliavimo patalpoje pasikeitimo. Sandėliuojamos daržovės nuolat išskiria tam tikrą šilumos srautą, todėl kvėpavimas sukelia sluoksnio savaiminį kaitimą. Tai progresuojantis procesas, lydimas produktų temperatūros didėjimo ir biocheminių bei mikrobiologinių procesų intensyvėjimo. Norint sėkmingai išlaikyti daržoves, svarbu sulėtinti jų kvėpavimo intensyvumą, o kartu ir kitus gyvybinius procesus, t. y. Atvežtas į sandėlį bulves turime pradžiovinti nepertraukiamai ventiliuojant aplinkos oru. Džiovinimo trukmė ne ilgesnė kaip 3 paros. Sausos arba apdžiovintos bulvės (laikant bet kokiu būdu) turi būti 10-15 parų gydomos. Per šį periodą užgyja gumbų mechaniniai pažeidimai, sutvirtėja jų luobelė. Nuimti svogūnai iš karto turi būti išdžiovinti palaikant 18-25 oC temperatūrą. Svogūnai džiovinami iki 14-16 proc. Maistiniai svogūnai džiovinami 3-5 oC pašildytu aplinkos oru, pučiant į džiovinamą svogūnų sluoksnį ne mažiau kaip po 250 m3/t·h lyginamąjį oro srautą. Svogūnai po džiovinimo turi būti atvėsinami iki laikymo temperatūros. Optimalaus mikroklimato formavimas ir jo palaikymas daržovių sampile reikalauja žinių ir nuolatinio atsakingo darbo. Valdant daržovių sandėlio mikroklimatą turime įvertinti nuolatos besikeičiančias gamtines sąlygas, sandėliuojamų daržovių paskirtį ir būvį, sandėlio konstrukciją, jame sumontuotos ventiliacijos sistemos ypatumus. Skirtingų rūšių daržovės nevienodai reaguoja į temperatūros pokyčius. Taip paaiškinama, kodėl, nuėmus kai kurių sultingųjų produktų derlių, reikia nedelsiant atšaldyti ir kuo greičiau pereiti į laikymo režimą.

Sandėlių vėdinimo sistemos valdymas

Dirbtinio šaldymo sistemas ekonomiškai racionalu naudoti šiltuoju metų periodu, sandėliuojant jautrius produktus, reikalaujančius greito atšaldymo ir žemų laikymo temperatūrų. Taip pat galima pasinaudoti natūraliu šalčiu - palankiomis aplinkos gamtinėmis sąlygomis, kai aplinkos oras natūraliai atvėsta ir yra palankios temperatūros sandėliuojamoms daržovėms vėsinti. Kadangi šiuo atveju nenaudojami dirbtinio šaldymo įrengimai, tai mikroklimatui sandėlyje formuoti reikia gana mažų energijos sąnaudų. Taigi, sandėlio ventiliacijos sistemos darbą optimaliai valdyti rankiniu būdu gana sunku, nes aplinkos gamtinės sąlygos nuolatos kinta, o palankūs daržovių sandėliui ventiliuoti momentai, kai aplinkos oro temperatūra būna 2-3 °C žemesnė už rekomenduojamą sandėliuojamų daržovių sampilo temperatūrą, aplinkoje dažniausiai būna tik paryčiais. Šiuo metu daržovių sandėlio ventiliacijos sistemos valdymo darbą galima patikėti valdikliui. Daržovių sandėlio ventiliacijos sistemos darbą patikėjus valdyti mikroprocesoriniam valdikliui, optimizuojamas sandėliavimo procesas: geriau išlaikoma produkcijos kokybė, sumažėja sandėliuojamų daržovių nuostoliai dėl drėgmės išgarinimo, pailgėja sandėliuojamų daržovių ramybės periodas (pavasarėjant vėliau pradeda dygti), apie 25-30 proc. sumažėja elektros energijos sąnaudos. Valdiklis išbandytas bulvių ir daržovių sandėliuose, valdant ventiliacijos sistemų darbą ir kontroliuojant mikroklimatą daržovių sampile. Specializuotas valdiklis padeda maksimaliai išnaudoti palankias gamtines sąlygas daržovėms atšaldyti ir reikiamam mikroklimatui palaikyti sandėliuojamų daržovių sampile.

