Kopūstų veislių ankstyvumas: išsami apžvalga
Kopūstai yra viena populiariausių daržovių pasaulyje, auginama dėl savo maistinės vertės, universalumo ir gero skonio. Kopūstų veislių įvairovė leidžia juos auginti skirtingais metų laikais ir pritaikyti įvairiems kulinariniams tikslams. Šiame straipsnyje aptarsime kopūstų veislių ankstyvumą, jų savybes ir tinkamumą įvairiems poreikiams.
Ankstyvosios veislės
Ankstyvosios kopūstų veislės yra vertinamos dėl greito derliaus, leidžiančio mėgautis šviežiais kopūstais jau pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Šios veislės dažnai auginamos po priedangomis arba šiltnamiuose, siekiant apsaugoti nuo ankstyvųjų šalnų ir užtikrinti optimalias augimo sąlygas.
'Betti H'
Tai ankstyva hibridinė veislė, užauganti per 55-65 dienas nuo daigų pasodinimo. Gūžės yra vidutinio tankumo, apvalios, sveria apie 0,8-1,1 kg ir yra gerai pridengtos lapais. Ši veislė gerai auga sukultūrintose, vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio, mėšlu tręštose dirvose po daugiamečių žolių, agurkų, ankštinių daržovių, vienmečių žolių. Lapai gūžėse yra švelnūs, ploni, vidinis kotas trumpas, o lapų gyslos plonos.
Kitos ankstyvosios veislės
- Labai ankstyvas (50-60 d.) hibridas, puikiai žinomas ir vertinamas Lietuvos ir Europos daržininkų.
- Labai ankstyvi kupūstai (60 d.), skirti auginti po priedangomis arba lauke. Gūžės užauga iki 2 kg svorio.
Vidutinio ankstyvumo veislės
Vidutinio ankstyvumo kopūstų veislės subręsta per 70-130 dienų nuo daigų pasodinimo. Jos yra universalios ir tinkamos tiek šviežiam vartojimui, tiek raugimui ar trumpalaikiam sandėliavimui.
'Oldenbor H' (garbanotieji kopūstai)
Tai vidutiniškai ankstyvas garbanotųjų kopūstų hibridas, kurio vegetacijos trukmė - 60-70 dienų. Augalai užauga apie 60 cm aukščio. Lapai žali, garbanoti, nelinkę pagelsti. Iš jų verdamos sriubos, gaminamos salotos. Augalai ištveria net iki -15 °C šalčius, todėl, palikę juos žiemoti lauke, galėsite skinti šviežius lapus ir gruodžio mėnesį.
Taip pat skaitykite: Greitas marinuotų kopūstų receptas
Kitos vidutinio ankstyvumo veislės
- Vidutinio ankstyvumo (63 d.) universalūs pekininiai kopūstai - galima auginti ankstyvajam, vasaros bei rudens derliui.
- Vidutinio ankstyvumo olandų firmos „Bejo Zaden“ savojinių kopūstų hibridas, skirtas auginti vasaros ir rudens derliui. Vegetacijos trukmė apie 80 dienų nuo daigų pasodinimo.
Vidutinio vėlyvumo veislės
Vidutinio vėlyvumo kopūstų veislių vegetacijos trukmė yra apie 100-140 dienų. Šios veislės dažnai auginamos rudeniniam derliui, raugimui ir trumpalaikiam laikymui.
'Krautman H'
Tai vidutiniškai vėlyvas hibridas, kurio vegetacijos trukmė - 100 dienų nuo daigų pasodinimo. Auginant vartoti šviežius ir rauginti, geriausia daigus sodinti pavasarį, jei auginama turint ketinimą kopūstus laikyti per žiemą, tinkamiausias laikas daigams sodinti - birželio pabaiga. Gūžės apvalios, tankios, trumpu vidiniu kotu, sveria apie 3,5-5 kg, atsparios trūkinėjimui. Gerai auga vidutinio sunkumo ir sunkioje, derlingoje dirvoje.
Veislės, skirtos raugimui
Yra keletas vidutinio vėlyvumo veislių, kurios specialiai išvestos rudeniniam raugimui:
- Ypač gero skonio, vidutinio vėlyvumo (~105 d.) hibridas, specialiai išvestas rudeniniam raugimui.
- Vidutinio vėlyvumo, ypač gero skonio olandų firmos „Bejo Zaden“ hibridas, specialiai išvestas rudeniniam raugimui. Vegetacijos trukmė 100-105 dienos po daigų pasodinimo.
- Derlingiausias vidutinio vėlyvumo (~102 d.) hibridas, skirtas šviežiam vartojimui bei rudeniniam raugimui.
Kitos vidutinio vėlyvumo veislės
- Vidutinio vėlyvumo (127 d.) kopūstai skirti raugimui rudenį ir gūžių laikymui per žiemą. Energingas ir greitas augimas lemia gausų derlių.
- Lietuviški kopūstai rauginimui ir laikymui iki kovo mėn. Baltieji gūžiniai kopūstai ‘Bagočiai’ - tai veislė pakeitusi ankščiau populiarius ‘Dotnuvos Baltarusiškus’ kopūstus. Tai vidutinio vėlyvumo, vegetacijos trukmė 165-175 d.
Vėlyvosios veislės
Vėlyvosios kopūstų veislės subręsta ilgiausiai - 140 dienų ir daugiau. Jos skirtos ilgalaikiam saugojimui žiemą ir dažnai naudojamos raugimui.
Savybės
Vėlyvųjų veislių kopūstai pasižymi tankiomis gūžėmis, atsparumu ligoms ir kenkėjams bei geru gebėjimu išsilaikyti per žiemą. Jų lapai dažnai būna padengti vašku, kuris apsaugo nuo drėgmės ir ligų.
Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų nauda sveikatai ir galimas pavojus
Pavyzdžiai
- Vėlyvi (149 d.), derlingi kopūstai, išvesti ilgam laikymui ir raugimui žiemą.
- Puikus, vėlyvas (139 d.), populiarus hibridas, skirtas raugimui rudenį ir laikymui.
- Populiarus vėlyvas (140 d.) hibridas, skirtas ilgesniam sandėliavimui.
Kopūstų auginimo patarimai
Norint užauginti gerą kopūstų derlių, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių:
- Dirvos paruošimas: Kopūstai geriausiai auga derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje. Prieš sodinant rekomenduojama įterpti komposto arba mėšlo.
- Sėja ir daigų auginimas: Sėklos sėjamos šiltnamyje arba daigyne balandžio mėnesį. Daigai į dirvą persodinami gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
- Laistymas: Kopūstai mėgsta drėgmę, todėl svarbu reguliariai laistyti, ypač sausros metu.
- Tręšimas: Kopūstus rekomenduojama tręšti azotinėmis trąšomis, kurios skatina lapų augimą.
- Apsauga nuo kenkėjų ir ligų: Kopūstus gali pažeisti įvairūs kenkėjai ir ligos. Siekiant apsaugoti augalus, rekomenduojama naudoti insekticidus ir fungicidus.
Kopūstų panaudojimas
Kopūstai yra universalūs ir gali būti naudojami įvairiems patiekalams gaminti:
- Švieži: Kopūstai gali būti naudojami salotoms, sriuboms ir troškiniams gaminti.
- Rauginti: Rauginti kopūstai yra populiarus patiekalas Rytų Europoje, turtingas vitaminais ir probiotikais.
- Virti ir kepti: Kopūstai gali būti virti, kepti, troškinami ir naudojami įvairiems patiekalams gaminti.
Taip pat skaitykite: Garbanotieji lapiniai kopūstai: viskas, ką reikia žinoti
tags: #kopūstų #veislių #ankstyvumas