Taip pat skaitykite: Garbanotieji lapiniai kopūstai: viskas, ką reikia žinoti

Kopūstinių daržovių ypatumai

Viena seniausių europietiškos kilmės daržovių. Kopūstinės daržovės priklauso kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimai. Gūžiniai, ropiniai, briuseliniai, žiediniai kopūstai yra kilę iš laukinio kopūsto, kuris ir dabar tebeauga Viduržemio jūros pakraščiuose. Kopūstinių daržovių rūšys yra giminingos ir savo morfologinėmis bei fiziologinėmis savybėmis mažai kuo skiriasi viena nuo kitos. Gūžiniai, briuseliniai, ropiniai, lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o žiediniai kopūstai vienmečiai augalai. Tačiau ankstyvieji gūžiniai ir ropiniai kopūstai atitinkamose sąlygose gali išauginti sėklas ir pirmaisiais metais. Kopūstų sėklos smulkios: 1 g telpa 250 - 300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išbūna daigios 4 - 6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3 - 4 dienų. Minimali temperatūra sėklos dygimui nuo 0 iki +5 °C. Jautriausi žemai temperatūrai yra ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, kurie jau apšąla esant 2 - 5 °C šalčio. Kopūstinėms daržovėms optimali temperatūra 15-18 °C šilumos. Esant aukštai temperatūrai ir kada dirvoje trūksta drėgmės, kopūstinės daržovės blogai auga ir duoda mažus derlius. Gūžiniai kopūstai lėtai formuoja mažas, minkštas gūželes, žiediniai - išaugina mažas menkavertes galvutes. Šia rūšį sudaro trys porūšiai: gūžiniai baltieji, gūžiniai raudonieji ir gūžiniai garbanotieji. Daigai auginami dviem būdais: sėjami tiesiai į puodeliu, blokus arba į juos pikuojami. Pirmuoju atveju jiems sudaiginti reikia daugiau didesnio šilto ( 18 -20 °C ) šiltnamio ploto negu antruoju atveju. PH turi būti 6,5 - 6,8. Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Sėti kopūstus 2 - 3 cm gylyje ( kol išdygs laikyti 20 °C ). Kopūstams sudygus temperatūra sumažinama iki 8 - 10 °C iki susiformuos skilčialapiai. Daigų papildomai tręšti nereikia. Pastebėjus, kad daigai pašviesėję, galima patręšti azoto trąšomis ( 20 gr. Daigus nupurkšti insekticidu nuo blakių. Likus 12 - 15 dienų iki sodinimo - daigus grūdiname. Daigai sodinami 35 - 40 dienų amžiaus, 7 - 8 cm aukščio su 3 - 4 lapeliais. Vėlyvieji kopūstai sėjami balandžio pradžioje ( ne vėliau kaip balandžio 10 d.) tiesiai į gruntą 12 cm tarpueiliais rankine sėjamąja, išberiant 2 g/m2 sėklų. Kad greičiau sudygtų, pridengiame polietilenine plėvele. Daigai užauga per 40 - 45 dienas. Išrauti mirkomi mėšlo ir molio ( 1 : 2 ) tyrėje; į ją galima įdėti fungicidų: fitobakteriomicino nuo bakteriozės.

Dirvos paruošimas

Daigynui rudenį iškratoma 40 - 60 t/ha perpuvusio mėšlo ir išberiamos fosforo bei kalio trąšos ( 150 - 200 kg/ha P2O5 ir 150 - 180 kg/ha K2O ). Ruošiant dirvą pavasarį, išberiamos azoto ( 90 kg/ha ) trąšos. Kopūstai gerai auga sukultūrintoje vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviems kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradžiūvančios dirvos. Tinkamiausios kopūstams dirvos pH 6,0 - 6,5. Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4 - 5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8 - 9 metų. Kopūstams dirva pradedama dirbti rudenį - skutama, lygiuojama, ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama. Pavasarį kiek pradžiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams, lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų. Tręšiamos dirvos -90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį: 120 kg/ha P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį: ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems - 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinant, o kita pusė - daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus.

tags: #kopūstų #laikymo #sandėliuose #technologijos

Populiarūs įrašai: